Šankroidas
Ligos aprašymas
Šankroidas yra ūminė bakterinė lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Haemophilus ducreyi. Liga pasireiškia skausmingų opų atsiradimu ant genitalijų ir aplinkinių sričių bei gali sukelti kirkšnių limfmazgių uždegimą (buboną). Šankroidas dažniau pasireiškia besivystančiose šalyse ir yra susijęs su padidėjusia rizika užsikrėsti kitomis lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV. Liga dažniausiai plinta nesaugių lytinių santykių metu ir yra labiau paplitusi tarp asmenų, turinčių kelis lytinius partnerius arba užsiimančių komerciniu seksu. Laiku pradėtas gydymas antibiotikais paprastai yra veiksmingas, tačiau negydomas šankroidas gali sukelti rimtesnių komplikacijų.
- Lytiniu keliu plintanti infekcija: Sukelia bakterija Haemophilus ducreyi, kuri pažeidžia odą ir gleivinę genitalijų srityje.
- Skausmingos opos: Pagrindinis simptomas yra skausmingos opos ant genitalijų.
- Padidėjusi rizika kitiems LPI: Šankroidas gali padidinti riziką užsikrėsti kitomis lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis, ypač ŽIV.
Ligos priežastys
Šankroidą sukelia bakterija Haemophilus ducreyi, kuri plinta per tiesioginį odos kontaktą lytinių santykių metu.
- Bakterinė infekcija: Haemophilus ducreyi bakterija sukelia odos ir gleivinės pažeidimus, kurie sukelia opų atsiradimą.
- Lytinis kontaktas: Liga plinta tiesioginio kontakto metu, dažniausiai nesaugiais lytiniais santykiais.
- Padidėjusi rizika: Didelė rizika yra asmenims, turintiems kelis lytinius partnerius, užsiimantiems komerciniu seksu ar neturintiems prieigos prie tinkamos medicininės priežiūros.
Ligos simptomai
Šankroido simptomai paprastai pasireiškia per 3–10 dienų po užsikrėtimo ir gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo.
- Skausmingos genitalijų opos:
- Raudonos, skausmingos dėmės ar mazgeliai: Pradžioje atsiranda raudona dėmė ar mazgelis, kuris per kelias dienas virsta skausminga opa.
- Opų charakteristikos: Opos yra skausmingos, minkštos, netaisyklingos formos, su purvina, pūlinga ar kraujinga baze. Jos gali atsirasti ant varpos, išorinių lytinių lūpų, makšties ar aplink išangę.
- Kirkšnių limfmazgių padidėjimas (bubonas):
- Padidėję, skausmingi limfmazgiai: Limfmazgiai kirkšnyse gali padidėti ir tapti skausmingi.
- Absceso susidarymas: Sunkesniais atvejais limfmazgiai gali supūliuoti ir formuoti abscesus, kurie gali plyšti ir ištekėti pūliai per odą.
- Kiti simptomai:
- Degimo pojūtis šlapinantis: Gali pasireikšti deginimo pojūtis dėl opų aplink šlaplę.
- Švelnus karščiavimas ir bendras negalavimas: Retesni, bet galimi bendri simptomai, rodantys infekciją.
Ligos klasifikacijos
Šankroidas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų sunkumą ir komplikacijų buvimą.
- Nesudėtingas šankroidas: Būdinga viena ar kelios skausmingos opos be kitų komplikacijų.
- Sudėtingas šankroidas: Infekcija išplinta į aplinkinius limfmazgius, susidaro abscesai ar kitos komplikacijos, tokios kaip superinfekcija ar opų išplitimas.
Ligos diagnostika
Šankroido diagnostika grindžiama klinikiniais simptomais ir laboratoriniais tyrimais.
- Klinikinis vertinimas: Gydytojas įvertina simptomus, tokius kaip skausmingos opos ant genitalijų ir padidėję limfmazgiai kirkšnyse.
- Laboratoriniai tyrimai:
- Bakteriologinis tyrimas: Opos tepinėlis gali būti paimtas bakterijų kultūrai ir tiksliam Haemophilus ducreyi identifikavimui. Tačiau, tai nėra plačiai prieinamas testas ir gali reikalauti specialios įrangos.
- Polimerazės grandininė reakcija (PGR): Labiau jautrus testas, naudojamas H. ducreyi DNR nustatyti mėginiuose, tačiau taip pat nėra visuotinai prieinamas.
- Diferencinė diagnostika: Svarbu atskirti šankroidą nuo kitų lytiniu keliu plintančių infekcijų, tokių kaip sifilis, herpesas, ar limfogranuloma venerum, kurioms būdingi panašūs simptomai.
Ligos gydymas ir vaistai
Šankroido gydymas apima antibiotikų vartojimą, siekiant sunaikinti Haemophilus ducreyi bakteriją ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.
- Antibiotikai:
- Azitromicinas: Geriamasis antibiotikas, paprastai skiriamas vienkartine doze.
- Ceftriaksonas: Injekcinis antibiotikas, taip pat dažnai naudojamas kaip vienkartinė dozė.
- Eritromicinas: Alternatyva pacientams, kurie negali vartoti kitų antibiotikų, vartojamas kelias dienas.
- Ciprofloksacinas: Kitas gydymo būdas, tačiau jo vartojimas priklauso nuo vietinių atsparumo modelių.
- Skysčių ir druskų atstatymas: Sunkesniais atvejais, kai yra abscesai ar sunkūs simptomai, gali prireikti intraveninio skysčių ir druskų atstatymo.
- Abscesų drenavimas: Jei yra dideli, skausmingi abscesai, gali prireikti chirurginio jų drenavimo.
- Skausmo valdymas: Skausmui malšinti gali būti naudojami nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai, pvz., ibuprofenas arba paracetamolis.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Nors šankroido gydymas yra medicininis ir būtina vartoti antibiotikus, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti sveikimą ir užkirsti kelią infekcijos plitimui.
- Higienos priemonių laikymasis: Reguliariai plauti pažeistą vietą šiltu vandeniu ir muilu, kad būtų sumažinta bakterijų plitimo rizika.
- Druskos vonelės: Šiltos vonelės su druska gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
- Poilsis ir skysčių vartojimas: Pakankamas poilsis ir skysčių vartojimas gali padėti organizmui greičiau atsikratyti infekcijos.
- Sekso vengimas: Kol infekcija visiškai išgydoma, būtina vengti lytinių santykių, kad būtų išvengta ligos plitimo.
Prevencija
Šankroido prevencija grindžiama saugaus elgesio praktika ir tinkama sveikatos priežiūra.
- Saugus seksas: Naudoti prezervatyvus ir kitas barjerines priemones, siekiant sumažinti infekcijos riziką.
- Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Jei turite kelis lytinius partnerius arba užsiimate komerciniu seksu, svarbu reguliariai tikrintis dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų.
- Partnerių informavimas: Jei diagnozuotas šankroidas, svarbu informuoti lytinius partnerius, kad jie taip pat galėtų atlikti tyrimus ir prireikus gauti gydymą.
- Gerinti prieigą prie sveikatos priežiūros: Švietimas ir geresnė prieiga prie sveikatos priežiūros paslaugų, ypač besivystančiose šalyse, gali padėti sumažinti šankroido plitimą.
