Ligos aprašymas
Išeminė žarnos liga yra būklė, kuriai būdingas sumažėjęs kraujo tekėjimas į žarnyno sieneles dėl arterijų susiaurėjimo ar užsikimšimo. Dėl nepakankamo kraujo tiekimo žarnyno audiniai negauna pakankamai deguonies, o tai gali sukelti žarnyno audinių pažeidimą ir net nekrozę. Liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo to, kaip greitai ir kokiu mastu sumažėja kraujo tekėjimas. Ši liga dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali atsirasti bet kokio amžiaus asmenims.
Ligos priežastys
Išeminę žarnos ligą dažniausiai sukelia kraujagyslių, maitinančių žarnyną, susiaurėjimas ar užsikimšimas. Tai gali būti dėl įvairių veiksnių, kurie sutrikdo kraujo tekėjimą į žarnyną.
- Aterosklerozė: Dažniausia išeminės žarnos ligos priežastis yra arterijų susiaurėjimas dėl aterosklerozės, kai cholesterolio plokštelės susikaupia ant arterijų sienelių.
- Kraujo krešuliai: Trombozė (kraujo krešulių susidarymas) ar embolija (kraujo krešulio kelionė kraujagyslėmis) gali užblokuoti žarnyną maitinančias arterijas, sukelti išemiją.
- Žemas kraujospūdis: Staigus kraujospūdžio kritimas, kuris gali būti sukeltas šoko, širdies nepakankamumo ar dehidratacijos, gali sutrikdyti kraujo tekėjimą į žarnyną.
- Vazokonstrikcija: Vaistai ar būklės, sukeliančios kraujagyslių susitraukimą, taip pat gali sumažinti kraujo tekėjimą į žarnyną.
- Chirurginės procedūros: Kai kurios chirurginės procedūros, ypač pilvo operacijos, gali sukelti mechaninį kraujagyslių pažeidimą arba sumažinti kraujo tekėjimą į žarnyną.
Ligos simptomai
Išeminės žarnos ligos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos formos (ūminės ar lėtinės) ir kraujo tiekimo trūkumo sunkumo.
Ūminės išeminės žarnos ligos simptomai:
- Staigus pilvo skausmas: Paprastai būdingas stiprus, intensyvus pilvo skausmas, kuris dažnai nesumažėja net ir pavartojus skausmą malšinančių vaistų.
- Pykinimas ir vėmimas: Gali pasireikšti kartu su stipriu pilvo skausmu.
- Viduriavimas ar kraujas išmatose: Dėl pažeistos žarnos sienelės gali atsirasti kraujas išmatose.
- Karščiavimas: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, ypač jei išsivysto infekcija dėl žarnyno audinio pažeidimo ar nekrozės.
Lėtinės išeminės žarnos ligos simptomai:
- Pilvo skausmas po valgio: Skausmas dažniausiai pasireiškia 30–60 minučių po valgio ir gali trukti kelias valandas. Tai atsiranda dėl padidėjusio kraujo poreikio virškinimui, kai kraujagyslės yra susiaurėjusios.
- Svorio netekimas: Dėl skausmo po valgio pacientai gali vengti valgyti, o tai sukelia svorio netekimą.
- Pilvo pūtimas ir diskomfortas: Gali pasireikšti dėl prasto virškinimo ir kraujo tiekimo trūkumo žarnynui.
- Viduriavimas: Lėtiniu atveju gali atsirasti viduriavimas, kuris dažnai būna dėl sutrikusios žarnyno funkcijos.
Ligos klasifikacija
Išeminė žarnos liga gali būti klasifikuojama į ūminę ir lėtinę formą, priklausomai nuo kraujotakos sutrikimo trukmės ir intensyvumo.
- Ūminė išeminė žarnos liga: Tai skubi medicininė būklė, atsirandanti dėl staigaus ir reikšmingo kraujo tekėjimo sumažėjimo žarnyne. Jei negydoma greitai, tai gali sukelti žarnyno nekrozę ir gyvybei pavojingas komplikacijas.
- Lėtinė išeminė žarnos liga: Ši forma pasireiškia lėtu, progresuojančiu kraujagyslių susiaurėjimu, dėl kurio atsiranda pilvo skausmas po valgio ir laipsniškas svorio kritimas.
