Mobili plokščiapėdystė

Ligos aprašymas

Mobili plokščiapėdystė (dar žinoma kaip lanksti plokščiapėdystė) yra būklė, kai pėdos arkos sumažėja ar visiškai išnyksta stovint ar einant, tačiau atsiranda, kai pėda yra pakelta nuo žemės. Tai yra gana dažna būklė, ypač vaikams, ir dažnai laikoma fiziologine, nes pėdų arkos gali natūraliai formuotis vaikystės laikotarpiu. Skirtingai nuo standžios plokščiapėdystės, mobili plokščiapėdystė paprastai nesukelia didelio diskomforto ar funkcijos sutrikimų, nors kai kuriems žmonėms gali pasireikšti skausmas ar nuovargis ilgesnio vaikščiojimo metu.

Mobili plokščiapėdystė paprastai neprogresuoja į rimtesnes pėdų problemas ir dažniausiai nereikalauja chirurginio gydymo.

Ligos priežastys

Mobili plokščiapėdystė dažniausiai yra fiziologinė būklė, susijusi su natūraliu pėdos vystymusi. Kai kuriais atvejais ji gali būti paveldima arba atsirasti dėl tam tikrų raumenų ar raiščių silpnumo.

  • Vaikystė – dauguma vaikų gimsta be ryškių pėdos arkų, nes jos dar nėra visiškai susiformavusios. Arkos paprastai vystosi per vaikystę ir tampa ryškesnės iki 10–12 metų.
  • Paveldimumas – kai kuriems žmonėms polinkis į mobilią plokščiapėdystę gali būti paveldimas iš tėvų.
  • Lankstūs raiščiai – asmenys, kurių sąnariai ir raiščiai yra lankstesni, gali būti labiau linkę į mobilią plokščiapėdystę, nes jų pėdos arkos gali sumažėti stovint ar einant.
  • Raumenų silpnumas – kai kuriems žmonėms pėdų raumenys gali būti silpnesni, o tai sukelia pėdos arkų nepalaikymą stovint.

Ligos simptomai

Mobili plokščiapėdystė dažniausiai yra besimptomė ir netrukdo kasdienei veiklai. Tačiau kai kuriais atvejais žmonės gali patirti tam tikrus simptomus, ypač po ilgų vaikščiojimo ar stovėjimo laikotarpių.

  • Sumažėjusios arba išnykusios pėdos arkos – stovint arba einant pėdos arkos gali išsilyginti ir tapti beveik nematomos.
  • Skausmas ar nuovargis pėdose – ilgesnio stovėjimo ar vaikščiojimo metu gali atsirasti skausmas ar nuovargis pėdų, kulkšnių ar blauzdų srityje.
  • Diskomfortas nugaros ir kelių srityse – kai kuriais atvejais, netaisyklinga pėdų padėtis gali sukelti diskomfortą nugaroje ar keliuose dėl netinkamos kūno laikysenos.
  • Priekinių pėdų deformacija – kai kuriais atvejais gali atsirasti deformacijos, pvz., hallux valgus (didžiojo piršto iškrypimas).

Ligos klasifikacija

Plokščiapėdystė gali būti klasifikuojama pagal pėdos lankstumą ir simptomų sunkumą.

  • Mobili plokščiapėdystė – lanksti pėda, kurios arkos sumažėja tik stovint ar einant. Arkos atsistato pakėlus pėdą.
  • Standžioji plokščiapėdystė – nuolatinė plokščiapėdystė, kai pėdos arkos nėra nei stovint, nei pakėlus pėdą. Ši forma yra retesnė ir gali būti susijusi su struktūrinėmis pėdos deformacijomis ar kitomis ligomis.

Ligos diagnostika

Mobili plokščiapėdystė dažniausiai diagnozuojama remiantis fizine apžiūra ir paciento simptomais. Diagnozė paprastai yra nesudėtinga, tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus.

