Maniakinis sindromas

Ligos aprašymas

Maniakinis sindromas, dažnai vadinamas manija, yra psichikos būklė, kuri pasireiškia itin padidėjusia nuotaika, pernelyg dideliu energingumu, hiperaktyvumu, impulsyvumu ir dažnai neatsakingu elgesiu. Manija yra vienas iš dviejų pagrindinių bipolinio sutrikimo komponentų, kai žmonės patiria tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Manijos metu žmogus gali jaustis pernelyg pakylėtas, euforijos būsenos arba dirglus, tačiau toks elgesys gali sukelti rimtų pasekmių socialiniame, asmeniniame ir profesiniame gyvenime.

Maniakinis sindromas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir dažnai reikalauja skubaus gydymo, kad būtų išvengta rimtesnių komplikacijų. Kai kuriais atvejais, ypač esant stipriems simptomams, manija gali sukelti psichozės simptomus, tokius kaip haliucinacijos ar kliedesiai.

Ligos priežastys

Manijos epizodai dažniausiai yra bipolinio sutrikimo simptomas, tačiau jie gali būti sukelti ir kitų veiksnių, tokių kaip psichotropinių medžiagų vartojimas arba kiti psichikos sutrikimai. Yra keletas pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali išsivystyti maniakinis sindromas:

  • Bipolinis sutrikimas: manija yra viena iš dviejų pagrindinių bipolinio sutrikimo fazių (manijos ir depresijos epizodai).
  • Genetiniai veiksniai: genetinis polinkis vaidina svarbų vaidmenį manijos atsiradime. Asmenys, kurių šeimoje yra buvę bipolinio sutrikimo atvejų, turi didesnę riziką patirti manijos epizodus.
  • Hormoniniai ir neurocheminiai pokyčiai: nenormalus smegenų neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas ir noradrenalinas, veikimas gali sukelti nuotaikos svyravimus ir maniją.
  • Medžiagų vartojimas: alkoholis, narkotikai ar tam tikri vaistai gali sukelti arba sustiprinti manijos simptomus.
  • Miego trūkumas: miego trūkumas ar nereguliarus miego režimas gali sukelti ar pabloginti manijos epizodą.
  • Stresas ir gyvenimo įvykiai: didelis emocinis stresas arba reikšmingi gyvenimo įvykiai gali būti manijos epizodo sukėlėjai.

Ligos simptomai

Manijos epizodai gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie paveikia žmogaus elgesį, emocijas ir mąstymą. Šie simptomai gali būti švelnūs arba intensyvūs ir sukelti rimtų socialinių ir asmeninių problemų.

  • Pakili arba dirgli nuotaika: žmogus gali jaustis pernelyg džiugus, euforiškas arba, priešingai, labai dirglus.
  • Pernelyg didelis energingumas ir aktyvumas: žmogus gali jaustis turintis daug energijos, pradėti kelis projektus vienu metu ar atlikti rizikingus veiksmus.
  • Sumažėjęs miego poreikis: manijos epizodo metu žmogus gali miegoti labai mažai ar net nemiegoti kelias naktis iš eilės, nesijaučiant pavargusiam.
  • Greita kalba ir minčių srautai: kalba gali būti labai greita, žmogus gali kalbėti nesustodamas, pereiti nuo vienos temos prie kitos.
  • Padidintas savivertės jausmas: žmogus gali jaustis neįtikėtinai stiprus, talentingas ar ypatingas, net jei tai nėra realu.
  • Impulsyvumas ir neatsakingas elgesys: žmogus gali daryti neapgalvotus sprendimus, pvz., išleisti dideles pinigų sumas, užmegzti pavojingus santykius ar imtis rizikingos veiklos.
  • Rizikingas elgesys: gali imtis neatsakingų veiksmų, tokių kaip neatsargus vairavimas, atsitiktiniai seksualiniai santykiai ar neatsargus pinigų leidimas.
  • Psichozės simptomai: sunkiais atvejais gali pasireikšti haliucinacijos ar kliedesiai, dėl kurių asmuo gali prarasti ryšį su realybe.

