Plonosios žarnos atrezija

Ligos aprašymas

Plonosios žarnos atrezija yra įgimtas virškinimo sistemos sutrikimas, kai dalis plonosios žarnos yra neišsivysčiusi arba visiškai užsikimšusi (obstrukcija). Ši būklė gali paveikti bet kurią plonosios žarnos dalį, įskaitant dvylikapirštę žarną, jejunumą arba ileumą, ir sukelia rimtų virškinimo problemų naujagimiams. Dėl atrezijos maistas ir skysčiai negali laisvai praeiti per žarnyną, todėl atsiranda pilvo pūtimas, vėmimas ir mitybos trūkumai. Plonosios žarnos atrezija yra rimta būklė, kurią reikia greitai diagnozuoti ir chirurgiškai gydyti siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip sepsis, žarnyno nekrozė ar mirtis.

Ligos priežastys

Plonosios žarnos atrezija atsiranda dėl vystymosi sutrikimų embriono laikotarpiu, tačiau tikslios priežastys nėra visiškai aiškios. Keletas veiksnių gali turėti įtakos šios būklės vystymuisi:

  • Vystymosi anomalijos: Manoma, kad plonosios žarnos atrezija dažniausiai atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų besivystančio vaisiaus žarnyne, dėl ko žarnyno dalis gali mirti (nekrozuoti) ir sukelti atreziją arba stenozę.
  • Genetiniai veiksniai: Nors dauguma atvejų nėra tiesiogiai paveldimi, kai kurios genetinės sąlygos ar chromosominės anomalijos (pvz., Dauno sindromas) gali padidinti riziką susirgti šia liga.
  • Motinos rizikos veiksniai: Kai kurie motinos sveikatos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar vaistų vartojimas nėštumo metu, gali turėti įtakos vaisiaus virškinimo sistemos vystymuisi.

Ligos simptomai

Plonosios žarnos atrezijos simptomai paprastai pasireiškia per pirmąsias gyvenimo dienas po gimimo ir gali būti įvairūs, priklausomai nuo atrezijos vietos ir sunkumo.

  • Vėmimas: Dažniausiai atsiranda per pirmąsias kelias gyvenimo valandas arba dienas ir gali būti tulžies turinio, ypač jei atrezija yra po Vaterio ampulės dvylikapirštėje žarnoje.
  • Pilvo pūtimas: Dėl žarnyno obstrukcijos susikaupia skysčiai ir dujos, sukeldamos pilvo pūtimą.
  • Nepraeinančios išmatos: Kūdikiui gali nebūti išmatų arba mekonijaus (pirmosios išmatos) per pirmąsias 24–48 valandas po gimimo, o tai rodo žarnyno obstrukciją.
  • Dehidratacija ir mitybos trūkumai: Dėl nesugebėjimo įsisavinti maistinių medžiagų ir skysčių gali greitai išsivystyti dehidratacija ir mitybos trūkumai.
  • Silpnumas ir mieguistumas: Kūdikiams, kuriems pasireiškia sunki atrezija, gali būti nuolatinis mieguistumas ir energijos stoka.

Ligos klasifikacijos

Plonosios žarnos atrezija gali būti klasifikuojama pagal jos vietą ir pobūdį:

  • Dvylikapirštės žarnos atrezija: Atsiranda dvylikapirštėje žarnoje (proksimalioje plonosios žarnos dalyje) ir gali sukelti tulžingą vėmimą.
  • Jejunalinė atrezija: Atsiranda jejunumo srityje (vidurinėje plonosios žarnos dalyje) ir dažnai pasireiškia dėl žarnyno nekrozės embriono vystymosi metu.
  • Ilealinė atrezija: Atsiranda ileumo srityje (distalinėje plonosios žarnos dalyje) ir gali būti susijusi su daugiau nei vienu užsikimšimu arba stenozėmis.
  • Kombinuota atrezija: Kai kuriais atvejais gali būti kelių skirtingų plonosios žarnos segmentų atrezija.

