Neurosensorinis prikurtimas

Ligos aprašymas

Neurosensorinis prikurtimas yra klausos praradimo tipas, atsirandantis dėl vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimo. Tai dažniausiai pasitaikantis klausos praradimo tipas, kuris gali būti dalinis arba visiškas ir paveikti vieną arba abi ausis. Neurosensorinis prikurtimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, įskaitant senėjimą, triukšmo poveikį, genetinius veiksnius, ligas, infekcijas ar tam tikrus vaistus. Kadangi pažeidžiamos vidinės ausies struktūros arba klausos nervas, šis klausos praradimo tipas paprastai yra nuolatinis, nes pažeisti plaukučiai (vidinės ausies sensorinės ląstelės) arba nervinės skaidulos nėra regeneruojamos.

  • Vidinės ausies arba klausos nervo pažeidimas: Pagrindinė neurosensorinio prikurtimo priežastis, kuri gali būti negrįžtama.
  • Paveikti klausos plaukučiai: Vidinės ausies sensorinės ląstelės, kurios perduoda garsus į smegenis, yra pažeistos arba prarandamos.
  • Negrįžtamas klausos praradimas: Daugeliu atvejų klausos praradimas dėl neurosensorinio prikurtimo yra nuolatinis.

Ligos priežastys

Neurosensorinis prikurtimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios gali pažeisti vidinės ausies struktūras ar klausos nervą.

  • Senėjimas (presbiakuzija): Viena dažniausių neurosensorinio prikurtimo priežasčių yra natūralus vidinės ausies plaukelių nusidėvėjimas, kuris vyksta su amžiumi.
  • Triukšmo poveikis: Ilgalaikis triukšmo poveikis arba staigus, stiprus triukšmas (pvz., sprogimas) gali pažeisti vidinės ausies struktūras ir sukelti klausos praradimą.
  • Genetiniai veiksniai: Kai kurios genetinės mutacijos gali sukelti paveldimą klausos praradimą, kuris gali atsirasti vaikystėje ar suaugus.
  • Infekcijos: Virusinės ar bakterinės infekcijos, tokios kaip meningitas ar vidurinės ausies uždegimas, gali pažeisti vidinę ausį ar klausos nervą.
  • Ototoksiniai vaistai: Tam tikri vaistai, tokie kaip kai kurie antibiotikai, chemoterapiniai vaistai, ar nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, gali būti toksiški vidinės ausies plaukučiams ir klausos nervui.
  • Trauma: Galvos ar ausies sužalojimai gali pažeisti vidinę ausį arba klausos nervą, sukeldami klausos praradimą.
  • Ligos ir būklės: Ligos, tokios kaip Meniere’o liga, akustinė neuroma (gerybinis klausos nervo auglys) arba autoimuninės ausies ligos, gali sukelti neurosensorinį prikurtimą.

Ligos simptomai

Neurosensorinio prikurtimo simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo klausos praradimo sunkumo ir priežasties.

  • Sumažėjusi klausa: Dažniausiai pacientai skundžiasi prislopinta klausa arba sunkumu suprasti kalbą, ypač triukšmingose aplinkose.
  • Tinnitus (spengimas ausyse): Nuolatinis arba pertrūkstantis garsas, pavyzdžiui, skambėjimas, dūzgimas ar ūžimas ausyse.
  • Pusiausvyros sutrikimai: Kai kuriais atvejais, jei pažeista vidinė ausis, gali pasireikšti galvos svaigimas arba pusiausvyros problemos.
  • Sunkumas girdėti aukštus garsus: Dažnai pirmiausia prarandamas gebėjimas girdėti aukšto dažnio garsus.
  • Vienašalis arba dvišalis klausos praradimas: Gali paveikti vieną arba abi ausis, priklausomai nuo pažeidimo priežasties.

Ligos klasifikacijos

Neurosensorinis prikurtimas gali būti klasifikuojamas pagal priežastį, klausos praradimo sunkumą ir paveiktų ausų skaičių.

  • Staigus neurosensorinis prikurtimas: Staigus, nepaaiškinamas klausos praradimas, kuris įvyksta per kelias valandas ar dienas.
  • Lėtinis neurosensorinis prikurtimas: Klausos praradimas, kuris progresuoja lėtai per ilgesnį laiką.
  • Lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus arba gilus klausos praradimas: Klasifikuojamas pagal klausos praradimo lygį, matuojamą decibelais (dB).
  • Vienašalis neurosensorinis prikurtimas: Klausos praradimas, paveikiantis tik vieną ausį.
  • Dvišalis neurosensorinis prikurtimas: Klausos praradimas, paveikiantis abi ausis.

