Jaunatvinis idiopatinis psoriazinis artritas

Jaunatvinio idiopatinio psoriazinio artrito aprašymas

Jaunatvinis idiopatinis psoriazinis artritas (JIPSA) yra lėtinė autoimuninė liga, kurią sukelia uždegiminis procesas sąnariuose ir odos pokyčiai, būdingi psoriazei. Ši būklė dažniausiai pasireiškia vaikams ir paaugliams iki 16 metų amžiaus ir pasižymi sąnarių skausmu, patinimu bei odos išbėrimais. Psoriazinis artritas gali sukelti ilgalaikį sąnarių pažeidimą, jei jis nėra tinkamai gydomas.

Ligos priežastys

Jaunatvinio idiopatinio psoriazinio artrito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad liga atsiranda dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos:

  • Genetiniai veiksniai: Vaikai, kurių šeimos nariai serga psoriaze ar kitomis autoimuninėmis ligomis, turi didesnę riziką susirgti JIPSA.
  • Imuninės sistemos sutrikimai: Ligos metu imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikus sąnarių ir odos audinius, sukeliančius uždegimą ir žalą.
  • Aplinkos veiksniai: Virusinės infekcijos, stresas ir kiti aplinkos veiksniai gali paskatinti ligos vystymąsi arba paūmėjimą.

Jaunatvinio idiopatinio psoriazinio artrito simptomai

JIPSA simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir pažeistų sąnarių bei odos sričių:

  • Sąnarių skausmas ir patinimas: Dažniausiai pažeidžiami keliai, rankų ir kojų pirštai, kurie gali tapti skausmingi, patinę ir šilti.
  • Odos psoriazė: Liga dažnai lydima odos bėrimų, kurie yra būdingi psoriazei – raudonos, uždegiminės odos dėmės, padengtos sidabrinėmis žvynelėmis.
  • Nagų pokyčiai: Dažnai pastebimi nagų pokyčiai, tokie kaip nagų duobutės, spalvos pasikeitimas ar nagų plokštelės atskyrimas nuo nagų guolio.
  • Akių uždegimas (uveitas): Kai kuriais atvejais liga gali sukelti akių uždegimą, kuris gali sukelti paraudimą, skausmą ir jautrumą šviesai.
  • Pirštų ir kojų patinimas (daktilitas): Gali pasireikšti vadinamasis „dešros pirštas“, kai visas pirštas yra patinęs ir skausmingas.
  • Rytinis sustingimas: Dažnai pasireiškia sąnarių sustingimas ryte arba po ilgesnio poilsio.

Ligos klasifikacija

Jaunatvinis idiopatinis psoriazinis artritas yra klasifikuojamas kaip viena iš jaunatvinio idiopatinio artrito formų, tačiau jis gali būti suskirstytas į kelias formas pagal ligos eigą ir pažeistų sąnarių skaičių:

  • Oligoartikuliarinė forma: Pažeidžiami mažiau nei penki sąnariai per pirmuosius šešis ligos mėnesius. Tai yra dažniausia forma ir dažniausiai pasireiškia mažesnėmis komplikacijomis.
  • Poliartikuliarinė forma: Pažeidžiami penki ar daugiau sąnarių per pirmuosius šešis ligos mėnesius. Ši forma dažniausiai yra sunkesnė ir gali sukelti daugiau komplikacijų.
  • Asimetrinis artritas: Liga gali pasireikšti asimetriškai, t. y., pažeidžiant skirtingus sąnarius abiejose kūno pusėse.

Jaunatvinio idiopatinio psoriazinio artrito diagnostika

JIPSA diagnostika apima keletą tyrimų, siekiant patvirtinti ligą ir atmesti kitas galimas priežastis:

  • Medicininė anamnezė ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, šeimos ligos istoriją ir atlieka fizinį tyrimą, siekdamas nustatyti sąnarių ir odos pokyčius.
  • Kraujo tyrimai: Nors nėra specifinio tyrimo, kuris patvirtintų JIPSA, gali būti atliekami kraujo tyrimai siekiant nustatyti uždegimo žymenis, tokius kaip eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) ir C-reaktyvus baltymas (CRB). Taip pat gali būti tiriami antikūnai, pvz., reumatoidinis faktorius (RF) ir anti-nukleariniai antikūnai (ANA).
  • Vaizdiniai tyrimai: Rentgeno, ultragarsiniai tyrimai arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali padėti nustatyti sąnarių pažeidimus ir uždegimo laipsnį.
  • Odos biopsija: Esant neaiškiems odos bėrimams, gali būti atliekama odos biopsija, siekiant patvirtinti psoriazės diagnozę.

Jaunatvinio idiopatinio psoriazinio artrito gydymas ir vaistai

JIPSA gydymas siekia sumažinti uždegimą, kontroliuoti skausmą ir išvengti ilgalaikio sąnarių pažeidimo:

  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas, gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą.
  • Ligos eigą modifikuojantys vaistai nuo reumato (LEMNAR): Metotreksatas ir leflunomidas yra dažniausiai naudojami vaistai, kurie slopina imuninę sistemą ir mažina uždegimą.
  • Biologiniai vaistai: Jei LEMNAR nėra veiksmingi, gali būti skiriami biologiniai vaistai, tokie kaip TNF inhibitoriai (pvz., etanerceptas, adalimumabas), kurie tiksliai taikomi imuninės sistemos komponentams.
  • Kortikosteroidai: Šie vaistai gali būti naudojami trumpam laikotarpiui, siekiant greitai sumažinti uždegimą, tačiau ilgalaikis vartojimas yra ribojamas dėl šalutinio poveikio.
  • Fizinė terapija: Reguliari fizinė terapija padeda išlaikyti sąnarių judrumą, stiprinti raumenis ir mažinti sąnarių sustingimą.

Liaudiškos priemonės jaunatviniam idiopatiniam psoriaziniam artritui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, kai kurie metodai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę:

  • Subalansuota mityba: Dieta, turinti daug antioksidantų ir omega-3 riebalų rūgščių, gali padėti sumažinti uždegimą. Vartokite daugiau žuvies, riešutų, vaisių ir daržovių.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Lengva fizinė veikla, pvz., plaukimas, joga ar vaikščiojimas, gali padėti išlaikyti sąnarių judrumą ir sumažinti skausmą.
  • Streso valdymas: Kadangi stresas gali pabloginti autoimunines ligas, streso valdymo technikos, tokios kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga, gali būti naudingos.
  • Šilumos terapija: Šilti kompresai ar vonios gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir sustingimą.

Šaltiniai

  1. https://www.chop.edu/conditions-diseases/psoriatic-arthritis-children#:~:text=Psoriatic%20arthritis%20is%20a%20form%20of%20juvenile%20idiopathic%20arthritis%20(JIA,all%20cases%20of%20juvenile%20arthritis.
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC9199423/
  3. https://www.stanfordchildrens.org/en/topic/default?id=psoriatic-arthritis-in-children-90-P01727

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)