  • Fizinė apžiūra – gydytojas gali paprašyti paciento stovėti, vaikščioti ir pakelti pėdas, kad įvertintų pėdos arkų lankstumą.
  • Rentgenas – gali būti atliekamas retesniais atvejais, jei įtariama struktūrinė pėdos deformacija ar sąnario problemos.
  • Pėdos tyrimai – gali būti atliekami pėdos spaudimo ar laikysenos tyrimai, siekiant nustatyti, ar plokščiapėdystė turi įtakos bendram kūno svorio paskirstymui.

Ligos gydymas ir vaistai

Mobili plokščiapėdystė paprastai nereikalauja specialaus gydymo, jei ji nesukelia diskomforto ar kitų problemų. Tačiau jei pacientas patiria skausmą ar kitus simptomus, gydymas gali būti skirtas palengvinti simptomus ir pagerinti pėdos funkciją.

  • Ortopediniai įdėklai – specialūs įdėklai į batus gali padėti palaikyti pėdos arkas ir sumažinti skausmą ar nuovargį.
  • Fizioterapija – tempimo ir stiprinimo pratimai gali pagerinti pėdos raumenų jėgą ir lankstumą.
  • Tinkama avalynė – dėvint patogius batus su geru arko palaikymu, galima sumažinti diskomfortą ir pėdos įtampą.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – jei pasireiškia skausmas, gali būti skiriami NVNU, tokie kaip ibuprofenas, siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą.

Chirurginis gydymas mobiliam plokščiapėdystės atvejui paprastai nėra reikalingas, nebent yra rimtų struktūrinių deformacijų ar kitų komplikacijų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors mobili plokščiapėdystė dažniausiai nesukelia rimtų problemų, kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagerinti pėdų būklę ir sumažinti diskomfortą.

  • Pėdos tempimo pratimai – tempimo pratimai, skirti achilo sausgyslei ir pėdos arkoms, gali pagerinti pėdų lankstumą ir sumažinti įtampą.
  • Pėdų masažas – masažuojant pėdas, galima sumažinti raumenų įtampą ir pagerinti kraujotaką.
  • Eteriniai aliejai – tokie kaip levandų ar arnikos aliejus gali būti naudojami masažuojant pėdas siekiant sumažinti skausmą ar uždegimą.
  • Basų pėdų vaikščiojimas – vaikščiojimas ant minkštos dangos (pvz., smėlio ar žolės) gali padėti stiprinti pėdos raumenis.

Prevencija

Kadangi mobili plokščiapėdystė dažnai yra natūrali vaiko vystymosi dalis, specifinių prevencinių priemonių gali nebūti. Tačiau kai kurie veiksmai gali padėti išvengti diskomforto ar problemų ateityje.

  • Dėvėti tinkamus batus – rinktis avalynę, kuri palaiko pėdos arkas ir suteikia gerą atramą.
  • Vengti antsvorio – antsvoris gali sukelti papildomą apkrovą pėdoms ir sustiprinti plokščiapėdystės simptomus.
  • Reguliarūs fiziniai pratimai – stiprinant pėdos raumenis ir raiščius, galima išlaikyti sveikas arkas.
  • Ankstyvas gydymas – jei vaikui pastebima plokščiapėdystė ir ji sukelia skausmą ar kitus simptomus, svarbu anksti kreiptis į specialistą dėl tinkamo gydymo.

Šaltiniai

  1. https://www.nice.org.uk/guidance/ipg305/resources/implants-for-mobile-flatfoot-pdf-312558877#:~:text=Mobile%20flatfoot%20is%20common%20and,needed%20depending%20on%20the%20cause.
  2. https://www.adamperler.com/services/adult-and-pediatric-deformity-correction/42-adult-deformity-correction/58-painful-flatfoot-guide.html
  3. https://www.foothealthfacts.org/conditions/flexible-flatfoot

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)