Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno)

Ligos aprašymas

Poūmis tiroiditas, dar žinomas kaip De Kerveno tiroiditas arba virusinis tiroiditas, yra uždegiminė skydliaukės liga, kuri dažniausiai atsiranda po virusinės infekcijos, tokios kaip gripas, paragripas, adenovirusas ar kiti kvėpavimo takų virusai. Ši būklė dažniausiai sukelia skausmą ir patinimą kakle, o kartu su uždegimu skydliaukė gali išleisti per daug hormonų į kraują, sukeldama laikiną hipertiroidizmo stadiją. Po kurio laiko skydliaukės hormonų kiekis sumažėja ir atsiranda trumpalaikė hipotirozė, kol skydliaukė atsistato į normalią būklę. Liga paprastai yra laikina ir trunka kelis mėnesius, tačiau gali sukelti didelį diskomfortą ir sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme.

Ligos priežastis

Poūmis tiroiditas paprastai atsiranda po virusinės infekcijos, tačiau tiksli mechanizmai, kaip virusai sukelia šį skydliaukės uždegimą, nėra visiškai aiškūs. Pagrindinės priežastys:

  • Virusinės infekcijos: Dažniausiai De Kerveno tiroiditas pasireiškia po kvėpavimo takų virusų infekcijų, tokių kaip gripas, adenovirusas, paragripas, enterovirusai ir kt.
  • Imuninės sistemos atsakas: Manoma, kad organizmo imuninė sistema reaguoja į virusinę infekciją, atakuodama skydliaukę ir sukeldama uždegimą.
  • Genetinė polinkis: Kai kurie žmonės gali būti genetiškai labiau linkę į tiroiditą, tačiau ryšys su genetika nėra gerai ištirtas.

Ligos simptomai

Poūmis tiroiditas dažniausiai pasireiškia simptomais, susijusiais su skydliaukės uždegimu ir laikinais hormonų pusiausvyros sutrikimais. Simptomai gali keistis priklausomai nuo ligos stadijos:

  • Kaklo skausmas: Dažniausias simptomas yra stiprus kaklo skausmas priekinėje dalyje, kurio intensyvumas gali skirtis. Skausmas gali plisti į ausis, žandikaulį ar galvą.
  • Padidėjusi skydliaukė: Skydliaukė gali būti padidėjusi ir jautri liečiant.
  • Karščiavimas: Kartais pasireiškia karščiavimas ar bendras kūno silpnumas.
  • Hipertiroidizmo simptomai: Ligos pradžioje dėl skydliaukės uždegimo padidėja hormonų (T3 ir T4) išsiskyrimas, sukeliantis simptomus:
    • Širdies plakimo padažnėjimas (tachikardija).
    • Nervų jaudulys, dirglumas.
    • Padidėjęs prakaitavimas.
    • Drebulys.
    • Svorio kritimas, nepaisant gero apetito.
  • Hipotirozės simptomai: Vėlesnėje ligos stadijoje, kai hormonų lygis sumažėja, gali pasireikšti trumpalaikė hipotirozė, sukelianti šiuos simptomus:
    • Silpnumas, nuovargis.
    • Depresija ar prislėgta nuotaika.
    • Svorio padidėjimas.
    • Šaltumas, šalčio netoleravimas.
    • Sausa oda.

Ligos klasifikacija

Poūmis tiroiditas gali būti klasifikuojamas pagal eigą ir sukeliamus simptomus:

  • Hipertiroidinė fazė: Ligos pradžioje dėl skydliaukės ląstelių uždegimo išsiskiria per daug skydliaukės hormonų, sukeliant hipertiroidizmo simptomus.
  • Eutiroidinė fazė: Po hipertiroidinės fazės skydliaukės funkcija gali normalizuotis (eutiroidinė fazė), kai hormonų lygis tampa normalus.
  • Hipotirozinė fazė: Vėliau gali išsivystyti trumpalaikė hipotirozė, kai skydliaukė nebegamina pakankamai hormonų dėl uždegimo.
  • Atsistatymo fazė: Po hipotirozės dažniausiai vyksta pilnas atsistatymas, kai skydliaukės funkcija grįžta į normalią būklę.