Ligos klasifikacijos

Manijos epizodai gali būti klasifikuojami pagal jų intensyvumą ir poveikį asmens funkcionalumui:

  • Hipomanija: lengvesnė manijos forma, kurios metu asmens elgesys būna energingas, tačiau be rimtų socialinių ar funkcionalumo sutrikimų. Hipomanija dažnai yra bipolinio II tipo sutrikimo dalis.
  • Manija: intensyvesnė būsena, kurios metu asmens nuotaika ir elgesys pasiekia ekstremalią ribą. Tai dažnai sukelia didelių socialinių, asmeninių ar profesinių problemų ir gali reikėti hospitalizacijos.
  • Psichotinė manija: sunkiausia manijos forma, kai asmuo patiria psichozės simptomus, tokius kaip haliucinacijos ar kliedesiai. Tai gali kelti pavojų tiek pačiam pacientui, tiek aplinkiniams.

Ligos diagnostika

Maniakinio sindromo diagnozė grindžiama išsamia paciento klinikine istorija, simptomų vertinimu ir psichiatro apžiūra. Kadangi manija dažnai yra bipolinio sutrikimo dalis, gydytojas taip pat gali ieškoti depresijos epizodų požymių.

  • Psichiatrijos apžiūra: gydytojas vertina paciento nuotaiką, elgesį, mąstymo greitį, miego įpročius ir energijos lygį.
  • Klinikinis interviu: atliekamas išsamus interviu su pacientu ir artimaisiais, siekiant įvertinti, ar yra buvę manijos ar depresijos epizodų.
  • Skalės ir klausimynai: naudojami specialūs klausimynai, pvz., Young Mania Rating Scale (YMRS), siekiant įvertinti manijos simptomų sunkumą.
  • Medicininiai tyrimai: kartais atliekami kraujo tyrimai ar kiti tyrimai, siekiant atmesti kitas priežastis, pavyzdžiui, medžiagų vartojimą ar hormonų disbalansą.

Ligos gydymas ir vaistai

Manijos epizodams gydyti naudojami vaistai ir psichoterapija, siekiant stabilizuoti nuotaiką ir išvengti būklės pablogėjimo ar pasikartojimo.

  • Nuotaikos stabilizatoriai: ličio karbonatas yra vienas iš dažniausiai skiriamų vaistų, skirtų manijos ir hipomanijos simptomams kontroliuoti. Taip pat gali būti skiriami valproatai arba lamotriginas.
  • Antipsichotikai: kai manijos epizodai yra labai intensyvūs arba kartu su psichozės simptomais, gali būti skiriami antipsichotiniai vaistai, tokie kaip olanzapinas, risperidonas ar kiti.
  • Benzodiazepinai: kartais skiriami trumpalaikiam naudojimui, siekiant sumažinti nerimą ar miego sutrikimus.
  • Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija gali padėti pacientams atpažinti ankstyvus manijos simptomus ir išmokti valdyti impulsus bei sumažinti rizikingą elgesį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau kai kurios gali padėti palaikyti psichinę sveikatą kartu su gydytojo paskirtais vaistais.

  • Reguliari mankšta: fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą emocinę būseną.
  • Sveika mityba: subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, gali palaikyti gerą sveikatos būklę ir pagerinti smegenų funkciją.
  • Miego režimas: svarbu palaikyti reguliarų miego grafiką, nes miego trūkumas gali sukelti manijos epizodus.
  • Streso valdymo technikos: tokios priemonės kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga gali padėti valdyti stresą ir sumažinti nuotaikos svyravimų riziką.

Prevencija

Kadangi manija dažniausiai yra bipolinio sutrikimo dalis, prevencinės priemonės yra skirtos ankstyviems simptomams atpažinti ir išvengti manijos epizodų.

  • Ankstyva intervencija: atpažįstant ankstyvus manijos simptomus ir laiku pradedant gydymą, galima išvengti epizodų intensyvėjimo.
  • Reguliarus vaistų vartojimas: nuolatinis gydytojo paskirtų vaistų vartojimas yra būtinas, siekiant kontroliuoti nuotaikos svyravimus ir užkirsti kelią manijos epizodams.
  • Sveika gyvensena: palaikant sveiką mitybą, reguliarią fizinę veiklą ir streso valdymo technikas, galima sumažinti manijos riziką.
  • Psichoterapija ir psichologinė parama: reguliarus psichoterapijos lankymas gali padėti pacientams valdyti manijos simptomus ir išvengti pasikartojimo.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21603-mania
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/9294-bipolar-disorder
  3. https://www.verywellmind.com/how-to-recognize-a-manic-or-hypomanic-episode-380316

Gydytojai