Prievarčio stenozė

Ligos aprašymas

Prievarčio stenozė (dar vadinama pilorine stenoze) yra virškinimo sistemos sutrikimas, kuris pasireiškia dėl raumenų susiaurėjimo aplink prievarčio (pilorinę) dalį, esančią tarp skrandžio ir plonosios žarnos. Šis susiaurėjimas trukdo maistui iš skrandžio patekti į plonąją žarną. Dažniausiai ši būklė diagnozuojama kūdikiams pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tačiau retais atvejais gali pasireikšti ir suaugusiems. Dėl šio susiaurėjimo skrandis negali tinkamai ištuštėti, todėl atsiranda vėmimas, svorio kritimas ir kitų mitybos sutrikimų.

Ligos priežastys

Tiksli prievarčio stenozės priežastis nėra visiškai aiški, tačiau mokslininkai ir gydytojai išskiria keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios ligos atsiradimo. Prievarčio stenozė gali būti įgimta arba įgyta, o jos vystymasis gali būti susijęs su genetiniais, aplinkos ir hormoniniais veiksniais.

• Genetinė predispozicija: Kūdikiai, kurių šeimos nariai sirgo šia liga, turi didesnę tikimybę išsivystyti prievarčio stenozei.
• Vyrų lytis: Prievarčio stenozė yra dažnesnė berniukams nei mergaitėms.
• Ankstyvas motinos rūkymas nėštumo metu: Tyrimai rodo, kad motinos rūkymas gali padidinti prievarčio stenozės riziką naujagimiui.
• Hormoniniai veiksniai: Kai kurių hormonų disbalansas gali prisidėti prie šios būklės atsiradimo, nors šis ryšys nėra iki galo ištirtas.
• Vaistai: Tam tikri vaistai, tokie kaip makrolidų grupės antibiotikai, vartoti ankstyvame amžiuje, gali padidinti riziką.

Ligos simptomai

Prievarčio stenozės simptomai dažniausiai pasireiškia kūdikiams po kelių savaičių po gimimo ir progresuoja palaipsniui. Dažniausiai pasitaikantys simptomai susiję su virškinimo trakto sutrikimais ir nesugebėjimu tinkamai pasisavinti maisto.

• Vėmimas: Dažniausiai vėmimas būna sprogstamas, nes maistas negali patekti į plonąją žarną. Jis paprastai būna bespalvis arba gelsvas dėl skrandžio turinio. Vėmimas dažniausiai pasireiškia netrukus po maitinimo.
• Dehidratacija: Dėl dažno vėmimo kūdikis praranda skysčius, todėl gali atsirasti dehidratacijos požymių, tokių kaip sausos lūpos ir oda, mažiau šlapimo ir letargija.
• Svorio kritimas arba nepakankamas svorio augimas: Dėl nepakankamo maistinių medžiagų įsisavinimo kūdikiai gali priaugti mažiau svorio arba net numesti svorio.
• Padidėjęs apetitas, tačiau nepakankamas maitinimasis: Kūdikiai gali jausti didelį alkį, bet vėl ir vėl vemti po maitinimo, nes maistas negali būti tinkamai virškinamas.

Ligos klasifikacijos

Prievarčio stenozė paprastai nėra klasifikuojama į konkrečias potipius, tačiau ją galima skirstyti į dvi pagrindines formas pagal amžių, kada liga pasireiškia:

• Įgimta prievarčio stenozė: Dažniausiai pasireiškia kūdikiams per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius.
• Įgyta prievarčio stenozė: Retai pasitaiko suaugusiems, dažniausiai dėl lėtinių virškinimo sistemos ligų, tokių kaip pepsinė opa ar lėtinis gastritas.

Ligos diagnostika

Prievarčio stenozė dažniausiai diagnozuojama atsižvelgiant į klinikinius simptomus ir atlikus kelis diagnostinius tyrimus, kurie leidžia įvertinti raumenų susiaurėjimą ir jo poveikį virškinimo sistemai.

• Fizinė apžiūra: Gydytojas gali pastebėti padidėjusį ir sustandėjusį raumenų mazgą pilvo viršutinėje dalyje (tai vadinama „alyvuogės požymiu”).
• Ultragarsinis tyrimas: Dažniausiai naudojamas metodas diagnozuoti prievarčio stenozei. Šis tyrimas leidžia vizualizuoti sustorėjusią raumenų dalį aplink prievarčio zoną.
• Rentgeno tyrimas su kontrastu: Kai kuriais atvejais gali būti atliekamas rentgeno tyrimas su bario kontrastu, siekiant stebėti, kaip maistas ir skysčiai juda per virškinimo traktą.
• Kraujo tyrimai: Gali būti atliekami siekiant nustatyti dehidratacijos ar elektrolitų disbalanso požymius, kurie dažnai pasitaiko sergant šia liga.

Ligos gydymas ir vaistai

Prievarčio stenozė paprastai gydoma chirurginiu būdu, nes nėra konservatyvių gydymo būdų, kurie galėtų efektyviai išspręsti šią problemą. Operacija vadinama pyloromiyotomija – tai procedūra, kurios metu chirurgas perpjauna sustorėjusį raumenį, kad būtų atkurtas maisto pratekėjimas iš skrandžio į plonąją žarną.

• Pyloromiyotomija: Tai yra pagrindinis ir efektyviausias gydymo būdas, kuris paprastai atliekamas laparoskopiškai, mažiau invazyviu metodu. Operacija yra saugi ir greitai pašalina simptomus.
• Skysčių ir elektrolitų terapija: Prieš operaciją gali prireikti intraveninių skysčių, kad būtų koreguojamas elektrolitų disbalansas ir dehidratacija.
• Maisto papildai po operacijos: Po operacijos kūdikiams paprastai leidžiama greitai grįžti prie įprasto maitinimo, ir jie per kelias dienas vėl pradeda priaugti svorio.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kadangi prievarčio stenozė yra anatominis sutrikimas, liaudies medicinos priemonės negali išspręsti problemos. Vis dėlto, tam tikros natūralios priemonės gali būti naudojamos siekiant palaikyti bendrą sveikatą arba pagreitinti atsigavimą po chirurginio gydymo.

• Ramunėlių arbata: Ramunėlės turi raminančių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti virškinimo trakto sudirginimą po operacijos.
• Lengva mityba: Po operacijos rekomenduojama švelni, lengvai virškinama mityba, kad skrandis galėtų atsistatyti.

Prevencija

Nėra specifinių prevencinių priemonių, kurios galėtų visiškai užkirsti kelią prievarčio stenozei, tačiau galima imtis tam tikrų veiksmų, siekiant sumažinti rizikos veiksnius, ypač jei kūdikis turi genetinę predispoziciją.

• Nėštumo metu vengti rūkymo ir alkoholio: Šios priemonės gali padėti sumažinti prievarčio stenozės riziką naujagimiams.
• Sveikas kūdikio maitinimas: Maitinant krūtimi ar naudojant tinkamą pieno mišinį gali būti sumažinta rizika, tačiau tai nėra tiesiogiai susiję su ligos prevencija.

Šaltiniai

1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK441989/
2. https://www.sciencedirect.com/topics/neuroscience/spinal-stenosis
3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pulmonary-valve-stenosis/symptoms-causes/syc-20377034