Mastopatija (krūtų dishormoninė hiperplazija)

Ligos aprašymas

Mastopatija, dar vadinama krūtų dishormonine hiperplazija, yra neonkologinė krūtų audinio liga, kuriai būdingas krūtų audinio struktūrinių pokyčių atsiradimas, sukeltas hormonų disbalanso. Ši būklė sukelia krūtų liaukų audinio peraugimą ir susijusią krūtų skausmingumą bei jautrumą. Mastopatija dažniausiai pasireiškia moterims vaisingo amžiaus, kai hormoniniai pokyčiai, ypač estrogenų ir progesterono pusiausvyros sutrikimai, daro didelę įtaką krūtų audinio struktūrai.

Mastopatija dažnai būna gerybinė būklė, tačiau ji gali padidinti krūties vėžio riziką, ypač jei yra ilgalaikė ir susijusi su tam tikrais audinių pakitimais, tokiais kaip cistos ar fibrozės.

Ligos priežastys

Mastopatija atsiranda dėl hormonų disbalanso, ypač estrogenų ir progesterono santykio sutrikimų. Hormoniniai svyravimai menstruacijų ciklo metu, nėštumo, menopauzės ar vartojant hormoninius preparatus gali lemti krūtų audinių peraugimą ir cistų susidarymą. Yra keletas pagrindinių veiksnių, galinčių prisidėti prie mastopatijos išsivystymo:

  • Estrogenų perteklius arba padidėjęs jautrumas estrogenams
  • Progesterono trūkumas ar jo sumažėjusi veikla
  • Genetinis polinkis: šeimos nariai, sergantys krūties ligomis, gali turėti didesnę riziką
  • Vartojami hormoniniai preparatai: kontraceptinės tabletės ar hormonų terapija menopauzės metu
  • Stresas: stresas gali turėti įtakos hormonų lygiui organizme
  • Tam tikros ligos: skydliaukės ar kepenų veiklos sutrikimai gali daryti įtaką hormonų balansui

Ligos simptomai

Mastopatijos simptomai gali būti įvairūs, priklausomai nuo ligos stadijos ir sunkumo. Dažniausiai simptomai sustiprėja prieš menstruacijas dėl hormonų pokyčių.

  • Krūtų skausmas (mastalgija): skausmas dažnai būna aštrus arba spaudžiantis ir gali sustiprėti menstruacijų metu.
  • Krūtų jautrumas: krūtys tampa jautrios, ypač liečiant ar spaudžiant.
  • Krūtų sustorėjimas: gali būti juntami gabalėliai arba sustorėjimai, kurie kartais gali judėti po oda.
  • Cistos: mažos ar didesnės skysčiu užpildytos cistos gali susidaryti krūtų audinyje.
  • Svorio jausmas krūtyse: krūtys gali jaustis sunkios ar pilnos.

Simptomai paprastai atsiranda abiejose krūtyse, tačiau gali skirtis vienos krūties simptomai nuo kitos. Kai kurioms moterims simptomai gali būti ryškesni menstruacijų ciklo antrojoje pusėje.

Ligos klasifikacijos

Mastopatija gali būti klasifikuojama pagal audinių pakitimus ir jų poveikį krūtų struktūrai:

  • Fibrocistinė mastopatija: dažniausiai pasireiškianti forma, kurioje dominuoja fibrozės ir cistų atsiradimas. Krūtys gali tapti skausmingos, ypač prieš menstruacijas.
  • Mazginė mastopatija: būklė, kai krūties audiniuose susidaro įvairių dydžių mazgai ar kieti gabalėliai. Ši forma labiau susijusi su padidėjusia krūties vėžio rizika.
  • Difuzinė mastopatija: būdingas platus krūtų audinio pakitimų išplitimas, kai nėra aiškiai išreikštų mazgų ar cistų.

Ligos diagnostika

Mastopatijos diagnostika grindžiama klinikinių simptomų vertinimu, paciento anamneze ir fiziniu krūtų tyrimu. Papildomi tyrimai padeda patikslinti diagnozę ir atskirti mastopatiją nuo kitų galimų krūties ligų.

  • Krūtų ultragarsas: naudojamas cistoms ir kitiems audinių pakitimams aptikti, ypač jauname amžiuje, kai krūties audiniai yra tankesni.
  • Mamografija: atliekama siekiant nustatyti galimus krūtų audinių pokyčius, ypač vyresnio amžiaus moterims. Mamografija gali padėti atskirti gerybinius pakitimus nuo piktybinių.
  • Biopsija: jei tyrimai rodo įtartinus audinių pakitimus, atliekama biopsija, kad būtų patvirtinta, ar pakitimai yra gerybiniai.
  • Hormonų tyrimai: atliekami siekiant nustatyti hormonų disbalansą organizme, kuris gali prisidėti prie mastopatijos išsivystymo.

Ligos gydymas ir vaistai

Mastopatijos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir krūtų audinių pakitimų. Gydymas gali apimti tiek konservatyvias priemones, tiek vaistus, skirtus hormoniniam balansui atkurti ar simptomams mažinti.

  • Hormonų terapija: vartojami hormonų preparatai, siekiant atkurti estrogenų ir progesterono pusiausvyrą. Gali būti skiriami progesterono papildai arba hormoninės kontraceptinės priemonės.
  • Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU): naudojami skausmui ir uždegimui mažinti, ypač jei skausmas yra ryškus menstruacijų metu.
  • Diuretikai: gali būti skiriami siekiant sumažinti skysčių kaupimąsi organizme ir sumažinti krūtų patinimą.
  • Dietos pokyčiai: sumažinus riebalų, kofeino ir druskos vartojimą, kai kurioms moterims gali pagerėti simptomai.
  • Cistų aspiracija: jei cistos sukelia skausmą ar diskomfortą, gydytojas gali atlikti skysčio pašalinimą iš cistos su adata.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti

Nors liaudiškos priemonės nepašalina mastopatijos priežasčių, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti krūtų sveikatą.

  • Linų sėmenys: turtingi omega-3 riebalų rūgštimis, kurios gali padėti mažinti uždegimą ir hormonų disbalansą.
  • Nakvišų aliejus: turintis gama-linoleno rūgšties (GLA), gali padėti sumažinti krūtų skausmą ir uždegimą.
  • Vitaminai E ir B6: gali padėti sumažinti krūtų skausmą ir patinimą.
  • Šalti kompresai: gali padėti sumažinti krūtų skausmą ir patinimą menstruacijų metu.

Prevencija

Mastopatijos prevencijos priemonės daugiausia susijusios su gyvenimo būdo pokyčiais, kurie gali padėti sumažinti hormonų svyravimus ir krūtų audinių pakitimus.

  • Reguliari fizinė veikla: padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą ir mažina krūtų audinių peraugimo riziką.
  • Sveika mityba: mažas riebalų ir perdirbtų produktų kiekis maiste, daugiau vaisių, daržovių ir viso grūdo produktų vartojimas.
  • Sumažinti kofeino vartojimą: kai kurioms moterims sumažinus kofeino suvartojimą, gali sumažėti krūtų jautrumas.
  • Venkite streso: streso valdymas padeda išlaikyti sveiką hormonų balansą ir sumažinti mastopatijos simptomus.

Šaltiniai

  1. https://www.cancer.org/cancer/types/breast-cancer/non-cancerous-breast-conditions/hyperplasia-of-the-breast-ductal-or-lobular.html
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK551609/
  3. https://medconsonline.com/en/blog/fibrocystic-mastopathy#cookieModal

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)