Sindaktilija

Ligos aprašymas

Sindaktilija yra įgimtas defektas, kuriam būdingas pirštų ar kojų pirštų suliejimas, atsirandantis dėl odos, kaulų ar abiejų struktūrų. Ši būklė gali paveikti tiek rankų, tiek kojų pirštus ir gali būti dalinė arba visiška, priklausomai nuo to, kiek pirštai yra susijungę. Sindaktilija dažniausiai pasireiškia kaip izoliuotas defektas, tačiau ji taip pat gali būti dalis kitų genetinių sindromų. Būklė gali sukelti sunkumų atliekant kasdienes veiklas ir kartais reikalauja chirurginės intervencijos, siekiant atkurti pirštų funkcionalumą.

Ligos priežastys

Sindaktilija atsiranda dėl vystymosi sutrikimo embriono stadijoje, kai pirštai tinkamai neatsiskiria. Nors tikslios priežastys ne visada yra aiškios, daugeliu atvejų sindaktilija yra paveldima arba susijusi su genetiniais sutrikimais. Tai yra vienas dažniausių įgimtų rankų ir kojų deformacijų tipų.

  • Genetinės mutacijos – sindaktilija gali būti paveldima autosominiu dominantiniu būdu, tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų turi šį sutrikimą, yra didelė tikimybė, kad ir vaikas turės sindaktiliją.
  • Chromosomų anomalijos – kai kuriais atvejais sindaktilija yra susijusi su genetiniais sindromais, tokiais kaip Apert sindromas, Holt-Oram sindromas, kurie sukelia platesnius vystymosi sutrikimus.
  • Spontaninės mutacijos – ne visada sindaktilija yra paveldima, kartais ji gali atsirasti dėl naujų mutacijų embriono vystymosi metu.

Ligos simptomai

Sindaktilija gali būti pastebėta gimus arba ankstyvoje vaikystėje. Simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, ar pirštai susijungę tik odos paviršiuje, ar taip pat yra susijungusių kaulų struktūrų.

  • Susilieję pirštai – pirštai gali būti sujungti odos plėve, arba gali būti susilieję giliau esantys kaulai ir sąnariai.
  • Judrumo apribojimai – susilieję pirštai gali riboti rankų ar kojų judrumą, ypač jei pažeisti keli pirštai.
  • Simetrija – sindaktilija dažnai būna simetriška, tai reiškia, kad ji gali paveikti abi rankas ar abi kojas.
  • Pirštų funkcijos praradimas – sunkių atvejų metu, kai susilieję kaulai, pirštų funkcija gali būti labai apribota, o rankų ar kojų motoriniai įgūdžiai gali būti sutrikę.

Ligos klasifikacija

Sindaktilija gali būti klasifikuojama pagal sunkumą ir pirštų susiliejimo tipą:

  • Paprasta sindaktilija – susilieja tik oda, o kaulai ir kiti audiniai išlieka atskiri. Tai lengvesnė būklės forma, kuri dažniausiai gali būti išspręsta chirurginiu būdu.
  • Sudėtinga sindaktilija – susilieja ne tik oda, bet ir kaulai, sąnariai bei sausgyslės, todėl chirurginis gydymas tampa sudėtingesnis.
  • Visiška sindaktilija – pirštai yra susilieję per visą ilgį nuo pagrindo iki galiuko.
  • Daline sindaktilija – pirštai yra susilieję tik dalinai, pavyzdžiui, per vieną ar kelis sąnarius.

Ligos diagnostika

Sindaktilija dažnai diagnozuojama iš karto po gimimo, nes pirštų susiliejimas yra aiškiai matomas. Tačiau, siekiant įvertinti kaulų ir minkštųjų audinių susijungimo laipsnį, gali prireikti papildomų tyrimų.

  • Fizinė apžiūra – gydytojas vizualiai įvertina pirštų deformacijas ir jų funkcionalumą.
  • Rentgeno tyrimai – atliekami norint nustatyti, ar pirštai susijungę tik odos paviršiuje, ar taip pat kaulai yra susilieję. Tai padeda planuoti gydymą.
  • Genetiniai tyrimai – jei įtariamas sindrominis susirgimas, gali būti atliekami genetiniai tyrimai siekiant nustatyti paveldimus genetinius sutrikimus.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymas priklauso nuo sindaktilijos tipo ir jos poveikio paciento kasdieniam gyvenimui. Pagrindinis gydymo tikslas – atkurti pirštų judrumą ir funkcionalumą. Daugeliu atvejų sindaktilijai gydyti reikalinga chirurginė intervencija.

  • Chirurginis gydymas – paprastai atliekamas, kai vaikui yra 1–2 metai, siekiant atskirti pirštus ir pagerinti jų funkcionalumą. Sunkesniais atvejais gali prireikti kelių operacijų. Kartais naudojami odos transplantatai, kad būtų atkurta normali pirštų odos struktūra.
  • Fizioterapija – po chirurginio gydymo fizioterapija yra svarbi siekiant atkurti pirštų funkciją, sustiprinti raumenis ir užtikrinti judrumą.
  • Ilgalaikė priežiūra – kai kuriems pacientams gali prireikti ilgalaikės priežiūros ir tolesnio gydymo, ypač jei sindaktilija yra sudėtinga arba susijusi su kitais sutrikimais.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kadangi sindaktilija yra įgimta būklė, liaudiškos priemonės negali išgydyti šios ligos ar pakeisti chirurginio gydymo poreikio. Tačiau po operacijų ir fizioterapijos gali būti naudingos bendros sveikatos ir atkūrimo praktikos.

  • Rankų ir pirštų mankštos – lengvi tempimo ir stiprinimo pratimai gali pagerinti pirštų judrumą ir padėti greičiau atsigauti po operacijos.
  • Mityba, skatinanti audinių atsigavimą – subalansuota dieta, turinti daug baltymų, vitaminų C ir E, gali skatinti audinių gijimą po operacijos.

Prevencija

Sindaktilija dažniausiai yra genetinis sutrikimas, todėl prevencinės priemonės yra ribotos. Šeimose, kuriose yra paveldimos sindaktilijos atvejų, gali būti svarstoma genetinė konsultacija prieš planuojant vaiką, siekiant įvertinti riziką.

  • Genetinė konsultacija – šeimos, kuriose yra sindaktilijos atvejų, gali apsvarstyti galimybę atlikti genetinius tyrimus, siekiant nustatyti galimą riziką būsimiems vaikams.
  • Ankstyva diagnostika – ankstyva būklės diagnozė leidžia laiku pradėti gydymą ir išvengti tolesnių komplikacijų, susijusių su pirštų funkcijos praradimu.

Šaltiniai

  1. https://www.childrenshospital.org/conditions/syndactyly#:~:text=Syndactyly%20is%20a%20condition%20in,toes%2C%20but%20not%20as%20often.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/23521-syndactyly-webbed-digits
  3. https://emedicine.medscape.com/article/1244420-overview?form=fpf

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)