Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko

Ligos aprašymas

Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko (Streptococcus pneumoniae), dar vadinama pneumokokine pneumonija, yra viena dažniausių bakterinės kilmės pneumonijų. Pneumonija yra apatinių kvėpavimo takų infekcija, kuri pažeidžia plaučių alveoles (smulkius oro maišelius) ir sukelia uždegimą. Pneumokokas yra gramteigiama bakterija, dažniausiai aptinkama nosiaryklėje ir gali sukelti įvairias infekcijas, tokias kaip sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, meningitas ir sepsis. Pneumokokinė pneumonija gali būti ypač pavojinga mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims su nusilpusia imunine sistema arba lėtinėmis ligomis.

Ligos priežastys

Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko, atsiranda, kai Streptococcus pneumoniae bakterijos patenka į apatinius kvėpavimo takus ir pradeda daugintis. Infekcija gali atsirasti dėl kelių priežasčių:

  • Pneumokoko kolonizacija: Pneumokokas dažnai randamas nosiaryklėje, ypač vaikams, ir gali būti perduodamas per orą lašelių būdu (pvz., kosėjant, čiaudint ar kalbant).
  • Imuninės sistemos nusilpimas: Asmenys su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV, vėžiu, diabetu arba vartojantys imunosupresinius vaistus, turi didesnę riziką susirgti pneumokokine pneumonija.
  • Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: Peršalimas arba gripas gali susilpninti kvėpavimo takų apsaugą, todėl pneumokokas gali lengviau patekti į apatinius kvėpavimo takus.
  • Lėtinės ligos: Lėtinės plaučių ligos (pvz., LOPL, astma), širdies ligos, kepenų ar inkstų ligos taip pat padidina pneumokokinės pneumonijos riziką.
  • Rūkymas ir alkoholio vartojimas: Rūkymas ir ilgalaikis alkoholio vartojimas silpnina plaučių funkciją ir imuninę sistemą, padidindami pneumonijos riziką.

Ligos simptomai

Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko, gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo paciento amžiaus, sveikatos būklės ir infekcijos sunkumo:

  • Aukšta temperatūra (karščiavimas): Dažniausiai staigus karščiavimas, dažnai lydimas šaltkrėčio.
  • Kosulys: Gali būti sausas arba produktyvus (su skrepliais), dažnai su kraujo priemaiša (vadinama „rūdžiu“ dėl spalvos).
  • Dusulys: Pasunkėjęs kvėpavimas, kuris gali būti stipresnis fizinio krūvio metu.
  • Krūtinės skausmas: Dažnai aštrus ir blogėja kvėpuojant arba kosint (pleuritinis skausmas).
  • Nuovargis ir bendras silpnumas: Dėl infekcijos ir deguonies trūkumo organizme.
  • Prakaitavimas ir drėgnas odos paviršius: Dažnai dėl karščiavimo ir infekcijos.
  • Galvos skausmas: Dėl deguonies trūkumo ar infekcijos sukelto streso organizme.
  • Greitas kvėpavimas ir širdies plakimas: Organizmo reakcija į infekciją ir deguonies trūkumą.

Simptomai gali būti lengvesni vyresnio amžiaus žmonėms arba asmenims su nusilpusia imunine sistema, todėl šiuose asmenyse liga gali būti sunkiau atpažįstama ir diagnozuojama.

Ligos klasifikacijos

Pneumokokinė pneumonija gali būti klasifikuojama pagal kelis kriterijus:

  1. Pagal infekcijos sunkumą:
    • Lengva pneumonija: Pacientai paprastai gali būti gydomi ambulatoriškai, be didesnių komplikacijų.
    • Vidutinio sunkumo pneumonija: Gali reikėti hospitalizacijos dėl deguonies trūkumo ar kitų sveikatos problemų.
    • Sunki pneumonija: Dažnai reikalinga intensyvi terapija ir hospitalizacija, gali būti komplikacijos, tokios kaip sepsis, kvėpavimo nepakankamumas ar plaučių abscesai.
  2. Pagal kilmę:
    • Bendruomenėje įgyta pneumonija: Užsikrečiama ne ligoninėje, dažniausiai kontaktuojant su kitais žmonėmis bendruomenėje.
    • Ligoninėje įgyta pneumonija: Infekcija, įgyta per 48 valandas po hospitalizacijos ar ilgiau, dažnai atsiranda dėl kontakto su hospitaliniais patogenais, kurie gali būti atsparesni gydymui.

Ligos diagnostika

Pneumokokinės pneumonijos diagnostika apima klinikinį vertinimą, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę ir kitas sveikatos problemas, taip pat atlieka fizinį tyrimą, klausydamasis plaučių stetoskopu, ieškodamas švokštimo, gurgimo ar kitų nenormalių garsų.
  • Kraujo tyrimai:
    • Pilnas kraujo tyrimas (PCT): Gali rodyti padidėjusį baltųjų kraujo kūnelių kiekį (leukocitozę), kas rodo uždegimą ar infekciją.
    • C-reaktyvinis baltymas (CRB) ir eritrocitų nusėdimo greitis (ENG): Uždegimo žymenys, kurie gali būti padidėję esant infekcijai.
    • Kraujo kultūros: Gali padėti identifikuoti infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą antibiotikams, ypač jei įtariama bakteriemija (bakterijos kraujyje).
  • Skreplių tyrimai:
    • Gramo dažymas ir skreplių kultūra: Naudojami siekiant tiesiogiai identifikuoti pneumokoką ir nustatyti jo jautrumą antibiotikams.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Krūtinės rentgenograma: Pagrindinis diagnostinis tyrimas, leidžiantis vizualizuoti plaučių uždegimą, plaučių infiltratus ar skysčių susikaupimą pleuroje.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Atliekama, jei reikia išsamesnės plaučių struktūrų analizės arba jei rentgenogramos rezultatai yra neaiškūs.

