Priapizmas
Ligos aprašymas
Priapizmas yra ilgalaikė ir skausminga erekcija, kuri tęsiasi ilgiau nei keturias valandas ir nėra susijusi su seksualine stimuliacija ar susijaudinimu. Ši būklė laikoma medicinine ekstremalia situacija, nes negydomas priapizmas gali sukelti nuolatinius audinių pažeidimus, impotenciją ar net varpos nekrozę. Priapizmas skirstomas į dvi pagrindines formas: išeminį (arba žemo srauto) ir ne išeminį (arba aukšto srauto). Išeminis priapizmas yra dažnesnis ir pavojingesnis, nes jis atsiranda dėl kraujo užstrigimo varpos akytkūniuose, todėl deguonies trūkumas gali pakenkti audiniams. Ne išeminis priapizmas atsiranda dėl padidėjusios kraujo tėkmės į varpą, tačiau varpos audiniai nėra taip stipriai pažeisti.
Ligos priežastys
Priapizmo priežastys gali būti įvairios, įskaitant vaistų vartojimą, kraujo ligas, traumas ir kitas medicinines būkles.
- Vaistai: Tam tikri vaistai gali sukelti priapizmą kaip šalutinį poveikį, įskaitant:
- Erekcijos disfunkcijos gydymui skirtus vaistus (pvz., papaveriną, alprostadilį).
- Psichotropinius vaistus (pvz., antipsichotikus, antidepresantus).
- Kraujagyslių išsiplėtimo vaistus (pvz., alfa adrenoblokatorius).
- Kraujo ligos:
- Sergantiesiems pjautuvinių ląstelių anemija: Dėl kraujo ląstelių formos pokyčių kraujagyslėse gali susidaryti užsikimšimas, dėl kurio atsiranda išeminis priapizmas.
- Leukemija: Baltųjų kraujo kūnelių perteklius gali sukelti varpos kraujagyslių užsikimšimą.
- Trombocitemija: Kraujagyslių užsikimšimą gali sukelti kraujo plokštelių (trombocitų) perteklius.
- Traumos: Varpos, tarpvietės arba dubens trauma gali sukelti ne išeminį priapizmą, pažeidžiant kraujagysles ir padidinant kraujo tekėjimą į varpą.
- Kitos medicininės būklės:
- Metabolinės ligos: Tokios kaip diabetas ar podagra.
- Neurologiniai sutrikimai: Stuburo smegenų traumos arba išsėtinė sklerozė gali padidinti priapizmo riziką.
- Infekcijos: Kai kurios infekcijos, pavyzdžiui, lytinių organų herpesas, gali sukelti priapizmą.
Ligos simptomai
Priapizmo simptomai priklauso nuo jo tipo ir sunkumo. Išeminis ir ne išeminis priapizmas turi skirtingus požymius ir simptomus.
- Išeminis priapizmas:
- Ilgalaikė, skausminga erekcija, trunkanti ilgiau nei keturias valandas.
- Varpos kūnas (akytkūniai) yra kietas, tačiau galvutė dažnai būna minkšta.
- Skausmas erekcijos metu palaipsniui didėja.
- Varpos spalva gali pakisti į tamsesnę, nes kraujas užsistovi varpos audiniuose.
- Ne išeminis priapizmas:
- Ilgalaikė erekcija be didelio skausmo.
- Varpos kūnas gali būti iš dalies kietas, o galvutė dažnai būna minkšta.
- Skausmas yra minimalus arba jo nėra visai.
- Dažnai atsiranda po traumos.
Ligos klasifikacijos
Priapizmas skirstomas į dvi pagrindines formas pagal kraujo tekėjimo pobūdį ir priežastis:
- Išeminis priapizmas (žemo srauto priapizmas): Dažniausiai pasitaikanti forma, kai kraujas užstringa varpos akytkūniuose ir negali ištekėti. Tai skubus medicininis atvejis, reikalaujantis greito gydymo, kad būtų išvengta audinių pažeidimų.
- Ne išeminis priapizmas (aukšto srauto priapizmas): Rečiau pasitaikanti forma, kuri atsiranda dėl padidėjusios kraujo tėkmės į varpą po traumos ar kraujagyslių pažeidimo. Dažniausiai tai nėra skubi būklė, nes audinių pažeidimo rizika yra mažesnė.
