Parvovirusinė infekcija

Ligos aprašymas

Parvovirusinė infekcija yra virusinė liga, kurią sukelia žmogaus parvovirusas B19. Šis virusas dažniausiai užkrečia vaikus, tačiau gali paveikti ir suaugusius. Parvovirusas B19 sukelia kelias skirtingas ligas, priklausomai nuo paciento amžiaus ir sveikatos būklės. Dažniausiai vaikams parvovirusas B19 sukelia penktąją ligą (erythema infectiosum), dar vadinamą „skruosto pliaukštelėjimo“ liga dėl ryškios raudonos bėrimo ant skruostų. Suaugusiems ir imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims ši infekcija gali pasireikšti kaip sąnarių skausmas arba sukelti sunkesnes būkles, tokias kaip aplazinė krizė ar lėtinis anemija.

Ligos priežastys

Parvovirusinė infekcija yra sukelta žmogaus parvoviruso B19, kuris perduodamas keliais būdais:

  • Lašeliniu būdu: virusas dažniausiai plinta per orą, kai užsikrėtęs asmuo čiaudėja ar kosėja, ir viruso dalelės patenka į aplinką.
  • Kontaktiniu būdu: tiesioginis kontaktas su užsikrėtusiu asmeniu arba užterštais paviršiais taip pat gali sukelti infekciją.
  • Krauju ar kraujo produktais: virusas gali būti perduodamas per kraują, ypač jei kraujas gaunamas iš užsikrėtusio asmens. Tai gali atsitikti per kraujo perpylimus arba dalijantis adatomis.
  • Nuo motinos vaisiui: nėščia moteris, užsikrėtusi parvovirusu B19, gali perduoti infekciją vaisiui, kuri gali sukelti vaisiaus anemiją ir net mirtį (hidropsą fetalis).

Ligos simptomai

Parvovirusinė infekcija gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklauso nuo paciento amžiaus ir imuninės sistemos būklės:

  • Vaikams (penktoji liga):
    • Raudonas bėrimas ant skruostų („skruosto pliaukštelėjimo“ išvaizda): dažniausiai pasireiškia po pradinio simptomų laikotarpio ir gali plisti į rankas, kojas ir liemenį.
    • Lengvas karščiavimas: gali būti nedidelis karščiavimas, galvos skausmas ir sloga prieš bėrimo atsiradimą.
    • Nuovargis ir silpnumas: vaikai gali jausti bendrą negalavimą, nuovargį ir silpnumą.
  • Suaugusiems:
    • Sąnarių skausmas ir patinimas: ypač rankų, riešų, kelių ir kulkšnių sąnariuose, kuris gali tęstis kelias savaites.
    • Gripo simptomai: tokie kaip karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ir raumenų skausmai gali pasireikšti prieš bėrimą ar sąnarių skausmą.
  • Imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims:
    • Lėtinis parvoviruso B19 sukeltas anemija: pacientams, sergantiems lėtinėmis kraujo ligomis (pvz., pjautuvine anemija), parvovirusas B19 gali sukelti sunkią anemiją dėl raudonųjų kraujo kūnelių gamybos sustabdymo.
    • Aplazinė krizė: staigus ir sunkus raudonųjų kraujo kūnelių gamybos sumažėjimas, kuris gali būti pavojingas gyvybei ir reikalauti skubaus gydymo.
  • Nėščios moterys:
    • Rizika vaisiui: nors dauguma nėščių moterų nepatiria sunkių simptomų, vaisius gali būti paveiktas. Infekcija gali sukelti vaisiaus anemiją, širdies nepakankamumą ir hidropsą fetalis.

Ligos klasifikacijos

Parvovirusinė infekcija gali būti klasifikuojama pagal klinikines formas ir pacientų grupes:

  • Penktoji liga (erythema infectiosum): dažniausia vaikų forma, pasireiškianti bėrimu ir lengvais sisteminiais simptomais.
  • Suaugusiųjų forma: dažnai pasireiškia sąnarių skausmu ir patinimu be būdingo bėrimo.
  • Lėtinis parvoviruso B19 sukelta anemija: pasireiškia imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims arba žmonėms su lėtinėmis kraujo ligomis.
  • Aplazinė krizė: ūmi ir sunki forma, susijusi su raudonųjų kraujo kūnelių gamybos slopinimu.
  • Nėščiųjų forma: gali sukelti vaisiaus komplikacijas ir reikalauja ypatingo dėmesio nėščių moterų atvejais.

