Išangės spazmas

Išangės spazmo aprašymas

Išangės spazmas, dar vadinamas proktalgija fugaks, yra būklė, kuriai būdingi staigūs, stiprūs išangės raumenų spazmai. Šie spazmai dažnai atsiranda netikėtai, trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir gali būti labai skausmingi. Nors išangės spazmai paprastai nėra pavojingi ir neturi ilgalaikio poveikio sveikatai, jie gali sukelti didelį diskomfortą ir nerimą tiems, kurie juos patiria.

Ligos priežastys

Tikslios išangės spazmo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra kelios teorijos, kas gali sukelti šią būklę:

  • Raumenų įtampa: Kai kuriems žmonėms padidėjęs dubens dugno raumenų tonusas gali sukelti išangės spazmus.
  • Stresas ir emocinis įtampumas: Psichologinis stresas ar nervingumas gali prisidėti prie raumenų spazmų.
  • Nervų sudirginimas: Nervų pažeidimas ar sudirginimas dubens srityje gali sukelti spazmus.
  • Kitos ligos: Kartais išangės spazmai gali būti susiję su kitomis būklėmis, tokiomis kaip hemorojus, išangės įtrūkimai ar dirgliosios žarnos sindromas (DŽS).

Išangės spazmo simptomai

Išangės spazmai paprastai pasireiškia šiais simptomais:

  • Staigus skausmas: Aštrus, stiprus skausmas išangės srityje, kuris paprastai atsiranda naktį arba anksti ryte.
  • Trumpalaikis skausmas: Spazmai dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, nors kai kuriais atvejais gali trukti ilgiau.
  • Epizodinis pobūdis: Spazmai paprastai pasireiškia nereguliariai, ir tarp epizodų pacientas gali jaustis visiškai sveikas.
  • Nėra jokių kitų simptomų: Paprastai nėra jokių kitų su šia būkle susijusių simptomų, tokių kaip kraujavimas ar išskyros.

Ligos klasifikacija

Išangės spazmas klasifikuojamas pagal simptomų trukmę ir pasikartojimo dažnumą:

  • Ūminis išangės spazmas: Dažniausiai pasitaikantis, kurio simptomai pasireiškia staiga ir yra trumpalaikiai.
  • Lėtinis išangės spazmas: Retesnis, bet gali pasireikšti dažniau arba ilgesniais skausmo epizodais.

Išangės spazmo diagnostika

Kadangi išangės spazmas paprastai nesukelia ilgalaikių sveikatos problemų, diagnostika yra pagrįsta simptomų aprašymu ir kitų galimų priežasčių atmetimu:

  • Klinikinis vertinimas: Gydytojas atlieka fizinį tyrimą, kad atmestų kitas išangės skausmo priežastis, tokias kaip hemorojus ar išangės įtrūkimai.
  • Anamnezės analizė: Išsamus paciento simptomų ir jų pasireiškimo aprašymas padeda gydytojui diagnozuoti išangės spazmą.
  • Kiti tyrimai: Jei įtariama, kad yra kita būklė, gali būti atliekami papildomi tyrimai, pvz., kolonoskopija ar anorektalinė manometrija, siekiant išmatuoti išangės raumenų spaudimą.

Išangės spazmo gydymas ir vaistai

Gydymas dažniausiai skirtas simptomų palengvinimui ir spazmų dažnumo mažinimui:

  • Šilumos terapija: Šilti kompresai ar sėdimųjų vonelių naudojimas gali padėti sumažinti raumenų spazmus ir skausmą.
  • Raumenų relaksantai: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami vaistai, tokie kaip diazepamas, siekiant atpalaiduoti raumenis ir sumažinti spazmus.
  • Vietiniai anestetikai: Tepalai su vietiniais anestetikais, tokiais kaip lidokainas, gali padėti sumažinti skausmą per spazmų epizodus.
  • Streso valdymas: Kadangi stresas gali sukelti arba sustiprinti spazmus, relaksacijos technikos, tokios kaip joga ar meditacija, gali būti naudingos.
  • Fizinė terapija: Dubens dugno raumenų pratimai gali padėti sumažinti spazmų dažnumą ir intensyvumą.

Liaudiškos priemonės išangės spazmui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti išangės spazmo, jos gali padėti palengvinti simptomus:

  • Šiltos sėdimosios vonelės: Šiluma gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti spazmų dažnumą.
  • Mėtos: Mėtų arbata ar eterinis aliejus gali turėti raminamąjį poveikį ir padėti sumažinti spazmus.
  • Atsipalaidavimo technikos: Reguliarios meditacijos ar gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti streso poveikį ir sumažinti spazmų pasikartojimo riziką.

Šaltiniai

  1. https://myhealth.alberta.ca/Health/pages/conditions.aspx?hwid=tw12948&lang=en-ca#:~:text=Rectal%20spasms%20(proctalgia%20fugax)%20can,occur%20several%20times%20a%20year.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/proctalgia-fugax
  3. https://www.healthline.com/health/proctalgia-fugax

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)