Įgimta radioulnarinė sinostozė

Ligos aprašymas

Įgimta radioulnarinė sinostozė yra reta įgimta būklė, kai alkūnkaulis (ulna) ir stipinkaulis (radius) yra suaugę tarpusavyje, dėl ko prarandamas dilbio sukamasis judesys (supinacija ir pronacija). Šis defektas dažniausiai atsiranda ankstyvojo vaisiaus vystymosi metu ir gali paveikti vieną ar abi rankas. Daugeliu atvejų ši būklė pastebima vaikystėje, tačiau ji gali likti nepastebėta, jei nesukelia ryškių simptomų. Sinostozė dažniausiai būna ties proksimaliniu (artimiausiu prie kūno) dilbio galu, netoli alkūnės sąnario. Nors įgimta radioulnarinė sinostozė dažnai nesukelia skausmo, ji gali reikšmingai apriboti kasdienę veiklą dėl sumažėjusio rankos mobilumo.

Ligos priežastys

Įgimta radioulnarinė sinostozė atsiranda dėl nenormalios embriologinės vystymosi sekos, kai alkūnkaulio ir stipinkaulio tarpusavio audiniai nesiskiria taip, kaip turėtų. Tikslios šios būklės priežastys nėra žinomos, tačiau yra keletas galimų veiksnių:

  • Genetiniai veiksniai: Nors dauguma atvejų atsiranda atsitiktinai, kai kurie atvejai rodo paveldimumo požymius. Įgimta radioulnarinė sinostozė gali būti susijusi su autosominiu dominantiniu paveldėjimo būdu, kai vienas iš tėvų turi būklę ar geną, kuris ją sukelia.
  • Genetiniai sindromai: Kai kuriais atvejais radioulnarinė sinostozė yra susijusi su kitais įgimtais sindromais, tokiais kaip Apert sindromas, Williams sindromas, Holt-Oram sindromas, ar Klippel-Feil sindromas.
  • Embrioninis vystymosi sutrikimas: Šis defektas gali atsirasti dėl vystymosi sutrikimų ankstyvojoje vaisiaus vystymosi stadijoje, kai formuojasi kaulai ir jungiamieji audiniai.

Ligos simptomai

Įgimtos radioulnarinės sinostozės simptomai gali skirtis priklausomai nuo sinostozės sunkumo ir to, ar ji yra vienašalė ar dvišalė:

  • Sumažėjęs dilbio sukamasis judesys: Pagrindinis simptomas yra nesugebėjimas pasukti rankos delnu žemyn arba delnu aukštyn (prona ir supinacija). Šis judesio apribojimas dažnai būna pastovus ir negali būti pagerintas fiziniais pratimais.
  • Nenormalus rankos padėtis: Kai kuriais atvejais dilbio ir rankos padėtis gali būti nenatūrali. Pavyzdžiui, ranka gali būti laikoma nuolat delnu žemyn arba šiek tiek į viršų pasukta (prono arba supino pozicijoje).
  • Normali alkūnės ir rankos funkcija: Nepaisant ribotos dilbio sukamaisios judesio funkcijos, alkūnės lenkimo ir tiesimo judesiai dažniausiai būna nepažeisti, o rankos ir pirštų funkcija taip pat yra normali.
  • Kompensaciniai judesiai: Vaikai su įgimta radioulnarine sinostoze dažnai mokosi kompensuoti ribotą dilbio judesį, naudodamiesi kitais judesiais, tokiais kaip peties ar riešo sukimas.

Ligos klasifikacijos

Įgimta radioulnarinė sinostozė gali būti klasifikuojama pagal kaulų suaugimo vietą ir tipą:

  1. Pagal sinostozės vietą:
    • Proksimalinė sinostozė: Dažniausias tipas, kai alkūnkaulis ir stipinkaulis yra suaugę netoli alkūnės. Šis tipas dažniausiai apriboja pronaciją ir supinaciją, bet leidžia tam tikrą lenkimo ir tiesimo judesį alkūnėje.
    • Distalinė sinostozė: Labai reta, kai kaulai suauga ties distalinėmis (tolimosiomis) dalimis netoli riešo sąnario.
  2. Pagal kaulų suaugimo tipą:
    • Fibrozinė sinostozė: Kai alkūnkaulis ir stipinkaulis yra sujungti fibroziniais audiniais (minkštu audiniu, panašiu į sausgysles), kurie apriboja judėjimą.
    • Kaulinė sinostozė: Kai kaulai visiškai susilieja kauliniu audiniu, kuris sukelia visišką judesių apribojimą tarp stipinkaulio ir alkūnkaulio.