Ligos diagnostika

Parvovirusinės infekcijos diagnostika dažniausiai remiasi klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais:

  1. Medicininė istorija ir fizinis ištyrimas:
    • Gydytojas atsižvelgia į paciento simptomus, tokius kaip bėrimas, sąnarių skausmas ar anemija, bei rizikos veiksnius, tokius kaip nėštumas, kraujo ligos ar imuninės sistemos sutrikimai.
  2. Serologiniai tyrimai:
    • IgM antikūnų prieš parvovirusą B19 tyrimas: IgM antikūnai rodo neseną infekciją ir paprastai atsiranda per kelias dienas nuo simptomų pradžios.
    • IgG antikūnų prieš parvovirusą B19 tyrimas: IgG antikūnai rodo buvusią infekciją ir gali likti kraujyje visą gyvenimą, suteikdami imunitetą.
  3. Molekuliniai tyrimai (PCR):
    • Polimerazės grandininės reakcijos (PCR) testas gali būti naudojamas nustatyti parvoviruso B19 DNR kraujyje ar kituose kūno skysčiuose, ypač esant imuninės sistemos sutrikimų turintiems asmenims ar nėščiosioms.
  4. Kraujo tyrimai:
    • Pilnas kraujo tyrimas (CBC): gali parodyti anemiją arba sumažėjusį retikulocitų skaičių, kas rodo raudonųjų kraujo kūnelių gamybos slopinimą.
    • Retikulocitų skaičius: retikulocitų skaičiaus sumažėjimas rodo sumažėjusią raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose.
  5. Ultragarsinis tyrimas:
    • Naudojamas nėščioms moterims stebėti vaisiaus būklę ir nustatyti galimus komplikacijas, tokius kaip hidropsas fetalis.

Ligos gydymas ir vaistai

Parvovirusinės infekcijos gydymas priklauso nuo paciento simptomų sunkumo ir sveikatos būklės. Daugeliu atvejų infekcija yra savaime praeinanti ir nereikalauja specifinio gydymo. Tačiau kai kurioms pacientų grupėms gali prireikti specialios priežiūros:

Simptominis gydymas

  • Skausmo ir karščiavimo valdymas: vaistai nuo skausmo ir karščiavimo, tokie kaip paracetamolis ar ibuprofenas, gali būti naudojami siekiant palengvinti simptomus.
  • Skysčių vartojimas ir poilsis: rekomenduojama gerti daug skysčių ir laikytis lovos režimo, kad būtų palengvinti simptomai ir pagreitintas sveikimas.

Specifinis gydymas

  • Kraujo perpylimai: pacientams, kuriems pasireiškia sunkus anemija ar aplazinė krizė, gali prireikti kraujo perpylimų, kad būtų atstatyta raudonųjų kraujo kūnelių gamyba.
  • Intraveninis imunoglobulinas (IVIG): gali būti skiriamas pacientams su imuninės sistemos sutrikimais arba lėtine parvoviruso B19 infekcija, kad būtų sumažintas viruso kiekis ir pagerinta organizmo imuninė reakcija.

Gydymas nėščioms moterims

  • Fetalinė priežiūra: nėščiosioms, kurioms diagnozuota parvovirusinė infekcija, gali prireikti specialios vaisiaus priežiūros, įskaitant reguliarius ultragarsinius tyrimus ir galimą intrauterinį kraujo perpylimą, jei vaisius patiria sunkią anemiją.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors parvovirusinė infekcija dažniausiai reikalauja medicininio įvertinimo ir gydymo, kai kurie natūralūs metodai ir gyvenimo būdo pakeitimai gali padėti palengvinti simptomus ir pagerinti sveikimo procesą:

  • Imunitetą stiprinančios priemonės: sveika mityba, turinti daug vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų, gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir padėti organizmui kovoti su infekcija.
  • Žolelių arbatos: ramunėlių arba imbiero arbatos gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti bendrą diskomfortą.
  • Poilsis ir streso valdymas: svarbu išlaikyti pakankamą poilsį ir valdyti stresą, kad organizmas galėtų greičiau atsigauti.

Prevencija

Parvovirusinės infekcijos prevencija daugiausia susijusi su bendromis infekcijų kontrolės priemonėmis ir tam tikromis specialiomis atsargumo priemonėmis:

  • Rankų higiena: dažnas ir tinkamas rankų plovimas muilu ir vandeniu gali padėti užkirsti kelią viruso plitimui.
  • Vengti kontakto su užsikrėtusiais asmenimis: ypač svarbu vaikams, nėščioms moterims ir asmenims su susilpnėjusia imunine sistema.
  • Atsargumo priemonės nėštumo metu: nėščios moterys turėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kontakto su sergančiais asmenimis ir sumažinta parvoviruso infekcijos rizika.
  • Bendros infekcijų kontrolės priemonės: apima tinkamą paviršių dezinfekciją, ypač sveikatos priežiūros įstaigose ar kitose vietose, kur gali būti padidinta infekcijų rizika.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/parvovirus-infection/symptoms-causes/syc-20376085
  2. https://www.cdc.gov/parvovirus-b19/about/index.html
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16633-parvovirus-infection

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)