Potrauminio streso sutrikimas

Ligos aprašymas

Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) yra psichikos sveikatos būklė, atsirandanti po trauminio įvykio, kuris kelia didelį stresą ir gali sukelti nuolatinį nerimą, baimę ir kitas emocines reakcijas. Šis sutrikimas gali išsivystyti po įvairių trauminių įvykių, tokių kaip karo patirtis, fizinis ar seksualinis smurtas, nelaimingi atsitikimai, stichinės nelaimės ar netikėta mylimo žmogaus mirtis. PTSS gali pasireikšti tiek suaugusiems, tiek vaikams ir gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui bei bendros sveikatos būklei.

Ligos priežastys

Potrauminio streso sutrikimą sukelia sunkių trauminių įvykių patirtis, tačiau ne visi, patyrę traumą, išsivysto PTSS. Šio sutrikimo išsivystymui turi įtakos įvairūs veiksniai:

  • Trauminiai įvykiai: PTSS gali išsivystyti po bet kokio įvykio, kuris sukelia intensyvų baimės, bejėgiškumo ar siaubo jausmą. Tokie įvykiai gali apimti kovos veiksmus, fizinę ar seksualinę prievartą, automobilio avarijas, stichines nelaimes ar teroristinius išpuolius.
  • Psichologiniai ir biologiniai veiksniai: Kai kurie žmonės yra labiau pažeidžiami PTSS dėl genetinių ar biologinių veiksnių, tokių kaip šeimos istorija ar smegenų struktūriniai pokyčiai.
  • Psichikos sveikatos istorija: Žmonės, turintys anksčiau buvusių psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ar nerimas, yra labiau linkę išsivystyti PTSS po trauminio įvykio.
  • Sunkumas ir intensyvumas: Kuo intensyvesnis ir labiau traumuojantis įvykis, tuo didesnė rizika išsivystyti PTSS.
  • Socialinė parama: Stipri socialinė parama po trauminio įvykio gali padėti sumažinti PTSS riziką. Priešingai, izoliacija ar socialinės paramos trūkumas gali padidinti sutrikimo tikimybę.

Ligos simptomai

PTSS simptomai paprastai pasireiškia per pirmuosius tris mėnesius po trauminio įvykio, tačiau kai kuriais atvejais jie gali atsirasti po kelerių metų. Simptomai yra suskirstyti į keturias pagrindines grupes:

  • Pasikartojantys prisiminimai: Dažni, nevalingi ir sunkiai kontroliuojami trauminio įvykio prisiminimai, kurie gali pasireikšti kaip „flashback“ (staigūs ir intensyvūs prisiminimų atkūrimai), košmarai arba nuolatinės traumos mintys.
  • Vengimo simptomai: Vengimas vietų, žmonių, pokalbių ar veiklų, kurios primena apie traumą. Asmuo gali stengtis išvengti visko, kas primena apie įvykį.
  • Neigiami mąstymo ir nuotaikos pokyčiai: Jausmai, tokie kaip kaltė, gėda, depresija, emocinė izoliacija, sunkumai susikaupti ar prisiminti trauminį įvykį. Gali pasireikšti ir neigiami įsitikinimai apie save, kitus ar pasaulį.
  • Padidėjęs budrumas ir reakcijos: Padidėjęs nervingumas, dirglumas, pykčio protrūkiai, sunkumai užmigti arba išlaikyti miegą, nuolatinis saugumo jausmo stoka, lengvai išgąstis ar įsitempimas.

Simptomų sunkumas gali labai skirtis, o kai kuriems žmonėms jie gali būti itin sunkūs ir nuolatiniai, turintys reikšmingą poveikį kasdieniniam gyvenimui ir santykiams.

Ligos klasifikacija

PTSS yra klasifikuojamas pagal simptomų trukmę ir sunkumą:

  • Ūmus PTSS: Simptomai trunka nuo vieno mėnesio iki trijų mėnesių po trauminio įvykio.
  • Lėtinis PTSS: Simptomai trunka ilgiau nei tris mėnesius.
  • Uždelstas pradžios PTSS: Simptomai pradeda pasireikšti praėjus šešiems mėnesiams ar ilgiau po trauminio įvykio.

