Prievarčio spazmas

Ligos aprašymas

Prievarčio spazmas yra būklė, kai skrandžio prievarčio raumenys (pylorus) susitraukia per stipriai arba ilgą laiką, sukeldami dalinį ar visišką skrandžio turinio praėjimo į dvylikapirštę žarną (duodenum) sutrikimą. Prievarčio spazmas dažniausiai pasireiškia naujagimiams ir kūdikiams, tačiau gali atsirasti ir suaugusiesiems dėl įvairių virškinimo trakto sutrikimų. Ši būklė gali sukelti maisto sulaikymą skrandyje, vėmimą ir maitinimosi sunkumus, todėl būtina greita medicininė pagalba.

Ligos priežastys

Prievarčio spazmą gali sukelti keletas veiksnių, kurie sukelia skrandžio prievarčio raumenų susitraukimų padidėjimą:

  • Naujagimių ir kūdikių priežastys:
    • Prievarčio hipertrofija: Ši būklė dar vadinama hipertrofiniu prievarčio stenoze, kai prievarčio raumenys sustorėja, trukdydami skrandžio turiniui patekti į dvylikapirštę žarną.
    • Nervų sistemos nesubrendimas: Naujagimiams ir kūdikiams nervų sistema gali būti nepakankamai subrendusi, o tai gali sukelti neįprastus skrandžio ir žarnyno susitraukimus.
    • Maitinimo klaidos: Per greitas arba netinkamas maitinimas gali sukelti skrandžio raumenų spazmus.
  • Suaugusiųjų priežastys:
    • Stresas ir emociniai veiksniai: Psichologinis stresas ir emocinis nerimas gali sukelti skrandžio raumenų spazmus, sutrikdydami normalų virškinimą.
    • Vaistai ir toksinai: Tam tikri vaistai, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), ir alkoholis ar kiti toksinai gali dirginti skrandžio gleivinę ir sukelti spazmus.
    • Virškinimo trakto sutrikimai: Pepsinė opa, gastritas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL) ar kitos virškinimo trakto ligos gali sukelti prievarčio spazmą.
    • Infekcijos: Virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip Helicobacter pylori, gali pažeisti skrandžio gleivinę ir sukelti raumenų spazmus.

Ligos simptomai

Prievarčio spazmo simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir būklės sunkumo. Dažniausi simptomai yra šie:

  • Vėmimas: Dažnai būna gausus, projiektorinis vėmimas, kuris pasireiškia praėjus trumpam laikui po maitinimo. Vėmimas gali būti su nesuvirškintu maistu arba skysčiu.
  • Pilvo skausmas ir diskomfortas: Spazminiai skausmai pilvo srityje, ypač viršutinėje dalyje, kurie gali būti periodiniai arba nuolatiniai.
  • Dehidratacija: Dėl nuolatinio vėmimo gali atsirasti dehidratacijos požymiai, tokie kaip sausa oda, burnos džiūvimas, sumažėjęs šlapinimasis ir letargija.
  • Svorio netekimas ir maitinimosi sunkumai: Kūdikiai ir vaikai gali prarasti svorį arba nepakankamai priaugti dėl nepakankamo maisto ir skysčių pasisavinimo.
  • Pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis: Dėl maisto sulaikymo skrandyje gali atsirasti pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis.
  • Regurgitacija: Skrandžio turinys gali grįžti į stemplę, sukeldamas rūgštingumo pojūtį arba rėmenį.

Ligos klasifikacijos

Prievarčio spazmas gali būti klasifikuojamas pagal jo kilmę ir sunkumą:

  1. Pagal kilmę:
    • Pirminis prievarčio spazmas: Dažniausiai susijęs su funkciniais sutrikimais, tokiais kaip nervų sistemos nesubrendimas kūdikiams ar psichologinis stresas suaugusiesiems.
    • Antrinis prievarčio spazmas: Sukeltas kitų priežasčių, tokių kaip prievarčio hipertrofija, vaistų poveikis, infekcijos ar virškinimo trakto ligos.
  2. Pagal sunkumą:
    • Lengvas prievarčio spazmas: Pasireiškia lengvu vėmimu ir diskomfortu, dažnai valdomu konservatyviomis priemonėmis.
    • Vidutinio sunkumo prievarčio spazmas: Sukelia dažnesnį vėmimą ir maitinimosi sunkumus, gali prireikti medicininės intervencijos.
    • Sunkus prievarčio spazmas: Dėl stipraus vėmimo ir dehidratacijos gali būti reikalinga intensyvi medicininė pagalba, kartais net chirurginė intervencija.

