Ligos aprašymas
Lydimasis žvairumas, dar vadinamas konkomitiniu žvairumu, yra būklė, kai akys nėra tinkamai suderintos ir vienu metu negali fokusuoti to paties objekto. Skirtingai nei paralyžinis žvairumas, kai viena arba abi akys negali judėti tam tikra kryptimi dėl akių raumenų ar nervų pažeidimo, lydimasis žvairumas pasižymi tuo, kad akys išlaiko judrumą visomis kryptimis, tačiau jų ašys lieka nesuderintos. Šis žvairumo tipas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje ir gali sukelti regėjimo problemų, tokių kaip dvejinimasis, nesugebėjimas tinkamai fokusuoti arba ambliopija (tinginė akis), jei nėra gydomas.
- Būklė, kai akys nėra tinkamai suderintos ir negali vienu metu fokusuoti to paties objekto.
- Dažniausiai diagnozuojama vaikystėje.
- Gali sukelti regėjimo problemų, tokių kaip dvejinimasis arba ambliopija.
Ligos priežastys
Lydimasis žvairumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, dažniausiai susijusių su akių raumenų disbalansu arba akies nervų ir raumenų koordinacijos problemomis.
- Genetiniai veiksniai: yra genetinis polinkis į žvairumą, todėl jis dažnai pasitaiko šeimose.
- Refrakcijos klaidos: didelė hipermetropija (toliaregystė) gali sukelti akių įtempimą, dėl kurio akys gali nesuderintai fokusuoti.
- Nesugebėjimas koordinuoti akių judesių: kai kuriems vaikams sunku tinkamai koordinuoti abi akis, dėl to jos gali pasislinkti į skirtingas puses.
- Akių raumenų disbalansas: raumenų disbalansas, kontroliuojantis akių judesius, gali sukelti neteisingą akių padėtį.
- Neurologinės sąlygos: tam tikros neurologinės būklės, tokios kaip cerebrinis paralyžius, Dauno sindromas ar hidrocefalija, gali padidinti žvairumo riziką.
- Akių traumos: akių traumos ar operacijos gali sutrikdyti akių raumenų funkciją ir sukelti žvairumą.
- Akių ligos: retai tam tikros akių ligos, tokios kaip katarakta ar tinklainės ligos, gali lemti žvairumą.
Ligos simptomai
Lydimojo žvairumo simptomai gali skirtis priklausomai nuo žvairumo tipo, sunkumo ir trukmės. Dažniausi simptomai apima:
- Akių nesuderinamumas: akys žiūri skirtingomis kryptimis – viena akis gali žiūrėti tiesiai, o kita į šoną, į vidų, į viršų ar žemyn.
- Dvejinimasis (diplopija): regėjimas gali būti dvejinamas dėl to, kad akys nesuderintai fokusuojasi į tą patį objektą.
- Sumažėjęs gylio suvokimas: sunku teisingai įvertinti atstumus arba gylį.
- Galvos pakreipimas ar pasukimas: norėdami geriau matyti, žmonės su žvairumu dažnai pasuka ar pakreipia galvą.
- Akių nuovargis: dėl papildomo akių raumenų darbo gali pasireikšti akių nuovargis ar diskomfortas.
- Ambliopija (tinginė akis): jei viena akis nenaudojama tinkamai arba siunčia skirtingus signalus į smegenis, smegenys gali „išjungti“ regėjimą iš tos akies, dėl ko vystosi ambliopija.
Ligos klasifikacijos
Lydimasis žvairumas gali būti klasifikuojamas pagal akių nesuderinamumo kryptį ir pastovumą:
- Pagal kryptį:
- Esotropija: žvairumas į vidų, kai viena arba abi akys nukreiptos į nosies pusę.
- Exotropija: žvairumas į išorę, kai viena arba abi akys nukreiptos į šoną.
- Hipertropija: žvairumas į viršų, kai viena akis yra aukščiau nei kita.
- Hipotropija: žvairumas žemyn, kai viena akis yra žemiau nei kita.
- Pagal pastovumą:
- Pastovus žvairumas: akys nuolat yra nesuderintos.
- Protarpinis žvairumas: žvairumas atsiranda tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai žmogus pavargsta arba patiria stresą.
Ligos diagnostika
Lydimojo žvairumo diagnostika dažniausiai apima regėjimo įvertinimą, akių padėties patikrinimą ir kitus tyrimus, skirtus nustatyti žvairumo priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
- Oftalmologo apžiūra: gydytojas atlieka išsamų akių tyrimą, įskaitant regėjimo aštrumo testus ir akių judesių vertinimą.
