Kirkšninė išvarža

Ligos aprašymas

Kirkšninė išvarža (angl. Inguinal Hernia) yra būklė, kai vidaus organai ar audiniai išsikiša per silpną vietą pilvo sienoje, dažniausiai kirkšnies srityje. Ši išvarža dažniausiai susidaro, kai pilvo ertmėje esantys organai ar riebalai stumia per silpną vietą raumenyse arba jungiamuosiuose audiniuose. Kirkšninė išvarža gali būti skausminga ir sukelti diskomfortą, ypač esant fiziniam krūviui ar ilgai stovint.

Ligos priežastis

Kirkšninės išvaržos priežastys gali būti įvairios ir apima:

  • Genetiniai veiksniai: Įgimtos raumenų ir jungiamųjų audinių silpnybės gali padidinti išvaržos riziką.
  • Fizinė apkrova: Didelis fizinis krūvis, pavyzdžiui, pakėlus sunkius daiktus, gali prisidėti prie išvaržos atsiradimo.
  • Lėtinės ligos: Lėtiniai kosuliai ar vidurių užkietėjimas gali padidinti pilvo spaudimą ir prisidėti prie išvaržos atsiradimo.
  • Amžius: Vyresnio amžiaus žmonės gali turėti silpnesnius raumenis ir jungiamuosius audinius, kas didina išvaržos riziką.
  • Svorio kaita: Staigus svorio kritimas arba priaugimas gali sukelti raumenų silpnėjimą ir padidinti išvaržos riziką.

Ligos simptomai

Kirkšninės išvaržos simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai apima:

  • Iškilimas: Matomas arba jaučiamas iškilimas kirkšnies srityje, kuris gali didėti stovint, kosint arba fizinio krūvio metu.
  • Skausmas: Skausmas ar diskomfortas kirkšnies srityje, kuris gali būti ūmus ar nuolatinis, ypač atliekant fizinį krūvį.
  • Svorio jausmas: Svorio ar spaudimo jausmas kirkšnies srityje.
  • Diskomfortas: Dažnai diskomfortas gali pablogėti po ilgalaikio stovėjimo ar fizinio aktyvumo.

Ligos klasifikacijos

Kirkšninė išvarža gali būti klasifikuojama pagal savo pobūdį ir lokalizaciją:

  1. Pirminė kirkšninė išvarža: Tai dažniausiai pasitaikanti forma, kai išvarža atsiranda per silpną vietą kirkšnies kanale.
  2. Šoninė kirkšninė išvarža: Atsiranda, kai organai ar audiniai išsikiša per šoninę kirkšnies sieną.
  3. Skersinė kirkšninė išvarža: Atsiranda per pilvo raumenų skersinį raumenį, paprastai didesnėje kirkšnies srityje.
  4. Nudegusi kirkšninė išvarža: Kai dalis žarnyno ar kitų organų yra įstrigusi išvaržos maišelyje ir negali būti grąžinta į pilvo ertmę.

Ligos diagnostika

Kirkšninės išvaržos diagnozė paprastai apima:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas apžiūri kirkšnies sritį ir pajaučia iškilimus ar anomalijas.
  • Ultragarsas: Naudojamas įvertinti išvaržos dydį ir lokalizaciją, bei nustatyti galimą komplikacijų buvimą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti atliekama, jei reikia detalesnio įvertinimo ir norima nustatyti kitus pilvo ertmės sutrikimus.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Retai naudojama, tačiau gali suteikti išsamesnį vaizdą apie raumenų ir audinių būklę.

Ligos gydymas ir vaistai

Kirkšninės išvaržos gydymas paprastai yra chirurginis, tačiau pradinės stadijos atvejais gali būti taikomos šios priemonės:

  • Chirurginė intervencija: Laparoskopinė arba atvira operacija, siekiant pataisyti išvaržos defektą ir sustiprinti pilvo sieną. Dažniausiai atliekama naudojant tinklelį, kad būtų išvengta pakartotinės išvaržos.
  • Vaistai nuo skausmo: Tokie kaip acetaminofenas ar ibuprofenas, gali būti skiriami skausmui ir diskomfortui valdyti.
  • Fizinės terapijos: Pratimai, padedantys sustiprinti pilvo raumenis ir sumažinti išvaržos simptomus, gali būti rekomenduojami prieš arba po operacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ar gydyti

Nors liaudiškos priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą, jos neturėtų pakeisti gydytojo rekomenduojamo gydymo:

  • Šilti kompresai: Šilti kompresai ant kirkšnies srities gali padėti sumažinti diskomfortą ir skausmą.
  • Skaidri mityba: Mitybos koregavimas siekiant sumažinti vidurių užkietėjimą ir perteklinį pilvo spaudimą.
  • Reguliarūs pratimai: Lengvi pratimai, padedantys sustiprinti pilvo raumenis ir palaikyti normalų svorį.

Prevencija

Kirkšninės išvaržos prevencija apima šias priemones:

  • Svorio kontrolė: Išlaikyti sveiką kūno svorį ir išvengti staigių svorio pokyčių.
  • Fizinė veikla: Reguliariai mankštintis ir stiprinti pilvo raumenis, kad būtų išvengta pilvo sienos silpnėjimo.
  • Tinkama pakėlimų technika: Naudoti tinkamas pakėlimų technikas ir vengti sunkių daiktų kėlimo, jei įmanoma.
  • Vidurių užkietėjimo prevencija: Vartoti pakankamai skaidulų ir likti hidratuotu, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/hernias/inguinal-hernia#:~:text=An%20inguinal%20hernia%20is%20a,intestines%20inside%20the%20lower%20abdomen.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/inguinal-hernia/symptoms-causes/syc-20351547
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/16266-inguinal-hernia

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)