Ligos diagnostika

Prievarčio spazmo diagnostika apima klinikinį vertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus, siekiant nustatyti būklės priežastį ir įvertinti sunkumą:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą arba jo tėvus apie simptomus, jų trukmę, vėmimo dažnį ir kitas sveikatos problemas. Atlikus fizinį tyrimą, gali būti nustatytas pilvo skausmas ar pilvo pūtimas.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Kraujo tyrimai: Elektrolitų, gliukozės, kraujo ląstelių skaičiaus ir inkstų funkcijos tyrimai padeda įvertinti dehidratacijos laipsnį ir elektrolitų disbalansą.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Pilvo ultragarso tyrimas: Dažniausiai naudojamas tyrimas kūdikiams su įtariamu prievarčio spazmu. Leidžia įvertinti prievarčio raumenų storį ir patvirtinti hipertrofinę stenozę, jei ji yra.
    • Viršutinio virškinamojo trakto rentgenograma su kontrastine medžiaga: Naudojama siekiant patikrinti skrandžio turinio išėjimą į dvylikapirštę žarną ir nustatyti galimą užsikimšimą ar anatominius anomalijas.
    • Endoskopija: Kartais atliekama suaugusiesiems, jei reikia detaliau įvertinti virškinimo trakto gleivinę ir pašalinti kitus galimus sutrikimus, tokius kaip pepsinė opa ar navikas.

Ligos gydymas ir vaistai

Prievarčio spazmo gydymas priklauso nuo būklės priežasties ir sunkumo. Gydymo tikslas yra sumažinti simptomus, pagerinti maitinimą ir išvengti komplikacijų:

  • Konservatyvus gydymas:
    • Maitinimo pakeitimai: Mažesni, dažnesni maitinimai ir specializuoti kūdikių mišiniai gali padėti sumažinti vėmimą kūdikiams.
    • Skysčių ir elektrolitų balanso atkūrimas: Intraveninė rehidratacija gali būti reikalinga dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso korekcijai, ypač kūdikiams.
    • Antiemetiniai vaistai: Tokie kaip ondansetronas, gali būti skirti, siekiant sumažinti vėmimą ir palengvinti simptomus.
    • Protonų siurblio inhibitoriai (PSI) arba H2 blokatoriai: Naudojami suaugusiesiems ir vyresniems vaikams, turintiems skrandžio rūgštingumo padidėjimą ar pepsinę opą, siekiant sumažinti skrandžio rūgšties gamybą ir sumažinti spazmus.
  • Chirurginis gydymas:
    • Piloromiotomija: Chirurginė procedūra, skirta hipertrofiniam prievarčio stenozei gydyti kūdikiams. Procedūra apima prievarčio raumenų pjovimą, siekiant išplėsti išėjimą iš skrandžio į dvylikapirštę žarną.
    • Endoskopinė balioninė dilatacija: Kai kuriais atvejais gali būti naudojama suaugusiesiems, siekiant išplėsti prievarčio susiaurėjimą ir pagerinti maisto praėjimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Prievarčio spazmas yra medicininė būklė, kuriai reikia tinkamo gydymo, tačiau kai kurie gyvenimo būdo pakeitimai ir natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus:

  • Lengva ir reguliari mityba: Mažesni, dažnesni valgiai gali padėti išvengti skrandžio perpildymo ir sumažinti vėmimą. Reikėtų vengti sunkių, riebalų ir prieskonių turinčių patiekalų.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: Svarbu užtikrinti pakankamą hidrataciją, ypač jei pacientas patiria dažną vėmimą. Gali padėti druskos tirpalai ar elektrolitų papildai.
  • Imbieras ir pipirmėtės arbata: Šie natūralūs preparatai gali padėti sumažinti pykinimą ir pagerinti virškinimą.
  • Streso valdymas: Suaugusiesiems, kuriems prievarčio spazmas gali būti susijęs su stresu, svarbu užsiimti streso mažinimo technikomis, tokiomis kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.

Svarbu pažymėti, kad liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos tik pasitarus su gydytoju, nes prievarčio spazmas gali sukelti rimtų komplikacijų, jei nėra tinkamai gydomas.

Prevencija

Prievarčio spazmo prevencija yra susijusi su tam tikrų priežasčių valdymu ir bendru sveikatos palaikymu:

  • Tinkama naujagimių ir kūdikių priežiūra: Atidžiai stebėti kūdikių mitybą ir užtikrinti tinkamą maitinimą, kad būtų išvengta permaitinimo ar netinkamo maitinimo, kuris gali sukelti spazmus.
  • Streso valdymas: Suaugusiesiems svarbu valdyti stresą ir emocinę sveikatą, siekiant sumažinti virškinimo trakto sutrikimų riziką.
  • Vengti dirginančių medžiagų: Rekomenduojama vengti alkoholio, rūkymo ir vaistų, kurie gali dirginti skrandžio gleivinę, nebent jie yra skirti gydytojo.
  • Reguliari medicininė priežiūra: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir tinkamas virškinimo trakto sutrikimų valdymas gali padėti išvengti prievarčio spazmo ir kitų virškinimo problemų.

Šaltiniai

  1. https://www.webmd.com/brain/tic-disorders-and_twitches
  2. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21762995/
  3. https://www.nhs.uk/conditions/tics/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)