Ligos diagnostika

Potrauminio streso sutrikimo diagnostika grindžiama psichikos sveikatos specialisto vertinimu, kuris atlieka išsamią paciento anamnezę ir simptomų analizę:

  • Klinikinis interviu: Psichiatras ar psichologas kalbasi su pacientu apie simptomus, jų trukmę, intensyvumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Taip pat gali būti naudojami struktūruoti diagnostiniai interviu ir klausimynai, pavyzdžiui, „Clinician-Administered PTSD Scale“ (CAPS).
  • Diferencinė diagnostika: Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus ar naudoti klausimynus, kad būtų atmesti kiti galimi sutrikimai, tokie kaip depresija, generalizuotas nerimo sutrikimas ar potrauminės streso reakcijos.
  • Fiziniai tyrimai: Nors PTSS yra psichikos sutrikimas, gali būti atliekami fiziniai tyrimai, siekiant atmesti kitus fizinius sutrikimus, kurie gali prisidėti prie simptomų.

Ligos gydymas ir vaistai

PTSS gydymas gali būti labai veiksmingas, ypač kai jis yra individualizuotas pagal paciento poreikius. Gydymo metodai apima psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius:

  • Psichoterapija:
    • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Viena iš veiksmingiausių PTSS gydymo formų. Ji apima kognityvinius metodus, kurie padeda pacientams pakeisti neigiamus mąstymo modelius, ir elgesio metodus, kurie padeda pacientams išmokti susidurti su trauminių prisiminimų sukeltu nerimu.
    • Ekspozicijos terapija: Terapija, kuri apima paciento trauminio įvykio prisiminimų ir susijusių emocijų apdorojimą saugioje aplinkoje. Tai padeda sumažinti baimę ir nerimą, susijusį su trauma.
    • Akių judesių desensibilizacija ir perdirbimas (EMDR): Terapija, kuri apima paciento trauminių prisiminimų apdorojimą, derinant akių judesius su psichologine apdorojimo technika.
  • Medikamentinis gydymas:
    • Selektiniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI): Tokie kaip sertralinas ar paroksetinas, dažnai naudojami PTSS gydymui. Jie gali padėti sumažinti depresiją, nerimą ir pagerinti nuotaiką.
    • Kiti antidepresantai: Tokie kaip venlafaksinas (SNRI), taip pat gali būti naudojami gydant PTSS.
    • Vaistai nuo nerimo: Kartais trumpalaikiai naudojami benzodiazepinai, tačiau dėl jų priklausomybės rizikos jie nėra ilgalaikis sprendimas.
    • Prazosinas: Kartais naudojamas naktiniams košmarams, susijusiems su PTSS, gydyti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės nėra pakaitalas medicininiam gydymui, kai kurie metodai gali padėti valdyti PTSS simptomus ir pagerinti bendrą savijautą:

  • Meditacija ir mindfulness (dėmesingumas): Šios technikos gali padėti sumažinti stresą ir nerimą, gerinti koncentraciją ir emocinę savikontrolę.
  • Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti streso lygį, gerinti nuotaiką ir bendrą psichinę sveikatą.
  • Kvėpavimo pratimai ir joga: Gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti kūno įtampą bei stresą.
  • Palaikymo grupės: Dalyvavimas palaikymo grupėse gali padėti jaustis mažiau vienišam ir padėti dalintis patirtimi su kitais, kurie išgyvena panašius sunkumus.
  • Subalansuota mityba: Tinkama mityba gali padėti palaikyti energijos lygį ir bendrą sveikatą, o tai yra svarbu valdyti PTSS simptomus.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma užkirsti kelią PTSS, tam tikros priemonės gali padėti sumažinti riziką arba palengvinti simptomus:

  • Ankstyva intervencija: Greita psichologinė pagalba po trauminio įvykio gali sumažinti PTSS išsivystymo riziką.
  • Stipri socialinė parama: Draugų, šeimos ir bendruomenės parama po traumos gali padėti sumažinti emocinį stresą ir pagerinti atsigavimo procesą.
  • Savęs priežiūra ir streso valdymas: Mokymasis valdyti stresą, naudojant sveikas strategijas, tokias kaip meditacija, fizinis aktyvumas ir socialinė veikla, gali padėti sustiprinti atsparumą trauminiams įvykiams.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/post-traumatic-stress-disorder/symptoms-causes/syc-20355967
  2. https://www.nimh.nih.gov/health/topics/post-traumatic-stress-disorder-ptsd
  3. https://www.psychiatry.org/patients-families/ptsd/what-is-ptsd

Gydytojai