Ligos diagnostika

Plonosios žarnos atrezijos diagnostika apima kelis metodus, siekiant nustatyti tikslią diagnozę ir nustatyti pažeidimo vietą:

  • Prenatalinė ultragarsinė diagnostika: Nėštumo metu gali būti pastebėta polihidramnionas (perteklinis amniono skystis) arba išsiplėtę žarnyno segmentai, kurie gali rodyti žarnyno obstrukciją.
  • Fizinė naujagimio apžiūra: Gydytojas atlieka fizinį naujagimio apžiūrą, įvertindamas pilvo pūtimą, vėmimą ir kitus klinikinius požymius.
  • Pilvo rentgenograma: Naudojama, siekiant aptikti išsiplėtusius žarnyno segmentus, kurie rodo žarnyno obstrukciją.
  • Virškinimo trakto tyrimai su kontrastine medžiaga: Bario klizma arba viršutinio virškinimo trakto tyrimas su kontrastine medžiaga gali padėti nustatyti atrezijos vietą ir išplėtimo laipsnį.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Kai kuriais atvejais gali būti naudojama išsamesnei plonosios žarnos anatomijai įvertinti, ypač jei įtariama papildomų anomalijų.

Ligos gydymas ir vaistai

Plonosios žarnos atrezijos gydymas yra chirurginis ir priklauso nuo atrezijos vietos, tipo ir sunkumo. Gydymo tikslas yra pašalinti obstrukciją ir atkurti normalią žarnyno funkciją.

  • Parenterinė mityba: Prieš operaciją kūdikiams gali būti skiriama intraveninė mityba (parenterinė mityba), kad būtų užtikrintas tinkamas skysčių ir maistinių medžiagų tiekimas.
  • Chirurginė korekcija:
    • Anastomozė: Dažniausiai atliekama operacija, kurios metu pašalinamas užsikimšęs žarnyno segmentas, o likusieji žarnos galai sujungiami (anastomozuojami), kad būtų atkurta normali virškinimo trakto funkcija.
    • Stomos sukūrimas: Kai kuriais atvejais, ypač kai yra daugybinės atrezijos ar sunki žarnyno nekrozė, gali būti sukurta laikina ar nuolatinė stoma, siekiant apeiti pažeistą žarnos dalį ir leisti žarnynui gyti.
  • Pooperacinė priežiūra: Po operacijos kūdikiai gali būti laikomi intensyviosios terapijos skyriuje, kad būtų užtikrintas tinkamas atsigavimas ir stebėjimas dėl galimų komplikacijų, tokių kaip infekcija, žarnyno nutekėjimas ar mitybos problemos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kadangi plonosios žarnos atrezija yra rimta įgimta būklė, kuriai reikia skubios medicininės intervencijos, liaudiškos priemonės negali būti taikomos šiai ligai gydyti. Labai svarbu kreiptis į gydytojus specialistus ir užtikrinti tinkamą chirurginį ir medicininį gydymą, siekiant išvengti sunkių komplikacijų ar mirties.

Prevencija

Kadangi plonosios žarnos atrezija yra įgimta būklė, specifinių prevencinių priemonių nėra. Tačiau kai kurios bendros priemonės gali padėti sumažinti riziką susilaukti kūdikio su šia ar kita įgimta anomalija:

  • Sveika gyvensena nėštumo metu: Svarbu vengti rūkymo, alkoholio ir kenksmingų medžiagų vartojimo nėštumo metu.
  • Reguliari prenatalinė priežiūra: Reguliarios apsilankymai pas gydytoją, prenataliniai tyrimai ir sveikatos stebėjimas padeda laiku nustatyti galimas problemas ir imtis reikiamų veiksmų.
  • Genetinė konsultacija: Jei šeimoje yra buvę atrezijos ar kitų įgimtų anomalijų atvejų, gali būti naudinga pasikonsultuoti su genetiku, kad būtų įvertinta rizika ir galimybės.

Šaltiniai

  1. https://www.chop.edu/conditions-diseases/small-bowel-atresia#:~:text=Small%20bowel%20atresia%2C%20also%20known,as%20either%20atresia%20or%20stenosis.
  2. https://www.orpha.net/en/disease/detail/1201
  3. https://emedicine.medscape.com/article/939258-overview?form=fpf

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)