Ligos gydymas ir vaistai

Pneumonijos, sukeltos pneumonijos streptokoko, gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, paciento amžiaus, sveikatos būklės ir atsparumo antibiotikams. Pagrindinės gydymo kryptys yra antibiotikai ir palaikomoji terapija:

  • Antibiotikų terapija:
    • Penicilinas: Tradiciškai pirmosios eilės antibiotikas prieš pneumokoką, tačiau dėl atsparumo kai kuriais atvejais gali būti neveiksmingas.
    • Amoksicilinas ir amoksicilinas-klavulanatas: Dažnai naudojami bendruomenėje įgytai pneumonijai gydyti.
    • Makrolidai (pvz., azitromicinas, klaritromicinas): Gali būti naudojami, ypač jei yra penicilino alergija arba atsparumas.
    • Fluorchinolonai (pvz., levofloksacinas, moksifloksacinas): Naudojami sunkesnėms pneumonijos formoms arba jei kiti antibiotikai neveiksmingi.
    • Cefalosporinai (pvz., ceftriaksonas, cefuroksimas): Naudojami, jei yra atsparumas pirmosios eilės antibiotikams arba sunki infekcija.
  • Palaikomoji terapija:
    • Deguonies terapija: Skiriama pacientams su hipoksemija (deguonies trūkumu kraujyje) siekiant palaikyti tinkamą deguonies lygį.
    • Skysčių balanso palaikymas: Svarbus dehidratacijos prevencijai, ypač jei pacientas karščiuoja arba negali pakankamai gerti dėl ligos.
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tokie kaip ibuprofenas arba paracetamolis, naudojami karščiavimui mažinti ir skausmui malšinti.
  • Gydymas komplikacijų atvejais:
    • Pleuros ertmės skysčių drenažas: Atliekamas, jei susidaro pleuros ertmės efuzija arba empiema (pūlinys).
    • Intensyviosios terapijos priemonės: Sunkiais atvejais, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ar sepsis, gali prireikti mechaninės ventiliacijos arba kraujo spaudimo palaikymo priemonių.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko, reikalauja medicininio gydymo, kai kurios liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir palaikyti sveikimo procesą:

  • Skysčių vartojimas: Gerti daug šiltų skysčių, tokių kaip vanduo, žolelių arbatos ar sultiniai, padeda palaikyti hidrataciją ir skystina gleives.
  • Medus ir imbieras: Medus su imbieru gali padėti palengvinti kosulį ir gerklės skausmą, turi natūralių antibakterinių savybių.
  • Garų inhaliacijos: Inhaliacijos su šiltu vandeniu ar eteriniais aliejais (pvz., eukalipto aliejumi) gali padėti atpalaiduoti kvėpavimo takus ir sumažinti spūstis.
  • Poilsis: Svarbu leisti organizmui pakankamai laiko atsigauti, vengti fizinės veiklos ir pakankamai ilsėtis.
  • Propolis ir ežiuolė: Šie papildai gali padėti stiprinti imuninę sistemą, tačiau prieš vartojant reikia pasitarti su gydytoju.

Liaudiškos priemonės gali padėti palengvinti simptomus, tačiau jos neturėtų būti naudojamos kaip pagrindinis gydymo būdas, ir bet kokias priemones reikia naudoti tik pasitarus su gydytoju.

Prevencija

Pneumonijos, sukeltos pneumonijos streptokoko, prevencija gali apimti kelias strategijas:

  • Vakcinacija: Pneumokokinės vakcinos (pvz., PCV13, PPSV23) yra veiksmingos pneumokokinės infekcijos prevencijai, ypač rizikos grupėse, tokiose kaip vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su lėtinėmis ligomis.
  • Gripo vakcinacija: Gripo vakcina padeda išvengti gripo, kuris gali būti pneumonijos rizikos veiksnys.
  • Higienos priemonės: Reguliarus rankų plovimas, nosies ir burnos uždengimas čiaudint ar kosint gali sumažinti bakterijų plitimą.
  • Rūkymo nutraukimas: Rūkymas silpnina kvėpavimo takus ir padidina infekcijos riziką, todėl jo nutraukimas gali sumažinti riziką susirgti pneumonija.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas poilsis gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir sumažinti infekcijų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470537/#:~:text=Streptococcus%20pneumoniae%20is%20a%20gram,winter%20and%20early%20spring%20months.
  2. https://emedicine.medscape.com/article/225811-overview?form=fpf
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/24231-pneumococcal-disease

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)