Šizofrenija

Ligos aprašymas

Šizofrenija yra lėtinė ir sunki psichikos liga, kuri paveikia žmogaus mąstymą, emocijas ir elgesį. Šiai ligai būdingi įvairūs simptomai, įskaitant haliucinacijas, kliedesius, dezorganizuotą mąstymą ir elgesį, bei socialinį atsiribojimą. Šizofrenija paprastai prasideda jaunystėje arba ankstyvame suaugusiojo amžiuje ir gali turėti įtakos kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams. Nors tikslios šizofrenijos priežastys nėra žinomos, manoma, kad ligos išsivystymui įtakos turi genetiniai, biologiniai ir aplinkos veiksniai. Su tinkamu gydymu, įskaitant vaistus ir psichosocialinę terapiją, daugelis sergančiųjų gali valdyti savo simptomus ir gyventi produktyvų gyvenimą.

Ligos priežastys

Šizofrenijos priežastys yra sudėtingos ir apima keletą veiksnių, kurie kartu gali padidinti ligos riziką:

• Genetiniai veiksniai: Šizofrenija dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje yra šia liga sergančių asmenų. Nors konkretūs genai nėra identifikuoti, manoma, kad genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį.
• Biologiniai veiksniai: Šizofrenija siejama su smegenų struktūros ir cheminės pusiausvyros sutrikimais. Neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas ir glutamatas, disbalansas gali turėti įtakos ligos simptomų atsiradimui.
• Aplinkos veiksniai: Tam tikri aplinkos veiksniai, tokie kaip prenatalinis stresas, infekcijos nėštumo metu, vaikystės traumos ar perinatalinės komplikacijos, gali padidinti šizofrenijos riziką.
• Psichosocialiniai veiksniai: Stresas, socialinė izoliacija, sunkūs gyvenimo įvykiai ir kiti psichosocialiniai veiksniai gali prisidėti prie šizofrenijos vystymosi arba jos paūmėjimo.

Ligos simptomai

Šizofrenijos simptomai paprastai skirstomi į tris kategorijas: pozityvius, negatyvius ir kognityvinius simptomus.

Pozityvūs simptomai

Simptomai, kurie prideda prie normalaus elgesio ar funkcijų, pvz.:

• Haliucinacijos: Dažniausiai klausos haliucinacijos (girdėjimas balsų), tačiau gali būti ir regos, lytėjimo, skonio ar uoslės haliucinacijos.
• Kliedesiai: Netikri įsitikinimai, kurie nėra paremti tikrove, pavyzdžiui, persekiojimo kliedesiai (tikėjimas, kad kažkas nori pakenkti) ar didybės kliedesiai (tikėjimas, kad turi ypatingų galių ar misiją).
• Dezorganizuotas mąstymas ir kalba: Sutrikęs mąstymo procesas, pasireiškiantis nerišlia, nesusijusia ar sunkiai suprantama kalba.
• Dezorganizuotas ar nenuspėjamas elgesys: Nepriklausomai nuo aplinkybių netinkamas, neorganizuotas ar keistas elgesys.

Negatyvūs simptomai

Simptomai, kurie rodo sumažėjusį gebėjimą atlikti įprastas funkcijas ar veiklas, pvz.:

• Socialinis atsiribojimas: Sumažėjęs socialinis aktyvumas, pasitraukimas iš bendravimo ir vengimas socialinių situacijų.
• Motyvacijos stoka: Nenoras ar negalėjimas užsiimti veiklomis, kurios anksčiau buvo svarbios ar įdomios.
• Emocinis nuobodumas (plokštuma): Emocijų, tokių kaip džiaugsmas, liūdesys ar pyktis, sumažėjimas arba nebuvimas.
• Sumažėjęs kalbos aktyvumas (alogija): Kalbos iniciatyvos ir spontaniškumo stoka, atsakymų į klausimus trumpumas arba atsakymų nebuvimas.

Kognityviniai simptomai

Simptomai, susiję su mąstymu ir pažinimo funkcijomis, pvz.:

• Dėmesio sutrikimai: Sunku sutelkti dėmesį, išlaikyti dėmesį ar perjungti dėmesį tarp užduočių.
• Atminties sutrikimai: Darbinės atminties sutrikimai, kurie gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis ar darbą.
• Sutrikęs vykdomasis funkcionavimas: Sunku planuoti, organizuoti ir atlikti užduotis, kurios reikalauja veiksmų sekos.

Ligos klasifikacijos

Šizofrenija gali būti klasifikuojama pagal simptomų pasireiškimo pobūdį ir eigą:

• Paranoidinis tipas: Dominuoja kliedesiai ir haliucinacijos, dažnai susijusios su persekiojimu ar didybe, tačiau mąstymas ir emocinė reakcija yra mažiau sutrikę.
• Dezorganizuotas tipas: Ryškūs dezorganizuoto mąstymo, kalbos ir elgesio simptomai; dažnai pasireiškia plokščia ar netinkama emocija.
• Katatoninis tipas: Sutrikimai judesiuose, pvz., nejudrumas, sustingimas arba per didelis motorinis aktyvumas be aiškios priežasties.
• Nediferencijuotas tipas: Simptomai, kurie atitinka šizofrenijos kriterijus, bet neatitinka nė vieno specifinio tipo.
• Liekamasis tipas: Pacientai turi likutinius šizofrenijos simptomus po ūmaus epizodo, pvz., lengvi kliedesiai ar haliucinacijos, tačiau nėra ryškių pozityvių simptomų.

