Prievarčio spazmas

Aprašymas
Gydytojai
Simptomai
Pagal abėcėlę

Turinys

Ligos aprašymas

Prievarčio spazmas yra būklė, kai skrandžio prievarčio raumenys (pylorus) susitraukia per stipriai arba ilgą laiką, sukeldami dalinį ar visišką skrandžio turinio praėjimo į dvylikapirštę žarną (duodenum) sutrikimą. Prievarčio spazmas dažniausiai pasireiškia naujagimiams ir kūdikiams, tačiau gali atsirasti ir suaugusiesiems dėl įvairių virškinimo trakto sutrikimų. Ši būklė gali sukelti maisto sulaikymą skrandyje, vėmimą ir maitinimosi sunkumus, todėl būtina greita medicininė pagalba.

Ligos priežastys

Prievarčio spazmą gali sukelti keletas veiksnių, kurie sukelia skrandžio prievarčio raumenų susitraukimų padidėjimą:

Naujagimių ir kūdikių priežastys:
- Prievarčio hipertrofija: Ši būklė dar vadinama hipertrofiniu prievarčio stenoze, kai prievarčio raumenys sustorėja, trukdydami skrandžio turiniui patekti į dvylikapirštę žarną.
- Nervų sistemos nesubrendimas: Naujagimiams ir kūdikiams nervų sistema gali būti nepakankamai subrendusi, o tai gali sukelti neįprastus skrandžio ir žarnyno susitraukimus.
- Maitinimo klaidos: Per greitas arba netinkamas maitinimas gali sukelti skrandžio raumenų spazmus.
Suaugusiųjų priežastys:
- Stresas ir emociniai veiksniai: Psichologinis stresas ir emocinis nerimas gali sukelti skrandžio raumenų spazmus, sutrikdydami normalų virškinimą.
- Vaistai ir toksinai: Tam tikri vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), ir alkoholis ar kiti toksinai gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti spazmus.
- Virškinimo trakto sutrikimai: Pepsinė opa, gastritas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ar kitos virškinimo trakto ligos gali sukelti prievarčio spazmą.
- Infekcijos: Virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip Helicobacter pylori, gali pažeisti skrandžio gleivinę ir sukelti raumenų spazmus.

Ligos simptomai

Prievarčio spazmo simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir būklės sunkumo. Dažniausi simptomai yra šie:

Vėmimas: Dažnai būna gausus, projiektorinis vėmimas, kuris pasireiškia praėjus trumpam laikui po maitinimo. Vėmimas gali būti su nesuvirškintu maistu arba skysčiu.
Pilvo skausmas ir diskomfortas: Spazminiai skausmai pilvo srityje, ypač viršutinėje dalyje, kurie gali būti periodiniai arba nuolatiniai.
Dehidratacija: Dėl nuolatinio vėmimo gali atsirasti dehidratacijos požymiai, tokie kaip sausa oda, burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis ir letargija.
Svorio netekimas ir maitinimosi sunkumai: Kūdikiai ir vaikai gali prarasti svorį arba nepakankamai priaugti dėl nepakankamo maisto ir skysčių pasisavinimo.
Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis: Dėl maisto sulaikymo skrandyje gali atsirasti pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
Regurgitacija: Skrandžio turinys gali grįžti į stemplę, sukeldamas rūgštingumo pojūtį arba rėmenį.

Ligos klasifikacijos

Prievarčio spazmas gali būti klasifikuojamas pagal jo kilmę ir sunkumą:

Pagal kilmę:
- Pirminis prievarčio spazmas: Dažniausiai susijęs su funkciniais sutrikimais, tokiais kaip nervų sistemos nesubrendimas kūdikiams ar psichologinis stresas suaugusiesiems.
- Antrinis prievarčio spazmas: Sukeltas kitų priežasčių, tokių kaip prievarčio hipertrofija, vaistų poveikis, infekcijos ar virškinimo trakto ligos.
Pagal sunkumą:
- Lengvas prievarčio spazmas: Pasireiškia lengvu vėmimu ir diskomfortu, dažnai valdomu konservatyviomis priemonėmis.
- Vidutinio sunkumo prievarčio spazmas: Sukelia dažnesnį vėmimą ir maitinimosi sunkumus, gali prireikti medicininės intervencijos.
- Sunkus prievarčio spazmas: Dėl stipraus vėmimo ir dehidratacijos gali būti reikalinga intensyvi medicininė pagalba, kartais net chirurginė intervencija.

