Plaučių ir tarpuplaučio abscesas

Plaučių ir tarpuplaučio absceso aprašymas

Plaučių ir tarpuplaučio abscesas yra infekcinė būklė, kai plaučiuose arba tarpuplautyje susidaro pūlių pripildyta ertmė. Plaučių abscesas dažniausiai atsiranda dėl plaučių audinio nekrozės, kurią sukelia bakterinė infekcija. Tarpuplaučio abscesas susidaro tarpuplautyje – erdvėje tarp plaučių, kuri apima širdį, dideles kraujagysles, stemplę ir trachėją. Šios būklės gali būti gyvybei pavojingos, jei nėra laiku ir tinkamai gydomos.

Priežastys

Plaučių ir tarpuplaučio abscesą dažniausiai sukelia bakterinės infekcijos. Pagrindinės priežastys yra:

  • Bakterinės infekcijos: Dažniausiai abscesą sukelia anaerobinės bakterijos, kurios patenka į plaučius per kvėpavimo takus, dažniausiai dėl aspiracijos (skrandžio turinio įkvėpimo į plaučius).
  • Plaučių uždegimas: Negydomas arba netinkamai gydomas plaučių uždegimas (pneumonija) gali progresuoti į abscesą.
  • Imunodeficito būklės: Žmonės su nusilpusia imunine sistema, pavyzdžiui, sergantys ŽIV/AIDS, vėžiu arba vartojantys imunosupresantus, yra labiau linkę susirgti plaučių abscesu.
  • Kvėpavimo takų obstrukcija: Navikai, svetimkūniai arba gleivinės kamščiai, blokuojantys kvėpavimo takus, gali sukelti infekcijos vystymąsi ir absceso susidarymą.
  • Krūtinės traumos: Trauma arba chirurginė intervencija krūtinės srityje gali sukelti tarpuplaučio abscesą.

Simptomai

Plaučių ir tarpuplaučio absceso simptomai gali skirtis, priklausomai nuo absceso dydžio, vietos ir paciento būklės. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:

  • Kosulys su pūlingomis, blogo kvapo skrepliais: Tai vienas iš pagrindinių plaučių absceso simptomų.
  • Karščiavimas ir šaltkrėtis: Infekcija dažnai sukelia aukštą kūno temperatūrą.
  • Krūtinės skausmas: Skausmas gali būti aštrus ir sustiprėti kvėpuojant arba kosint.
  • Dusulys: Sumažėjęs plaučių funkcionalumas gali sukelti kvėpavimo pasunkėjimą.
  • Nuovargis ir bendras silpnumas: Pacientai dažnai jaučiasi nusilpę ir pavargę dėl nuolatinės infekcijos.
  • Svorio kritimas: Dėl ilgalaikės ligos gali sumažėti apetitas ir atsirasti nevalingas svorio kritimas.

Diagnostika

Plaučių ir tarpuplaučio absceso diagnostika apima kelis tyrimus, siekiant nustatyti infekcijos buvimą, absceso vietą ir jo dydį:

  • Krūtinės ląstos rentgenograma: Rentgenograma gali parodyti apvalios formos, skysčių pripildytą ertmę plaučiuose arba tarpuplautyje.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT suteikia išsamesnį plaučių ir tarpuplaučio vaizdą, leidžiantį tiksliai nustatyti absceso dydį ir vietą.
  • Mikrobiologiniai tyrimai: Skreplių arba kraujo mėginiai gali būti tiriami siekiant nustatyti infekcijos sukėlėją ir pasirinkti tinkamą antibiotikų terapiją.
  • Bronchoskopija: Tai procedūra, kurios metu gydytojas per nosį ar burną įveda lanksčią vamzdelį su kamera (bronchoskopą) į plaučius, kad galėtų apžiūrėti kvėpavimo takus ir paimti mėginius.

Gydymas

Plaučių ir tarpuplaučio absceso gydymas yra sudėtingas procesas, kuris apima:

  • Antibiotikų terapija: Pagrindinis gydymo būdas yra ilgalaikis antibiotikų vartojimas. Dažniausiai naudojami antibiotikai yra:
    • Penicilinai (pvz., amoksicilinas su klavulano rūgštimi)
    • Clindamicinas
    • Metronidazolas (esant anaerobinėms bakterijoms)
    • Cefalosporinai (pvz., ceftriaksonas)
  • Drenažas: Jei abscesas yra didelis arba neatsako į antibiotikų terapiją, gali prireikti chirurginio drenažo. Tai gali būti atliekama adata, pervedama per odą (perkutaninė aspiracija), arba chirurginės operacijos metu.
  • Palaikomasis gydymas: Pacientams gali būti skiriamas deguonis kvėpavimui palengvinti, skysčiai intraveniniu būdu ir skausmo malšinimo priemonės.

Liaudiškos priemonės

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, jos gali padėti pagerinti paciento savijautą:

  • Gausus skysčių vartojimas: Tai padeda skystinti skreplius ir palengvina jų iškosėjimą.
  • Garų inhaliacijos: Inhaliacijos su garais gali padėti sumažinti kvėpavimo takų sudirgimą ir lengviau pašalinti gleives.
  • Imunitetą stiprinančios priemonės: Vitaminas C, ežiuolės arbata ar kiti papildai gali padėti stiprinti organizmo imuninę sistemą.

Šaltiniai

  1. https://www.archivesofmedicalscience.com/Lung-and-mediastinum-abscesses-in-Poland-a-national-hospital-register-based-study,118062,0,2.html
  2. https://www.msdmanuals.com/professional/pulmonary-disorders/lung-abscess/lung-abscess
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8141383/

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)