Kreivakaklystė

Kreivakaklystės aprašymas

Kreivakaklystė, dar žinoma kaip tortikolis, yra būklė, kuriai būdingas nenormalus kaklo raumenų susitraukimas, dėl kurio galva pasisuka arba palinksta į vieną pusę. Ši būklė gali būti įgimta arba įgyta, pasireiškianti tiek kūdikiams, tiek suaugusiems. Kreivakaklystė gali sukelti skausmą, riboti kaklo judesius ir paveikti estetinę išvaizdą.

Ligos priežastys

Kreivakaklystė gali būti sukelta įvairių priežasčių, kurios skiriasi priklausomai nuo to, ar ji yra įgimta, ar įgyta:

  • Įgimta kreivakaklystė: Dažniausiai pasireiškia kūdikiams ir yra susijusi su sternocleidomastoideus raumens sutrumpėjimu. Šio tipo kreivakaklystė gali atsirasti dėl vaisiaus padėties gimdoje ar gimdymo traumos.
  • Įgyta kreivakaklystė: Gali atsirasti bet kuriame amžiuje ir būti sukelta įvairių veiksnių, tokių kaip:
    • Trauma: Kaklo raumenų ar stuburo sužalojimai.
    • Raumenų spazmai: Dėl nervų pažeidimo ar neurologinių sutrikimų.
    • Infekcijos: Kai kurios infekcijos, pvz., vidurinės ausies uždegimas, gali sukelti laikiną kreivakaklystę.
    • Navikai ar stuburo anomalijos: Tam tikri kaklo ar stuburo navikai arba kaulų deformacijos gali sukelti kaklo pasisukimą.

Simptomai

Kreivakaklystė gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo jos priežasties ir sunkumo:

  • Galvos pakreipimas į vieną pusę: Dažniausias simptomas, kai galva pasisuka arba palinksta link pažeisto raumens.
  • Kaklo skausmas: Dažnai jaučiamas skausmas arba diskomfortas kaklo raumenyse.
  • Riboti kaklo judesiai: Sumažėjęs galvos judrumas, ypač bandant pasukti ją į priešingą pusę.
  • Galvos skausmai: Kartais kreivakaklystė gali sukelti galvos skausmus dėl įtampos kaklo raumenyse.
  • Asimetrija veide: Ilgai trunkant kreivakaklystei, gali atsirasti veido raumenų asimetrija.

Kreivakaklystės klasifikacija

Kreivakaklystė gali būti klasifikuojama pagal jos kilmę ir sunkumą:

  • Įgimta kreivakaklystė: Dažniausiai nustatoma kūdikiams per pirmuosius gyvenimo mėnesius.
  • Įgyta kreivakaklystė: Gali pasireikšti bet kuriame amžiuje dėl įvairių priežasčių, įskaitant traumas, neurologinius sutrikimus ar infekcijas.
  • Ūmi kreivakaklystė: Staigus ir laikinas kaklo raumenų spazmas, kuris dažnai praeina per kelias dienas ar savaites.
  • Lėtinė kreivakaklystė: Nuolatinė ir ilgalaikė būklė, kuri gali reikalauti medicininio gydymo ar chirurginės intervencijos.

Kreivakaklystės diagnostika

Kreivakaklystės diagnostika dažniausiai apima fizinį paciento ištyrimą, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų:

  • Klinikinis vertinimas: Gydytojas atlieka fizinį kaklo, pečių ir galvos tyrimą, kad nustatytų raumenų būklę ir galvos padėtį.
  • Vaizdiniai tyrimai: Rentgenograma, ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti naudojami, siekiant įvertinti kaulų struktūrą ir atmesti kitas galimas priežastis, pvz., navikus ar stuburo anomalijas.
  • Neurologinis tyrimas: Gali būti atliekamas, jei yra įtariamas neurologinis pažeidimas arba nervų sistema dalyvauja kreivakaklystės vystymesi.

Ligos gydymas ir vaistai

Kreivakaklystės gydymas priklauso nuo jos priežasties, tačiau pagrindiniai gydymo metodai gali apimti:

  • Fizioterapija: Reguliarūs tempimo ir stiprinimo pratimai gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerinti judesių amplitudę.
  • Vaistai: Raumenų relaksantai, tokie kaip diazepamas, gali padėti sumažinti raumenų spazmus. Taip pat gali būti naudojami skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis.
  • Botulino toksino injekcijos: Botulino toksinas (pvz., Botox) gali būti suleidžiamas į pažeistus raumenis, kad sumažintų spazmus ir pagerintų galvos padėtį.
  • Chirurginis gydymas: Retais atvejais, kai konservatyvūs gydymo metodai nepadeda, gali būti atliekama chirurginė intervencija, siekiant atpalaiduoti sutrumpėjusius raumenis ar koreguoti stuburo struktūrą.

Liaudiškos priemonės kreivakaklystei slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti kreivakaklystės, kai kurios gali padėti sumažinti simptomus:

  • Šilumos terapija: Šilti kompresai gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir sumažinti skausmą.
  • Masažas: Švelnus masažas gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą.
  • Akupunktūra: Kai kuriems pacientams akupunktūra gali padėti sumažinti skausmą ir raumenų spazmus.

Šaltiniai

  1. https://www.yalemedicine.org/conditions/torticollis#:~:text=Torticollis%2C%20sometimes%20called%20wry%20neck,that%20can%20easily%20be%20corrected.
  2. https://www.healthline.com/health/torticollis
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/torticollis-wryneck

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)