- Refrakcijos tyrimas: nustatoma, ar yra refrakcijos klaidų (pvz., hipermetropija, miopija), kurios gali sukelti žvairumą.
- Dangos testas: gydytojas uždengia vieną akį, tada greitai ją nuima ir stebi kitą akį, siekdamas nustatyti, ar ji keičia savo padėtį.
- Pupillinė reakcija ir akių judesių testai: atliekami, siekiant įvertinti akių raumenų funkciją ir nervų reakciją.
- Neurologiniai tyrimai: gali būti atliekami, jei įtariamos neurologinės problemos, kurios gali sukelti žvairumą.
- Vaizdo tyrimai (pvz., MRT ar KT): retai atliekami, bet gali būti naudojami, jei įtariama, kad žvairumą sukelia navikai ar kitos struktūrinės smegenų anomalijos.
Ligos gydymas ir vaistai
Lydimojo žvairumo gydymas yra skirtas pagerinti akių išlyginimą ir regėjimo kokybę, taip pat užkirsti kelią ambliopijai. Gydymo planas priklauso nuo žvairumo tipo, sunkumo ir paciento amžiaus.
- Akiniai ar kontaktiniai lęšiai: naudojami siekiant ištaisyti refrakcijos klaidas, tokias kaip toliaregystė, kuri gali sukelti ar pabloginti žvairumą.
- Prizminiai lęšiai: gali būti naudojami tam tikriems žvairumo tipams gydyti, padedant nukreipti šviesą taip, kad akys galėtų geriau fokusuotis.
- Pleistro terapija: naudojama ambliopijai gydyti, uždengiant stipresnę akį pleistru, kad būtų skatinama silpnesnės akies raumenų ir regėjimo vystymasis.
- Akių lašai: atropino lašai gali būti naudojami kaip alternatyva pleistro terapijai, kad laikinai susilpnintų stipresnės akies regėjimą.
- Akių raumenų pratimai: kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami pratimai, kurie padeda stiprinti akių raumenis ir gerinti akių koordinaciją.
- Chirurgija: gali būti rekomenduojama, jei kiti gydymo metodai nepadeda. Chirurginis gydymas apima akių raumenų korekciją, kad būtų atkurta normali akių padėtis. Procedūra paprastai atliekama ambulatoriškai.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Liaudiškos priemonės negali išgydyti lydimojo žvairumo, tačiau kai kurios gali padėti pagerinti akių sveikatą ir palaikyti bendrą savijautą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.
- Akių pratimai: kai kurie akių pratimai gali padėti stiprinti akių raumenis ir pagerinti jų koordinaciją. Tai gali būti naudinga kaip papildoma priemonė prie pagrindinio gydymo.
- Sveika mityba: vartojant daug vaisių ir daržovių, turinčių daug vitamino A, C ir E, gali padėti palaikyti akių sveikatą.
- Mėlynių ekstraktas: manoma, kad mėlynės turi antioksidacinių savybių, kurios gali padėti pagerinti akių sveikatą ir regėjimą, tačiau jų poveikis žvairumui nėra moksliškai patvirtintas.
- Žuvų taukai: omega-3 riebalų rūgštys gali padėti palaikyti akių sveikatą ir sumažinti uždegimą, tačiau tai nėra žvairumo gydymo būdas.
Prevencija
Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti lydimojo žvairumo, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką arba anksti nustatyti problemą.
- Ankstyva akių patikra: reguliarūs akių patikrinimai vaikams gali padėti anksti nustatyti žvairumą ar kitas akių problemas, leidžiant laiku pradėti gydymą.
- Refrakcijos klaidų korekcija: reguliarūs akių patikrinimai ir refrakcijos klaidų korekcija gali padėti sumažinti žvairumo riziką.
- Akių apsauga: apsauginių akinių dėvėjimas sportuojant ar atliekant pavojingus darbus gali padėti išvengti akių traumų, kurios gali sukelti žvairumą.
- Sisteminių ligų valdymas: tinkamas neurologinių ir kitų sisteminių ligų valdymas gali padėti sumažinti žvairumo riziką.
Šaltiniai
- https://www.dunyagoz.com/en/medical-units/strabismus-treatment/types-of-strabismus
- https://www.barraquer.com/en/pathology/strabismus
- https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK560782/