Ligos diagnostika

Poūmis tiroiditas diagnozuojamas remiantis paciento simptomais, klinikiniu tyrimu ir laboratoriniais tyrimais, siekiant patvirtinti skydliaukės funkcijos sutrikimą ir uždegimą. Dažniausiai naudojami tyrimai:

  • Kraujo tyrimai: Siekiant nustatyti skydliaukės hormonų lygį (T3 ir T4) bei skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekį. Hipertiroidinėje fazėje T3 ir T4 padidėję, o hipotirozės fazėje sumažėję, tuo tarpu TSH atvirkščiai svyruoja.
  • C-reaktyvusis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): Šie uždegiminiai rodikliai dažnai būna padidėję, rodo uždegimą organizme.
  • Skydliaukės ultragarsas: Ultragarsu galima patvirtinti skydliaukės padidėjimą ir uždegimo požymius.
  • Radioaktyvaus jodo testas: Gali būti naudojamas hipertiroidizmo kilmės nustatymui. Poūmiame tiroidite radioaktyvaus jodo įsisavinimas dažnai sumažėjęs.

Ligos gydymas ir vaistai

Poūmis tiroiditas dažnai yra laikina liga, tačiau gydymas gali padėti sumažinti simptomus ir pagreitinti pasveikimą. Gydymas gali apimti:

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie vaistai kaip ibuprofenas ar aspirinas gali sumažinti uždegimą ir skausmą.
  • Kortikosteroidai: Sunkesniais atvejais, kai skausmas ir uždegimas yra labai stiprūs, gali būti skiriami kortikosteroidai (pvz., prednizolonas), kad sumažėtų uždegimas.
  • Beta adrenoblokatoriai: Hipertiroidizmo fazėje, kai pasireiškia tachikardija ar nervų jaudulys, gali būti naudojami beta adrenoblokatoriai, tokie kaip propranololis, siekiant sumažinti simptomus.
  • Skydliaukės hormonų papildai: Jei hipotirozės fazė trunka ilgiau, gali būti skiriamas laikinas skydliaukės hormonų pakaitalas (levotiroksinas), kol skydliaukės funkcija atsistato.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti uždegimą ir skatinti skydliaukės atsistatymą, tačiau jos neturėtų pakeisti medicininio gydymo:

  • Ciberžolė: Ciberžolė turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą. Ji gali būti naudojama kaip papildas ar dedama į maistą.
  • Omega-3 riebalų rūgštys: Omega-3, esančios riebiose žuvyse arba sėklose, gali padėti mažinti uždegimą organizme.
  • Šiltos kompresijos: Kompresijos prie kaklo gali padėti sumažinti skydliaukės skausmą ir diskomfortą.

Prevencija

Nors poūmis tiroiditas dažnai pasireiškia po virusinių infekcijų, nėra tiesioginių priemonių, kaip užkirsti kelią ligos atsiradimui. Tačiau tam tikros bendros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti infekcijų ir komplikacijų riziką:

  • Sveikos gyvensenos palaikymas: Tinkama mityba, pakankamas miegas ir fizinis aktyvumas padeda stiprinti imuninę sistemą, sumažinant virusinių infekcijų riziką.
  • Imunizacija: Gripo ir kitų kvėpavimo takų infekcijų vakcinos gali padėti išvengti infekcijų, kurios gali būti susijusios su tiroiditu.
  • Infekcijų vengimas: Dažnas rankų plovimas, kaukių dėvėjimas virusų plitimo sezonu gali padėti sumažinti infekcijų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK526066/
  2. https://www.researchgate.net/publication/336685233_Subacute_thyroiditis
  3. https://www.pennmedicine.org/for-patients-and-visitors/patient-information/conditions-treated-a-to-z/subacute-thyroiditis

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)