Ligos diagnostika

Šizofrenijos diagnostika remiasi simptomų vertinimu, išsamiu psichikos būklės vertinimu ir kitų psichikos sutrikimų atmetimu:

• Medicininė istorija ir psichiatrinis vertinimas: Psichiatras įvertina simptomus, jų pasireiškimo trukmę, intensyvumą ir įtaką kasdieniam gyvenimui. Vertinama paciento šeimos istorija ir socialiniai veiksniai.
• Psichologiniai testai ir vertinimo skalės: Naudojamos specialios skalės, tokios kaip „Pozityvių ir negatyvių sindromų skalė“ (PANSS), siekiant įvertinti šizofrenijos simptomus.
• Laboratoriniai ir vaizdiniai tyrimai:
  • Kraujo tyrimai ir neurovizualizacija: Atliekami siekiant atmesti kitas sąlygas, galinčias sukelti panašius simptomus (pvz., smegenų augliai, infekcijos, medžiagų vartojimo sutrikimai).
  • Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti atliekama siekiant įvertinti smegenų struktūrą ir atmesti kitas neurologines būkles.

Ligos gydymas ir vaistai

Šizofrenijos gydymas apima kompleksinį požiūrį, derinant medikamentinį ir psichosocialinį gydymą:

• Medikamentinis gydymas:
  • Antipsichoziniai vaistai: Pagrindinis gydymo būdas, skirtas kontroliuoti pozityvius simptomus (pvz., kliedesius, haliucinacijas). Skirstomi į:
    • Tipiniai (pirmos kartos) antipsichotikai: Tokie kaip haloperidolis ir chlorpromazinas, naudojami ilgą laiką, bet gali sukelti daugiau šalutinių poveikių.
    • Atypiniai (antro kartos) antipsichotikai: Tokie kaip risperidonas, olanzapinas, kvetiapinas, aripiprazolas, kurie mažiau sukelia judesių sutrikimus, tačiau gali sukelti metabolinius šalutinius poveikius.
• Psichosocialinė terapija:
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį.
  • Socialinių įgūdžių treniruotės: Gerina bendravimo ir socialinių įgūdžių gebėjimus, padeda integruotis į visuomenę.
  • Darbo terapija ir psichosocialinė reabilitacija: Padeda lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius ir pagerinti funkcionavimą visuomenėje.
  • Šeimos terapija ir paramos grupės: Švietimas ir parama šeimai padeda geriau suprasti ligą ir teikti tinkamą paramą pacientui.
• Palaikomasis gydymas ir sekimas:
  • Reguliarūs medicininiai patikrinimai: Svarbu reguliariai vertinti gydymo efektyvumą ir šalutinius poveikius.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Įtraukti sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikų miego įpročių rekomendacijas.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors šizofrenija reikalauja medicininio gydymo, kai kurios papildomos priemonės gali padėti valdyti simptomus ir palaikyti bendrą savijautą:

• Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija, joga ir gilus kvėpavimas, gali padėti sumažinti stresą ir nerimą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti nerimą, depresiją ir pagerinti bendrą savijautą.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug omega-3 riebalų rūgščių, vaisių, daržovių ir pilnagrūdžių produktų, gali padėti palaikyti smegenų funkciją.
• Reguliarus miego režimas: Svarbu palaikyti reguliarų miego režimą, nes miego sutrikimai gali pabloginti simptomus.
• Paramos grupės: Dalyvavimas paramos grupėse gali padėti pacientams jaustis palaikomiems ir sumažinti socialinę izoliaciją.

Prevencija

Nėra specifinių priemonių šizofrenijai visiškai išvengti, tačiau tam tikros strategijos gali padėti sumažinti ligos riziką arba jos sunkumą:

• Ankstyvas įsikišimas ir gydymas: Greita simptomų atpažinimas ir ankstyvas gydymo pradėjimas gali padėti sumažinti ligos progresavimą ir pagerinti ilgalaikę prognozę.
• Rizikos veiksnių valdymas: Vengti psichoaktyvių medžiagų vartojimo, ypač paauglystėje, nes tai gali padidinti šizofrenijos riziką.
• Šeimos ir bendruomenės parama: Teikti paramą ir švietimą šeimai bei bendruomenei, siekiant geriau suprasti ligą ir padėti pacientams palaikyti stabilumą.

Šaltiniai

1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/schizophrenia/symptoms-causes/syc-20354443#:~:text=Schizophrenia%20is%20a%20serious%20mental,aren’t%20observed%20by%20others.
2. https://www.nimh.nih.gov/health/topics/schizophrenia
3. https://www.psychiatry.org/patients-families/schizophrenia/what-is-schizophrenia