Ligos aprašymas
Keratokonusas yra progresuojanti akių liga, kuriai būdinga ragenos (skaidriojo akies priekinio sluoksnio) formos pasikeitimas. Normaliai sferiška ragena tampa plona ir kūgio formos. Šis pasikeitimas sukelia ragenos išlinkimą į priekį, dėl ko akies gebėjimas fokusuoti šviesą yra sutrikęs, sukeldamas regėjimo pablogėjimą. Keratokonusas paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvame pilnametystėje ir gali progresuoti keletą metų. Ši būklė dažniausiai paveikia abi akis, nors pasireiškimo sunkumas gali skirtis tarp jų. Nors tikslios priežastys nėra žinomos, manoma, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai prisideda prie ligos vystymosi.
Ligos priežastys
Tikslios keratokonuso priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad tai yra daugiaveiksnis sutrikimas, kuriam įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai.
- Genetiniai veiksniai: keratokonusas dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje yra buvę šios ligos atvejų, kas rodo galimą genetinį polinkį. Apie 10–20 % sergančiųjų keratokonusu turi šeimos narių, sergančių šia liga.
- Aplinkos veiksniai: akių trynimas ir lėtinis akies sudirginimas gali būti susiję su keratokonuso progresavimu. Taip pat yra ryšys tarp alergijų ir keratokonuso, nes alergijos gali paskatinti akių trynimą.
- Biocheminiai ir struktūriniai ragenos pokyčiai: ragenoje esančių kolageno skaidulų struktūros ir funkcijos pokyčiai gali prisidėti prie keratokonuso vystymosi. Ragena tampa silpnesnė ir mažiau geba išlaikyti savo formą, todėl ji palaipsniui plonėja ir deformuojasi.
- Hormoniniai pokyčiai: kai kurie tyrimai rodo, kad hormoniniai pokyčiai gali turėti įtakos keratokonuso progresavimui, nes liga dažnai prasideda paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje.
Ligos simptomai
Keratokonuso simptomai priklauso nuo ligos stadijos ir progresavimo, tačiau dažniausiai pasitaikantys simptomai yra:
- Regėjimo pablogėjimas: neryškus arba iškraipytas regėjimas yra pagrindinis keratokonuso simptomas, kuris paprastai progresuoja laikui bėgant. Regėjimo pablogėjimas dažniausiai prasideda vienoje akyje, bet ilgainiui paveikia abi akis.
- Astigmatizmas: dėl ragenos nereguliaraus išsiplėtimo gali atsirasti astigmatizmas – būklė, kai šviesos spinduliai netolygiai fokusuojami į tinklainę, dėl to regėjimas tampa neryškus ar dvigubas.
- Trumparegystė (miopija): ragenos deformacija dažnai sukelia trumparegystę, dėl kurios tolimi objektai tampa neryškūs.
- Padidėjęs jautrumas šviesai (fotofobija): pacientai gali tapti jautresni ryškiai šviesai ir gali jausti diskomfortą ar skausmą akyse.
- Haliacijos ir žvaigždės: matomos šviesos halos arba žvaigždės aplink šviesos šaltinius, ypač naktį arba prasto apšvietimo sąlygomis.
- Regėjimo svyravimai: regėjimo aštrumas gali svyruoti nuo dienos iki dienos arba net per tą pačią dieną.
- Akių nuovargis ir įtampa: dėl nuolatinių regėjimo sutrikimų pacientai gali jausti akių nuovargį, įtampą arba galvos skausmą.
Ligos klasifikacijos
Keratokonusas gali būti klasifikuojamas pagal jo sunkumą, kuris priklauso nuo ragenos išlinkimo laipsnio ir regėjimo sutrikimų.
- Ankstyvasis keratokonusas: lengvas ragenos išlinkimas, nedideli regėjimo pokyčiai, dažniausiai koreguojami akiniais ar kontaktiniais lęšiais.
- Vidutinio sunkumo keratokonusas: pastebimas ragenos išlinkimas, dėl kurio gali atsirasti reikšmingas astigmatizmas ir trumparegystė, reikalingi specialūs kontaktiniai lęšiai arba kiti gydymo būdai.
- Pažengęs keratokonusas: reikšmingas ragenos plonėjimas ir deformacija, dėl kurios sunku koreguoti regėjimą akiniais ar kontaktiniais lęšiais. Gali prireikti chirurginio gydymo.
- Lėtinis arba progresuojantis keratokonusas: būklė, kai regėjimo pokyčiai ir ragenos deformacija greitai blogėja, o tradiciniai gydymo metodai tampa neefektyvūs.
Ligos diagnostika
Keratokonuso diagnostika apima įvairius tyrimus ir procedūras, skirtas įvertinti ragenos formą ir regėjimo funkciją.
- Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę, intensyvumą, taip pat šeimos istoriją, kad įvertintų galimą genetinį polinkį.