Ligos diagnostika

Neurosensorinio prikurtimo diagnostika apima klinikinius ir audiologinius tyrimus, siekiant nustatyti klausos praradimo laipsnį ir priežastį.

  • Anamnezės rinkimas ir klinikinis įvertinimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, buvusius sveikatos sutrikimus, vaistų vartojimą ir galimą triukšmo poveikį.
  • Audiometrija: Klausos tyrimas, kuriuo įvertinamas garso intensyvumo (decibelų) slenkstis įvairiuose dažniuose. Padeda nustatyti klausos praradimo laipsnį ir tipą.
  • Timpanometrija: Testas, naudojamas įvertinti vidurinės ausies funkciją, padedantis atmesti vidurinės ausies sutrikimus kaip klausos praradimo priežastį.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama įvertinti vidinę ausį ir klausos nervą, siekiant nustatyti auglius, tokius kaip akustinė neuroma, arba kitus struktūrinius sutrikimus.
  • Laboratoriniai tyrimai: Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti autoimunines ligas ar infekcijas, kurios gali sukelti klausos praradimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Neurosensorinio prikurtimo gydymas priklauso nuo priežasties, tačiau daugeliu atvejų klausos praradimas yra nuolatinis, todėl gydymas orientuotas į simptomų valdymą ir klausos gerinimą.

  • Klausos aparatai: Naudojami klausos stiprinimui pacientams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkiu klausos praradimu.
  • Kochleariniai implantai: Gali būti naudojami pacientams, sergantiems sunkiu ar giliu neurosensoriniu prikurtimu, kai klausos aparatai nebepadeda.
  • Kortikosteroidai: Gali būti skiriami staigiam neurosensoriniam prikurtimui gydyti, ypač jei gydymas pradedamas anksti po simptomų atsiradimo.
  • Klausos terapija ir reabilitacija: Specialistai padeda pacientams išmokti naudotis klausos aparatais ar kochleariniais implantais ir geriau prisitaikyti prie klausos praradimo.
  • Tinnitus valdymas: Gali apimti vaistų, garso terapijos ar elgesio terapijos naudojimą, siekiant sumažinti spengimo ausyse simptomus.
  • Infekcijų ar autoimuninių ligų gydymas: Esant šių ligų poveikiui klausai, tinkamas gydymas gali padėti sumažinti tolesnį klausos praradimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors neurosensorinio prikurtimo gydymas paprastai yra medicininis, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti klausos sveikatą arba sumažinti simptomus.

  • Ginkgo biloba: Manoma, kad šis augalas gali pagerinti kraujotaką, įskaitant vidinę ausį, ir gali būti naudingas kai kuriems spengimo ausyse atvejams.
  • Magnio papildai: Tyrimai rodo, kad magnis gali padėti apsaugoti nuo triukšmo sukeltos klausos praradimo, pagerindamas kraujotaką vidinėje ausyje ir sumažindamas oksidacinį stresą.
  • Cinko papildai: Cinkas gali būti naudingas žmonėms su klausos praradimu dėl jo svarbos imuninės sistemos funkcijoms ir audinių atstatymui.
  • Vengti triukšmo ir ausies apsauga: Apsauga nuo triukšmo ausinėmis ar kištukais gali padėti išvengti tolesnio klausos praradimo.

Prevencija

Neurosensorinio prikurtimo prevencija daugiausia susijusi su rizikos veiksnių mažinimu ir sveikų klausos įpročių palaikymu.

  • Triukšmo poveikio mažinimas: Vengti ilgalaikio triukšmo poveikio ir naudoti apsaugines priemones, tokias kaip ausinės ar ausų kištukai, triukšmingose aplinkose.
  • Atsargus vaistų vartojimas: Vengti ototoksinių vaistų, jei įmanoma, ir vartoti juos tik gydytojo nurodymu.
  • Infekcijų prevencija ir gydymas: Skiepijimas nuo ligų, kurios gali sukelti klausos praradimą (pvz., meningitas), ir savalaikis infekcijų gydymas.
  • Reguliarūs klausos patikrinimai: Reguliarios klausos patikros, ypač žmonėms, dirbantiems triukšmingose aplinkose arba turintiems rizikos veiksnių, gali padėti anksti nustatyti klausos praradimą.

Šaltiniai

  1. https://www.mountsinai.org/health-library/symptoms/sensorineural-deafness#:~:text=Sensorineural%20deafness%20is%20a%20type,damage%20to%20the%20brain%20itself.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK565860/
  3. https://www.asha.org/public/hearing/sensorineural-hearing-loss/

Gydytojai