Ligos diagnostika

Prievarčio spazmo diagnostika apima klinikinį vertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus, siekiant nustatyti būklės priežastį ir įvertinti sunkumą:

Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą arba jo tėvus apie simptomus, jų trukmę, vėmimo dažnį ir kitas sveikatos problemas. Atlikus fizinį tyrimą, gali būti nustatytas pilvo skausmas ar pilvo pūtimas.
Laboratoriniai tyrimai:
- Kraujo tyrimai: Elektrolitų, gliukozės, kraujo ląstelių skaičiaus ir inkstų funkcijos tyrimai padeda įvertinti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų disbalansą.
Vaizdiniai tyrimai:
- Pilvo ultragarso tyrimas: Dažniausiai naudojamas tyrimas kūdikiams su įtariamu prievarčio spazmu. Leidžia įvertinti prievarčio raumenų storį ir patvirtinti hipertrofinę stenozę, jei ji yra.
- Viršutinio virškinamojo trakto rentgenograma su kontrastine medžiaga: Naudojama siekiant patikrinti skrandžio turinio išėjimą į dvylikapirštę žarną ir nustatyti galimą užsikimšimą ar anatominius anomalijas.
- Endoskopija: Kartais atliekama suaugusiesiems, jei reikia detaliau įvertinti virškinimo trakto gleivinę ir pašalinti kitus galimus sutrikimus, tokius kaip pepsinė opa ar navikas.

Ligos gydymas ir vaistai

Prievarčio spazmo gydymas priklauso nuo būklės priežasties ir sunkumo. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, pagerinti maitinimą ir išvengti komplikacijų:

Konservatyvus gydymas:
- Maitinimo pakeitimai: Mažesni, dažnesni maitinimai ir specializuoti kūdikių mišiniai gali padėti sumažinti vėmimą kūdikiams.
- Skysčių ir elektrolitų balanso atkūrimas: Intraveninė rehidratacija gali būti reikalinga dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso korekcijai, ypač kūdikiams.
- Antiemetiniai vaistai: Tokie kaip ondansetronas, gali būti skirti, siekiant sumažinti vėmimą ir palengvinti simptomus.
- Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) arba H2 blokatoriai: Naudojami suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, turintiems skrandžio rūgštingumo padidėjimą ar pepsinę opą, siekiant sumažinti skrandžio rūgšties gamybą ir sumažinti spazmus.
Chirurginis gydymas:
- Piloromiotomija: Chirurginė procedūra, skirta hipertrofiniam prievarčio stenozei gydyti kūdikiams. Procedūra apima prievarčio raumenų pjovimą, siekiant išplėsti išėjimą iš skrandžio į dvylikapirštę žarną.
- Endoskopinė balioninė dilatacija: Kai kuriais atvejais gali būti naudojama suaugusiesiems, siekiant išplėsti prievarčio susiaurėjimą ir pagerinti maisto praėjimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Prievarčio spazmas yra medicininė būklė, kuriai reikia tinkamo gydymo, tačiau kai kurie gyvenimo būdo pakeitimai ir natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus:

Lengva ir reguliari mityba: Mažesni, dažnesni valgiai gali padėti išvengti skrandžio perpildymo ir sumažinti vėmimą. Reikėtų vengti sunkių, riebalų ir prieskonių turinčių patiekalų.
Pakankamas skysčių vartojimas: Svarbu užtikrinti pakankamą hidrataciją, ypač jei pacientas patiria dažną vėmimą. Gali padėti druskos tirpalai ar elektrolitų papildai.
Imbieras ir pipirmėtės arbata: Šie natūralūs preparatai gali padėti sumažinti pykinimą ir pagerinti virškinimą.
Streso valdymas: Suaugusiesiems, kuriems prievarčio spazmas gali būti susijęs su stresu, svarbu užsiimti streso mažinimo technikomis, tokiomis kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.

Svarbu pažymėti, kad liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos tik pasitarus su gydytoju, nes prievarčio spazmas gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nėra tinkamai gydomas.

Prevencija

Prievarčio spazmo prevencija yra susijusi su tam tikrų priežasčių valdymu ir bendru sveikatos palaikymu:

Tinkama naujagimių ir kūdikių priežiūra: Atidžiai stebėti kūdikių mitybą ir užtikrinti tinkamą maitinimą, kad būtų išvengta permaitinimo ar netinkamo maitinimo, kuris gali sukelti spazmus.
Streso valdymas: Suaugusiesiems svarbu valdyti stresą ir emocinę sveikatą, siekiant sumažinti virškinimo trakto sutrikimų riziką.
Vengti dirginančių medžiagų: Rekomenduojama vengti alkoholio, rūkymo ir vaistų, kurie gali dirginti skrandžio gleivinę, nebent jie yra skirti gydytojo.
Reguliari medicininė priežiūra: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir tinkamas virškinimo trakto sutrikimų valdymas gali padėti išvengti prievarčio spazmo ir kitų virškinimo problemų.