Plonosios žarnos atrezija

Ligos aprašymas

Plonosios žarnos atrezija yra įgimtas virškinimo sistemos sutrikimas, kai dalis plonosios žarnos yra neišsivysčiusi arba visiškai užsikimšusi (obstrukcija). Ši būklė gali paveikti bet kurią plonosios žarnos dalį, įskaitant dvylikapirštę žarną, jejunumą arba ileumą, ir sukelia rimtų virškinimo problemų naujagimiams. Dėl atrezijos maistas ir skysčiai negali laisvai praeiti per žarnyną, todėl atsiranda pilvo pūtimas, vėmimas ir mitybos trūkumai. Plonosios žarnos atrezija yra rimta būklė, kurią reikia greitai diagnozuoti ir chirurgiškai gydyti siekiant išvengti komplikacijų, tokių kaip sepsis, žarnyno nekrozė ar mirtis.

Ligos priežastys

Plonosios žarnos atrezija atsiranda dėl vystymosi sutrikimų embriono laikotarpiu, tačiau tikslios priežastys nėra visiškai aiškios. Keletas veiksnių gali turėti įtakos šios būklės vystymuisi:

  • Vystymosi anomalijos: Manoma, kad plonosios žarnos atrezija dažniausiai atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų besivystančio vaisiaus žarnyne, dėl ko žarnyno dalis gali mirti (nekrozuoti) ir sukelti atreziją arba stenozę.
  • Genetiniai veiksniai: Nors dauguma atvejų nėra tiesiogiai paveldimi, kai kurios genetinės sąlygos ar chromosominės anomalijos (pvz., Dauno sindromas) gali padidinti riziką susirgti šia liga.
  • Motinos rizikos veiksniai: Kai kurie motinos sveikatos veiksniai, tokie kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar vaistų vartojimas nėštumo metu, gali turėti įtakos vaisiaus virškinimo sistemos vystymuisi.

Ligos simptomai

Plonosios žarnos atrezijos simptomai paprastai pasireiškia per pirmąsias gyvenimo dienas po gimimo ir gali būti įvairūs, priklausomai nuo atrezijos vietos ir sunkumo.

  • Vėmimas: Dažniausiai atsiranda per pirmąsias kelias gyvenimo valandas arba dienas ir gali būti tulžies turinio, ypač jei atrezija yra po Vaterio ampulės dvylikapirštėje žarnoje.
  • Pilvo pūtimas: Dėl žarnyno obstrukcijos susikaupia skysčiai ir dujos, sukeldamos pilvo pūtimą.
  • Nepraeinančios išmatos: Kūdikiui gali nebūti išmatų arba mekonijaus (pirmosios išmatos) per pirmąsias 24–48 valandas po gimimo, o tai rodo žarnyno obstrukciją.
  • Dehidratacija ir mitybos trūkumai: Dėl nesugebėjimo įsisavinti maistinių medžiagų ir skysčių gali greitai išsivystyti dehidratacija ir mitybos trūkumai.
  • Silpnumas ir mieguistumas: Kūdikiams, kuriems pasireiškia sunki atrezija, gali būti nuolatinis mieguistumas ir energijos stoka.

Ligos klasifikacijos

Plonosios žarnos atrezija gali būti klasifikuojama pagal jos vietą ir pobūdį:

  • Dvylikapirštės žarnos atrezija: Atsiranda dvylikapirštėje žarnoje (proksimalioje plonosios žarnos dalyje) ir gali sukelti tulžingą vėmimą.
  • Jejunalinė atrezija: Atsiranda jejunumo srityje (vidurinėje plonosios žarnos dalyje) ir dažnai pasireiškia dėl žarnyno nekrozės embriono vystymosi metu.
  • Ilealinė atrezija: Atsiranda ileumo srityje (distalinėje plonosios žarnos dalyje) ir gali būti susijusi su daugiau nei vienu užsikimšimu arba stenozėmis.
  • Kombinuota atrezija: Kai kuriais atvejais gali būti kelių skirtingų plonosios žarnos segmentų atrezija.