Ligos diagnostika

Įgimtos radioulnarinės sinostozės diagnostika apima fizinį paciento tyrimą ir vaizdo diagnostikos tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apžiūri paciento rankas ir dilbius, ieško nenormalios padėties ar judesių apribojimų. Tiriamas sukamasis judesys, kad būtų nustatytas apribojimų mastas.
  • Rentgenografija: Pagrindinis diagnostikos metodas, kuris gali aiškiai parodyti kaulų suaugimą tarp alkūnkaulio ir stipinkaulio. Rentgenograma leidžia įvertinti suaugimo vietą, tipą ir mastą.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti naudojama detalizuoti kaulų struktūrą ir suaugimo laipsnį, ypač jei planuojama chirurginė intervencija.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Gali būti naudojama vertinant minkštųjų audinių struktūras aplink kaulus, nors tai retai reikalinga šios būklės diagnozei.

Ligos gydymas ir vaistai

Įgimtos radioulnarinės sinostozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir funkcinių apribojimų:

  • Stebėjimas ir fizinė terapija: Lengvais atvejais, kai judėjimo apribojimas yra minimalus ir nesukelia didelių problemų kasdieniame gyvenime, gali būti rekomenduojamas stebėjimas be chirurginės intervencijos. Fizinė terapija gali padėti pagerinti judrumą ir raumenų jėgą bei išmokyti kompensacinių judesių.
  • Chirurginis gydymas: Gali būti svarstomas sunkiais atvejais arba kai vaikas auga ir judesio apribojimai pradeda reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą. Chirurginės galimybės apima:
    • Sinostozės rezekcija: Kaulų susijungimo vietos pašalinimas siekiant atkurti judrumą. Ši operacija retai atliekama, nes recidyvų dažnis yra didelis.
    • Rotacinė osteotomija: Kaulų pjovimas ir pasukimas, siekiant pagerinti rankos padėtį ir funkciją. Šis metodas gali būti naudingas, jei rankos padėtis yra labai nenatūrali.
    • Protezavimas ar kaulų implantai: Kai kuriais atvejais gali būti naudojamos sintetinės medžiagos ar implantai, kad būtų atkurta funkcija arba forma po kaulų rezekcijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Įgimta radioulnarinė sinostozė yra struktūrinė ir įgimta būklė, todėl liaudiškos priemonės nėra veiksmingos jos gydymui. Tačiau tam tikros priemonės gali padėti pagerinti kasdieninį gyvenimą ir sumažinti diskomfortą:

  • Pratimai ir fizioterapija: Fiziniai pratimai, skirti stiprinti rankos ir dilbio raumenis bei gerinti judesius, gali padėti išlaikyti maksimalų funkcionalumą.
  • Ergonominiai prietaisai ir padėklai: Naudojant specialius prietaisus ar padėklus, galima palengvinti kasdienę veiklą ir sumažinti diskomfortą.

Svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu prieš pradedant bet kokias pratimų programas ar naudoti specialius prietaisus.

Prevencija

Įgimta radioulnarinė sinostozė yra įgimta būklė, todėl specifinių prevencijos priemonių nėra. Tačiau kai kurie žingsniai gali padėti sumažinti šios ir kitų įgimtų sąlygų riziką:

  • Genetinė konsultacija: Asmenims su šeimos istorija, kurioje yra radioulnarinės sinostozės atvejų arba kitų genetinių sindromų, gali būti naudinga genetinė konsultacija prieš planuojant nėštumą.
  • Sveika nėštumo priežiūra: Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, tinkamą prenatalinę priežiūrą ir vengimą potencialiai kenksmingų medžiagų, gali sumažinti kai kurių įgimtų anomalijų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.childrenshospital.org/conditions/radioulnar-synostosis#:~:text=Radioulnar%20synostosis%20is%20a%20rare,a%20forearm%20fracture%20or%20trauma.
  2. https://www.orthobullets.com/hand/6071/congenital-radial-ulnar-synostosis
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK597355/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)