Gimdos mioma

Ligos aprašymas

Gimdos mioma (dar vadinama gimdos fibroma) yra gerybinis gimdos raumenų audinio navikas, kuris išsivysto iš lygiųjų raumenų ląstelių. Miomos yra vieni dažniausių gimdos navikų, dažniausiai pasireiškiančių reprodukcinio amžiaus moterims. Nors miomos yra gerybiniai navikai ir dažniausiai nesukelia rimtų sveikatos problemų, kai kurios moterys gali patirti nemalonius simptomus, tokius kaip skausmas, gausios mėnesinės ar net vaisingumo sutrikimai. Miomos gali būti įvairaus dydžio ir skaičiaus, nuo mažų, beveik nepastebimų mazgų iki didelių navikų, kurie iškreipia gimdos formą.

Ligos priežastys

Tiksli gimdos miomų atsiradimo priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad keletas veiksnių gali prisidėti prie jų vystymosi:

  • Hormoniniai veiksniai: estrogenas ir progesteronas, du pagrindiniai moters reprodukciniai hormonai, skatina gimdos raumenų ląstelių augimą, o tai gali prisidėti prie miomų vystymosi.
  • Genetiniai veiksniai: moterys, kurių šeimoje yra buvę gimdos miomų atvejų, turi didesnę riziką susirgti šia liga.
  • Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai: nutukimas, netinkama mityba ir hormonų pusiausvyros sutrikimai taip pat gali turėti įtakos miomų vystymuisi.

Ligos simptomai

Daugelis moterų, turinčių gimdos miomų, neturi jokių simptomų, tačiau kai kurios gali patirti šiuos požymius:

  • Gausios mėnesinės (menoragija): vienas iš dažniausių simptomų, pasireiškiantis gausiu kraujavimu menstruacijų metu, kuris gali trukti ilgiau nei įprastai.
  • Skausmingos mėnesinės (dismenorėja): moterys gali jausti stiprų pilvo ar nugaros skausmą menstruacijų metu.
  • Dubens skausmas ar spaudimas: didelės miomos gali sukelti nuolatinį spaudimą apatinėje pilvo srityje.
  • Dažnas šlapinimasis: dėl miomų spaudimo šlapimo pūslei gali atsirasti dažnas šlapinimasis.
  • Vidurių užkietėjimas: kai kurios moterys gali patirti vidurių užkietėjimą, jei miomos spaudžia žarnyną.
  • Nevaisingumas: miomos, ypač jei jos yra didelės arba lokalizuotos gimdos viduje, gali trukdyti apvaisinimui ar nėštumo vystymuisi.

Ligos klasifikacijos

Gimdos miomos gali būti klasifikuojamos pagal jų vietą gimdoje:

  • Submukozinės miomos: auga po gimdos gleivine (endometriumu) ir gali deformuoti gimdos ertmę, sukelti gausias mėnesines ir nevaisingumo problemas.
  • Intramuralinės miomos: auga gimdos raumenų sienelėje. Tai dažniausiai pasitaikanti miomų rūšis, sukelianti dubens skausmą, kraujavimą ir spaudimo pojūtį.
  • Subserozinės miomos: auga ant išorinio gimdos paviršiaus ir dažniausiai nesukelia mėnesinių sutrikimų, bet gali sukelti spaudimą aplinkiniams organams, pvz., žarnynui ar šlapimo pūslei.
  • Pedunkuliarinės miomos: tai miomos, augančios ant plono kamieno (kotuko) ir gali suktis aplink savo ašį, sukeldamos stiprų skausmą.

Ligos diagnostika

Gimdos miomos dažnai diagnozuojamos atliekant fizinę apžiūrą ar vaizdinius tyrimus, kai pastebimi simptomai ar atliekant įprastinį ginekologinį tyrimą.

  • Ultragarsas: dažniausiai naudojamas metodas, leidžiantis matyti miomų dydį, vietą ir struktūrą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): naudojama detalesniam miomų įvertinimui, ypač jei planuojama chirurginė intervencija.
  • Histeroskopija: gimdos tyrimas su specialiu prietaisu (histeroskopu), kuris leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti gimdos ertmę.
  • Kraujo tyrimai: gali būti atliekami siekiant įvertinti anemijos (mažakraujystės) būklę, kuri dažnai atsiranda dėl ilgalaikio gausaus kraujavimo.

Ligos gydymas ir vaistai

Gimdos miomos dažnai gydomos atsižvelgiant į simptomus, miomų dydį, vietą ir paciento planus dėl nėštumo. Gydymo metodai gali skirtis nuo stebėjimo iki chirurginės intervencijos.

  • Vaistai:
    • Hormoninė terapija: gali būti skiriami hormoniniai preparatai, tokie kaip gonadotropiną atpalaiduojančių hormonų agonistai, kurie mažina estrogeno ir progesterono kiekį, taip sumažinant miomų dydį ir simptomus.
    • Intrauterinis prietaisas (IUP) su hormonais: šis prietaisas gali padėti sumažinti kraujavimą, tačiau jis tiesiogiai neveikia miomų dydžio.
    • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): padeda sumažinti skausmą ir uždegimą.
    • Geležies papildai: skiriami pacientėms, kurios dėl gausaus kraujavimo kenčia nuo anemijos.
  • Chirurginis gydymas:
    • Miomektomija: operacija, kurios metu pašalinamos miomos, tačiau paliekama gimda. Ši procedūra dažnai rekomenduojama moterims, kurios planuoja nėštumą.
    • Histerektomija: visos gimdos pašalinimo operacija. Tai galutinis gydymo metodas, jei kiti metodai neveiksmingi arba moteris neplanuoja daugiau vaikų.
    • Gimdos arterijų embolizacija: minimaliai invazinė procedūra, kurios metu blokuojamos kraujagyslės, aprūpinančios miomas krauju, dėl to jos susitraukia.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti gimdos miomų, jos gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą. Šias priemones rekomenduojama naudoti kartu su gydytojo paskirtu gydymu.

  • Sveika mityba: mityba, turtinga daržovėmis, vaisiais ir pilno grūdo produktais, gali padėti palaikyti sveiką hormonų pusiausvyrą.
  • Žolelių papildai: kai kurie papildai, tokie kaip ciberžolė ar žalioji arbata, gali turėti priešuždegiminių savybių, padedančių sumažinti simptomus.
  • Šalti kompresai: šalti kompresai apatinėje pilvo srityje gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą.

Prevencija

Nors nėra aiškių priemonių, galinčių visiškai užkirsti kelią gimdos miomų vystymuisi, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali sumažinti riziką.

  • Svorio kontrolė: antsvoris ir nutukimas gali padidinti miomų riziką, todėl svarbu išlaikyti sveiką kūno svorį.
  • Reguliari mankšta: reguliarus fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti hormonų disbalansą, kuris prisideda prie miomų atsiradimo.
  • Hormonų pusiausvyros palaikymas: vengti perteklinio estrogeno poveikio organizmui, kuris gali skatinti miomų augimą.

Šaltiniai

  1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/9130-uterine-fibroids
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/uterine-fibroids/symptoms-causes/syc-20354288
  3. https://www.healthdirect.gov.au/uterine-fibroids

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)