Ligos diagnostika
Priapizmo diagnostika apima paciento medicininės istorijos vertinimą, fizinį tyrimą ir laboratorinius bei vaizdo tyrimus, siekiant nustatyti priapizmo tipą ir priežastį.
- Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę, ankstesnes traumas ar vaistų vartojimą ir atlieka fizinį varpos tyrimą, kad nustatytų priapizmo tipą.
- Kraujo dujų analizė: Atliekamas kraujo tyrimas, naudojant kraujo mėginį iš varpos, siekiant nustatyti deguonies ir anglies dioksido kiekį bei pH lygį. Tai padeda nustatyti, ar priapizmas yra išeminis ar ne išeminis.
- Kraujo tyrimai: Įvertinamas kraujo ląstelių skaičius ir krešėjimo faktoriai, siekiant atmesti kraujo ligas, tokias kaip pjautuvinių ląstelių anemija ar leukemija.
- Doplerio ultragarsas: Naudojamas kraujo tekėjimui varpoje įvertinti, siekiant atskirti išeminį priapizmą nuo ne išeminio ir nustatyti galimą kraujagyslių pažeidimą.
- Kavernografija: Rentgenologinis tyrimas, naudojamas retais atvejais, siekiant nustatyti tikslią kraujo tėkmės obstrukcijos vietą varpoje.
Ligos gydymas ir vaistai
Priapizmo gydymas priklauso nuo jo tipo ir trukmės. Išeminis priapizmas reikalauja skubios medicininės intervencijos, o ne išeminis priapizmas gali būti valdomas konservatyviais metodais.
- Išeminio priapizmo gydymas:
- Varpos aspiracija ir praplovimas: Sterilūs adata ir švirkštu naudojami kraujo pertekliui pašalinti iš varpos akytkūnių. Gali būti atliekama pakartotinė aspiracija ir fiziologinio tirpalo praplovimas, siekiant sumažinti kraujo užsistovėjimą.
- Vaistų injekcijos: Alfa agonistai (pvz., fenilefrinas) gali būti sušvirkščiami į varpos akytkūnius, siekiant susiaurinti kraujagysles ir sumažinti kraujo tekėjimą, padedant atkurti normalią kraujo cirkuliaciją.
- Chirurginė intervencija: Jei kitos priemonės nėra veiksmingos, gali būti atliekamos chirurginės procedūros, pvz., šunto įdėjimas, siekiant nukreipti kraujo tekėjimą iš varpos akytkūnių.
- Ne išeminio priapizmo gydymas:
- Stebėjimas: Kadangi ne išeminis priapizmas dažnai nėra skausmingas ir nesukelia audinių pažeidimų, gali būti taikomas laukimo ir stebėjimo metodas.
- Ledo kompresai ir spaudimas: Gali būti naudojami siekiant sumažinti kraujotaką ir patinimą.
- Chirurginė intervencija: Jei priapizmas yra nuolatinis arba susijęs su reikšmingu kraujagyslių pažeidimu, gali prireikti chirurginės kraujagyslių embolizacijos arba šunto įdėjimo.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti
Priapizmas yra rimta medicininė būklė, reikalaujanti skubios medicininės intervencijos. Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo ir neturėtų būti naudojamos kaip pirmoji priemonė priapizmui gydyti. Jei turite įtarimų dėl priapizmo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Tačiau kai kurios natūralios priemonės gali būti naudingos siekiant sumažinti priapizmo riziką arba pagerinti bendrą sveikatos būklę:
- Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir streso mažinimas gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti priapizmo riziką.
- Vandens suvartojimas: Užtikrinti tinkamą hidrataciją gali padėti išvengti kraujo klampumo padidėjimo, kuris gali prisidėti prie kraujagyslių užsikimšimo.
Prevencija
Priapizmo prevencija yra orientuota į rizikos veiksnių valdymą ir ankstyvą intervenciją esant pirmiesiems požymiams.
- Gydyti pagrindines ligas: Sergantieji pjautuvinių ląstelių anemija ar kitomis kraujo ligomis turėtų gauti tinkamą gydymą ir reguliariai tikrintis sveikatą, kad būtų išvengta priapizmo.
- Vengti provokuojančių vaistų: Asmenys, kuriems yra rizika, turėtų vengti vaistų, kurie gali sukelti priapizmą, arba naudoti juos tik griežtai prižiūrint gydytojui.
- Ankstyvas gydymas: Jei yra įtarimų dėl priapizmo, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta ilgalaikių komplikacijų.