Ligos diagnostika
Išeminės žarnos ligos diagnostika grindžiama klinikiniais simptomais, vaizdiniais tyrimais ir kraujotakos įvertinimu.
- Kompiuterinė tomografija (KT): KT angiografija gali padėti įvertinti kraujotakos sutrikimus žarnyne ir nustatyti, ar yra kraujagyslių užsikimšimas ar susiaurėjimas.
- Magnetinio rezonanso angiografija (MRA): Tai neinvazinis metodas, skirtas vizualizuoti kraujagysles ir nustatyti kraujotakos problemas.
- Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali parodyti uždegimo požymius, o padidėjęs laktato kiekis kraujyje gali rodyti žarnyno išemiją.
- Kolonoskopija: Šis tyrimas gali būti atliekamas siekiant tiesiogiai apžiūrėti žarnyno gleivinę ir įvertinti, ar nėra pažeidimų, tokių kaip išemija ar nekrozė.
Ligos gydymas ir vaistai
Išeminės žarnos ligos gydymas priklauso nuo ligos formos ir sunkumo. Ūminės formos gydymas dažnai yra skubus, o lėtinės ligos atveju gydymas gali apimti vaistus ir chirurginę intervenciją.
Ūminės išeminės žarnos ligos gydymas:
- Chirurgija: Ūminės išemijos atveju gali būti reikalinga skubi operacija, siekiant pašalinti užblokuotas arterijas arba pažeistą žarnyno dalį, jei jau išsivystė nekrozė.
- Antikoaguliantai: Jei išemiją sukėlė kraujo krešulys, gali būti skiriami antikoaguliantai, siekiant išvengti tolesnio krešulių susidarymo.
- Trombolizė: Kai kuriais atvejais naudojami vaistai, skirti ištirpdyti kraujo krešulį, kuris užblokavo arteriją.
Lėtinės išeminės žarnos ligos gydymas:
- Kraujagyslių plėtimas ir stentavimas: Kai kuriais atvejais susiaurėjusios arterijos gali būti plečiamos, naudojant balioną arba įvedant stentą, kad būtų atkurtas kraujo tekėjimas.
- Gyvenimo būdo pakeitimai: Panašiai kaip ir sergant ateroskleroze, rekomenduojama sumažinti riebalų kiekį dietoje, padidinti fizinį aktyvumą ir mesti rūkyti, kad būtų pagerinta kraujagyslių būklė.
- Vaistai: Kartais gali būti skiriami kraujagysles plečiantys vaistai arba kraujo krešėjimą slopinantys vaistai.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti
Nors išeminė žarnos liga reikalauja medicininio gydymo, tam tikros natūralios priemonės gali padėti palaikyti kraujagyslių sveikatą ir sumažinti ligos riziką.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Šie riebalai padeda sumažinti uždegimą ir gali pagerinti kraujo cirkuliaciją. Rekomenduojama vartoti riebias žuvis ar omega-3 papildus.
- Česnakas: Turi kraują skystinančių ir priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti palaikyti sveiką kraujotaką.
- Imbieras: Gali padėti sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujotaką, ypač žmonėms, sergantiems ateroskleroze.
- Aukštos kokybės antioksidantų šaltiniai: Vaisiai, daržovės ir kiti antioksidantų turintys produktai gali padėti apsaugoti kraujagysles nuo pažeidimų.
Prevencija
Prevencija yra svarbi siekiant išvengti išeminės žarnos ligos. Tai apima gyvenimo būdo pakeitimus ir kraujagyslių sveikatos gerinimą.
- Subalansuota mityba: Dieta, turinti daug skaidulų, mažai sočiųjų riebalų ir cholesterolio, padeda sumažinti aterosklerozės ir kraujagyslių ligų riziką.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Reguliarus mankštinimasis pagerina kraujo cirkuliaciją ir padeda palaikyti sveiką širdies bei kraujagyslių sistemą.
- Rūkymo nutraukimas: Rūkymas yra svarbus rizikos veiksnys, prisidedantis prie kraujagyslių susiaurėjimo ir išeminės ligos rizikos padidėjimo.
- Kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė: Reguliarūs sveikatos patikrinimai ir gydytojo paskirtų vaistų vartojimas gali padėti kontroliuoti kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį.
Šaltiniai