Ligos diagnostika

Plonosios žarnos atrezijos diagnostika apima kelis metodus, siekiant nustatyti tikslią diagnozę ir nustatyti pažeidimo vietą:

  • Prenatalinė ultragarsinė diagnostika: Nėštumo metu gali būti pastebėta polihidramnionas (perteklinis amniono skystis) arba išsiplėtę žarnyno segmentai, kurie gali rodyti žarnyno obstrukciją.
  • Fizinė naujagimio apžiūra: Gydytojas atlieka fizinį naujagimio apžiūrą, įvertindamas pilvo pūtimą, vėmimą ir kitus klinikinius požymius.
  • Pilvo rentgenograma: Naudojama, siekiant aptikti išsiplėtusius žarnyno segmentus, kurie rodo žarnyno obstrukciją.
  • Virškinimo trakto tyrimai su kontrastine medžiaga: Bario klizma arba viršutinio virškinimo trakto tyrimas su kontrastine medžiaga gali padėti nustatyti atrezijos vietą ir išplėtimo laipsnį.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Kai kuriais atvejais gali būti naudojama išsamesnei plonosios žarnos anatomijai įvertinti, ypač jei įtariama papildomų anomalijų.

Ligos gydymas ir vaistai

Plonosios žarnos atrezijos gydymas yra chirurginis ir priklauso nuo atrezijos vietos, tipo ir sunkumo. Gydymo tikslas yra pašalinti obstrukciją ir atkurti normalią žarnyno funkciją.

  • Parenterinė mityba: Prieš operaciją kūdikiams gali būti skiriama intraveninė mityba (parenterinė mityba), kad būtų užtikrintas tinkamas skysčių ir maistinių medžiagų tiekimas.
  • Chirurginė korekcija:
    • Anastomozė: Dažniausiai atliekama operacija, kurios metu pašalinamas užsikimšęs žarnyno segmentas, o likusieji žarnos galai sujungiami (anastomozuojami), kad būtų atkurta normali virškinimo trakto funkcija.
    • Stomos sukūrimas: Kai kuriais atvejais, ypač kai yra daugybinės atrezijos ar sunki žarnyno nekrozė, gali būti sukurta laikina ar nuolatinė stoma, siekiant apeiti pažeistą žarnos dalį ir leisti žarnynui gyti.
  • Pooperacinė priežiūra: Po operacijos kūdikiai gali būti laikomi intensyviosios terapijos skyriuje, kad būtų užtikrintas tinkamas atsigavimas ir stebėjimas dėl galimų komplikacijų, tokių kaip infekcija, žarnyno nutekėjimas ar mitybos problemos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Kadangi plonosios žarnos atrezija yra rimta įgimta būklė, kuriai reikia skubios medicininės intervencijos, liaudiškos priemonės negali būti taikomos šiai ligai gydyti. Labai svarbu kreiptis į gydytojus specialistus ir užtikrinti tinkamą chirurginį ir medicininį gydymą, siekiant išvengti sunkių komplikacijų ar mirties.

Prevencija

Kadangi plonosios žarnos atrezija yra įgimta būklė, specifinių prevencinių priemonių nėra. Tačiau kai kurios bendros priemonės gali padėti sumažinti riziką susilaukti kūdikio su šia ar kita įgimta anomalija:

  • Sveika gyvensena nėštumo metu: Svarbu vengti rūkymo, alkoholio ir kenksmingų medžiagų vartojimo nėštumo metu.
  • Reguliari prenatalinė priežiūra: Reguliarios apsilankymai pas gydytoją, prenataliniai tyrimai ir sveikatos stebėjimas padeda laiku nustatyti galimas problemas ir imtis reikiamų veiksmų.
  • Genetinė konsultacija: Jei šeimoje yra buvę atrezijos ar kitų įgimtų anomalijų atvejų, gali būti naudinga pasikonsultuoti su genetiku, kad būtų įvertinta rizika ir galimybės.

Šaltiniai

  1. https://www.chop.edu/conditions-diseases/small-bowel-atresia#:~:text=Small%20bowel%20atresia%2C%20also%20known,as%20either%20atresia%20or%20stenosis.
  2. https://www.orpha.net/en/disease/detail/1201
  3. https://emedicine.medscape.com/article/939258-overview?form=fpf

Gydytojai