- Regėjimo aštrumo testas: naudojamas regėjimo aštrumui įvertinti ir nustatyti, ar yra reikšmingas astigmatizmas arba trumparegystė.
- Ragenos topografija: pagrindinis diagnostikos metodas, naudojamas keratokonusui nustatyti. Šis neinvazinis tyrimas sukuria ragenos paviršiaus žemėlapį, rodantį bet kokius ragenos formos iškraipymus ar plonėjimą.
- Ragenos pachimetrija: matuoja ragenos storį įvairiuose taškuose. Keratokonusui būdingas ragenos plonėjimas, ypač centrinėje ar apatinėje dalyje.
- Aberrometrija: matuoja akies optines aberacijas, kurios gali padėti nustatyti ragenos nelygumus ir kitus optinius defektus.
- Biomikroskopija: atliekama naudojant plyšinės lempos mikroskopą, siekiant tiesiogiai įvertinti ragenos būklę, paviršiaus nelygumus ar kitus struktūrinius pokyčius.
Ligos gydymas ir vaistai
Keratokonuso gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir simptomų, tačiau pagrindiniai tikslai yra sustabdyti ligos progresavimą ir pagerinti regėjimą.
- Akiniai ir kontaktiniai lęšiai:
- Akiniai: ankstyvose ligos stadijose akiniai gali padėti koreguoti nedidelį astigmatizmą ar trumparegystę.
- Minkšti kontaktiniai lęšiai: naudojami ankstyvose ligos stadijose, kai regėjimo sutrikimai yra minimalūs.
- Kieti dujoms pralaidūs kontaktiniai lęšiai (RGP): rekomenduojami, kai ragenos deformacija progresuoja. Šie lęšiai padeda užtikrinti geresnę regėjimo kokybę, nes jie išlaiko savo formą, užpildydami ragenos nelygumus.
- Hibridiniai lęšiai: derina minkštų ir kietų lęšių savybes, siekiant pagerinti komfortą ir regėjimo kokybę.
- Scleraliniai lęšiai: didesni lęšiai, kurie dengia rageną ir sklerą (baltąją akies dalį), dažnai naudojami pažengusio keratokonuso atvejais, kai kiti lęšiai netinka.
- Ragenos kryžminio surišimo (cross-linking) procedūra:
- Naudojamas ultravioletinis šviesos ir riboflavino (vitamino B2) derinys, siekiant sustiprinti ragenos kolageno skaidulas ir sulėtinti ar sustabdyti keratokonuso progresavimą. Ši procedūra gali padėti stabilizuoti rageną ir užkirsti kelią tolesniam išlinkimui.
- Intacs (ragenos žiedai):
- Smulkūs plastikiniai žiedai, įterpiami į rageną, siekiant išlyginti ragenos paviršių ir pagerinti regėjimą. Dažnai naudojami, kai pacientas negali toleruoti kontaktinių lęšių arba kai ragenos išlinkimas yra per didelis.
- Ragenos transplantacija (keratoplastika):
- Ragenos transplantacija atliekama pažengusiais keratokonuso atvejais, kai kiti gydymo būdai yra neefektyvūs ir regėjimo kokybė labai pablogėja. Transplantacija gali būti dalinė (lamelinė keratoplastika) arba visa (penetracinė keratoplastika), priklausomai nuo ragenos pažeidimo laipsnio.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti keratokonuso, kai kurios gali padėti pagerinti bendrą akių sveikatą ir sumažinti diskomfortą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.
- Sveika mityba: vartoti maisto produktus, turinčius daug antioksidantų, vitaminų A, C ir E, kurie gali padėti palaikyti akių sveikatą.
- Akių drėkikliai (dirbtinės ašaros): gali padėti sumažinti akių sausumą ir diskomfortą, ypač nešiojant kontaktinius lęšius.
- Akių higiena: reguliariai valyti akių vokus ir išvengti akių trynimo, siekiant išvengti tolesnio akių sudirginimo ir galimos keratokonuso progresavimo.
Prevencija
Keratokonuso prevencija nėra visiškai įmanoma, nes tikslios priežastys nėra žinomos, tačiau keletas priemonių gali padėti sumažinti riziką ar pagerinti akių sveikatą:
- Vengti akių trynimo: reguliarus ir stiprus akių trynimas gali prisidėti prie keratokonuso progresavimo, todėl reikėtų vengti šio įpročio.
- Reguliarūs akių patikrinimai: ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir užkirsti kelią komplikacijoms.
- Alergijų kontrolė: gydant alergijas ir mažinant akių sudirginimą, galima sumažinti akių trynimo poreikį ir sumažinti keratokonuso riziką.
Šaltiniai
- https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/keratoconus/symptoms-causes/syc-20351352#:~:text=In%20keratoconus%2C%20your%20cornea%20thins,outward%20into%20a%20cone%20shape.
- https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14415-keratoconus
- https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/keratoconus