Mekelio divertikulas

Ligos aprašymas

Mekelio divertikulas yra įgimtas virškinamojo trakto struktūros pakitimas, kai plonosios žarnos sienelėje susidaro mažas maišelis arba išsikišimas. Šis divertikulas atsiranda dėl neišnykusio vaisiaus embriono vystymosi metu susiformavusio jungties tarp žarnos ir trynio maišelio likučio. Mekelio divertikulas dažniausiai yra nedidelis ir nesukelia simptomų, todėl daugeliu atvejų asmuo nežino, kad jį turi. Tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių įgimtų virškinamojo trakto anomalijų, paveikianti apie 2% gyventojų. Mekelio divertikulas dažniau aptinkamas vaikystėje ar jaunystėje, tačiau gali būti diagnozuotas bet kuriame amžiuje.

Ligos priežastys

Mekelio divertikulas atsiranda dėl nepilno trynio latako (ductus omphaloentericus) užsivėrimo ankstyvame embrioniniame vystymosi etape. Paprastai šis latakas visiškai užsidaro ir išnyksta apie 7-ą nėštumo savaitę. Jei latakas neišnyksta, gali susiformuoti Mekelio divertikulas. Nors šis struktūrinis pakitimas yra įgimtas, jis gali išlikti nepastebėtas visą gyvenimą, nebent sukelia komplikacijų.

Ligos simptomai

Mekelio divertikulas dažnai yra besimptomis, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti simptomus dėl komplikacijų, tokių kaip uždegimas, kraujavimas ar žarnų nepraeinamumas. Dažniausiai pasireiškiančios komplikacijos ir jų simptomai yra šie:

  • Pilvo skausmas: paprastai jaučiamas aplink bambą arba apatinėje dešinėje pilvo dalyje, gali būti staigus ir stiprus.
  • Virškinamojo trakto kraujavimas: gali sukelti tamsias arba kruvinas išmatas (melena) arba ryškiai raudoną kraują išmatose.
  • Žarnų nepraeinamumas: pasireiškia pilvo pūtimu, vėmimu, vidurių užkietėjimu arba nesugebėjimu praeiti dujoms.
  • Uždegimas (divertikulitas): simptomai panašūs į apendicitą, įskaitant karščiavimą, pykinimą ir padidėjusį jautrumą pilvo srityje.

Ligos klasifikacijos

Mekelio divertikulas nėra klasifikuojamas į tipus, tačiau jis gali būti apibūdinamas pagal jo sukeltas komplikacijas arba anatomines savybes. Komplikacijos gali būti klasifikuojamos į:

  • Asimptominis Mekelio divertikulas: kai nėra jokių simptomų ar komplikacijų.
  • Simptominis Mekelio divertikulas: kai yra simptomų dėl komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, žarnų nepraeinamumas ar uždegimas.

Ligos diagnostika

Mekelio divertikulo diagnozė dažnai yra sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų virškinamojo trakto ligų simptomus. Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami keli tyrimai:

  • Technetio-99m skenavimas (Mekelio skintigrafija): specifinis radionuklidų tyrimas, kuris gali aptikti ektopinės skrandžio gleivinės buvimą Mekelio divertikule, dažniausiai naudojamas vaikams.
  • Pilvo kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali padėti nustatyti divertikulo vietą ir įvertinti galimas komplikacijas.
  • Endoskopija: kartais naudojama aptikti kraujavimo šaltinį arba tiesiogiai vizualizuoti divertikulą.
  • Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant nustatyti anemiją ar uždegimą, susijusius su Mekelio divertikulo komplikacijomis.

Ligos gydymas ir vaistai

Gydymo būdas priklauso nuo simptomų buvimo ir komplikacijų. Asimptominis Mekelio divertikulas dažnai nereikalauja jokio gydymo. Simptominiais atvejais arba esant komplikacijoms gali būti taikomas chirurginis gydymas.

  • Chirurginis gydymas (divertikulektomija): taikomas esant komplikacijoms, tokioms kaip kraujavimas, uždegimas arba žarnų nepraeinamumas. Operacijos metu pašalinamas divertikulas ir, jei reikia, dalis aplinkinės žarnos.
  • Konservatyvus gydymas: gali apimti skausmo malšinimą, antibiotikų vartojimą (esant uždegimui) ir stebėjimą, jei simptomai nėra sunkūs.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors Mekelio divertikulas reikalauja medicininio įvertinimo ir gydymo, ypač esant komplikacijoms, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palengvinti simptomus arba pagerinti bendrą sveikatą:

  • Šiltos kompresės ant pilvo: gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir raumenų įtampą.
  • Riebalų rūgštys Omega-3: priešuždegiminės savybės gali padėti mažinti uždegimą.
  • Subalansuota mityba ir skaidulos: gali padėti palaikyti gerą žarnyno funkciją ir išvengti užkietėjimo.
  • Vandens suvartojimas: pakankamas skysčių vartojimas gali padėti išvengti dehidratacijos ir palaikyti žarnyno sveikatą.

Prevencija

Kadangi Mekelio divertikulas yra įgimtas struktūrinis pakitimas, jo prevencija nėra įmanoma. Tačiau galima sumažinti komplikacijų riziką:

  • Ankstyva diagnozė: atpažinus simptomus, kurie gali rodyti komplikacijas, svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: ypač jei yra šeimos narių, kuriems buvo diagnozuotas Mekelio divertikulas ar kiti virškinamojo trakto sutrikimai.

Šaltiniai

  1. https://www.chop.edu/conditions-diseases/meckels-diverticulum#:~:text=Meet%20your%20team-,What%20is%20Meckel’s%20diverticulum%3F,development%20of%20the%20digestive%20system.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14738-meckels-diverticulum
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499960/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)