Gigantinių ląstelių navikas

Ligos aprašymas

Gigantinių ląstelių navikas (GLN), dar vadinamas milžiniškų ląstelių naviku, yra retas, paprastai gerybinis kaulų navikas, dažniausiai pasireiškiantis jauniems suaugusiesiems nuo 20 iki 40 metų. Šie navikai yra sudaryti iš įvairių ląstelių tipų, tačiau būdingiausios yra daug branduolių turinčios gigantinės ląstelės, kurios panašios į osteoklastus – kaulų rezorbciją atliekančias ląsteles. Nors GLN dažniausiai yra gerybinis, jis gali būti lokaliai agresyvus ir kartais metastazuoti į plaučius. GLN dažniausiai pasireiškia ilguosiuose kauluose, pavyzdžiui, šlaunikaulyje, blauzdikaulyje arba žastikaulyje, tačiau gali atsirasti ir stuburo, dubens ar rankos kauluose.

Ligos priežastys

Gigantinių ląstelių naviko priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad jo vystymąsi lemia genetiniai ir molekuliniai veiksniai, kurie sukelia kaulų ląstelių augimo ir dauginimosi sutrikimus:

  • Genetiniai pokyčiai: Nors specifinės paveldimos mutacijos nėra susijusios su GLN, kai kuriuose navikuose pastebėtos specifinės genetinės mutacijos arba chromosomų pokyčiai, kurie gali lemti ląstelių dauginimąsi.
  • Osteoklastų aktyvumo padidėjimas: GLN navikose gausu osteoklastų panašių gigantinių ląstelių, kurios yra atsakingos už kaulo rezorbciją (ardymą). Naviko ląstelės išskiria faktorius, kurie gali skatinti osteoklastų susidarymą ir veiklą, todėl atsiranda kaulų erozijos ir osteolizės.
  • Nežinomos kilmės uždegiminis atsakas: Kai kurie mokslininkai mano, kad GLN gali išsivystyti kaip atsakas į nežinomą uždegiminį dirgiklį arba trauminį pažeidimą, kuris sukelia netaisyklingą kaulinio audinio atstatymą.

Ligos simptomai

Gigantinių ląstelių naviko simptomai dažniausiai pasireiškia dėl kaulo pažeidimo ir aplinkinių audinių spaudimo:

  • Skausmas: Pagrindinis simptomas yra skausmas, kuris paprastai prasideda palaipsniui ir blogėja su laiku. Skausmas gali būti pastovus ir pasireikšti net ramybės būsenoje.
  • Patinimas: Naviko sritis gali būti patinusi ir jautri. Kartais patinimas yra susijęs su aplinkinių minkštųjų audinių įtrauktimi.
  • Silpnumas arba lūžiai: Dėl kaulų sunaikinimo, kurį sukelia navikas, gali atsirasti patologiniai lūžiai net ir po minimalaus traumos.
  • Sąnario disfunkcija: Jei navikas yra šalia sąnario, jis gali sukelti sąnario judrumo ribojimą arba skausmingus judesius.
  • Neurologiniai simptomai: Jei navikas išsivysto stubure, jis gali sukelti stuburo smegenų arba nervų šaknų spaudimą, sukeldamas skausmą, jutimo praradimą ar silpnumą.

Ligos klasifikacijos

Gigantinių ląstelių navikai gali būti klasifikuojami pagal jų biologinį elgesį ir lokalizaciją:

  1. Pagal biologinį elgesį:
    • Gerybiniai (ne metastazuojantys) GLN: Dažniausiai GLN yra gerybiniai, tačiau gali būti lokaliai agresyvūs ir recidyvuoti po gydymo.
    • Metastazuojantys GLN: Retai GLN gali metastazuoti, dažniausiai į plaučius. Metastazės gali atsirasti net ir be piktybinių histologinių požymių.
    • Piktybiniai GLN: Labai reti atvejai, kai GLN turi piktybinių savybių arba transformuojasi į piktybinius po radioterapijos.
  2. Pagal lokalizaciją:
    • Periferiniai kaulai: Dažniausiai pasitaikantys ilguosiuose kauluose, ypač aplink kelio sąnarį (šlaunikaulio distalinė dalis ir blauzdikaulio proksimalinė dalis).
    • Ašiniai kaulai: Stuburo kauluose, dubenyje ar kituose ašiniuose kauluose navikai gali sukelti daugiau komplikacijų dėl galimo nervų struktūrų spaudimo.

Ligos diagnostika

Gigantinių ląstelių naviko diagnostika apima klinikinį vertinimą, vaizdo diagnostikos tyrimus ir histopatologinį tyrimą, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti naviko mastą:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę ir intensyvumą, taip pat atlieka fizinį tyrimą, siekdamas nustatyti patinimą, jautrumą ir galimą kaulų silpnumą.
  • Rentgenograma: Pirminis vaizdo tyrimas, naudojamas įvertinti kaulų pažeidimo laipsnį. Rentgenograma gali parodyti osteolizinę zoną su aiškiai apibrėžtomis ribomis ir plonais, sveikais kaulais aplink naviką.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): Suteikia detalesnį kaulų struktūrų vaizdą ir padeda įvertinti naviko dydį bei lokalizaciją.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Naudojama, norint detaliau įvertinti naviko įtraukimą į minkštuosius audinius, sąnarius ir nervų struktūras, ypač stuburo atveju.
  • Biopsija: Atliekamas audinio mėginio paėmimas ir mikroskopinis tyrimas, siekiant patvirtinti GLN diagnozę ir atmesti kitų rūšių kaulų navikus. Biopsija dažniausiai atliekama adatos būdu arba chirurginiu būdu, priklausomai nuo naviko lokalizacijos ir dydžio.

Ligos gydymas ir vaistai

Gigantinių ląstelių naviko gydymas priklauso nuo naviko dydžio, lokalizacijos, agresyvumo ir paciento bendros sveikatos būklės. Tikslas yra pašalinti naviką, sumažinti recidyvo riziką ir išsaugoti kuo daugiau funkcionalumo.

  • Chirurginis gydymas:
    • Kuretažas su cheminiu adjuvantu: Naviko pašalinimas kuretažu, po kurio seka cheminis adjuvantas (pvz., fenolio, skystojo azoto) arba cementavimas, siekiant sunaikinti likusias naviko ląsteles ir sumažinti recidyvo riziką.
    • En bloc rezekcija: Viso naviko pašalinimas kartu su dalimi aplinkinio sveiko audinio, naudojamas, kai navikas yra didelis ar agresyvus arba kai kuretažas nėra pakankamas.
    • Kaulo rekonstrukcija ar protezavimas: Gali būti reikalinga po naviko pašalinimo, siekiant atkurti kaulų struktūrą ir funkcionalumą. Tai gali būti atliekama naudojant kaulo transplantatus arba dirbtinius implantus.
  • Radioterapija: Naudojama retai, bet gali būti svarstoma, kai chirurginis gydymas yra rizikingas arba kai navikas yra neoperabilus dėl lokalizacijos (pvz., stubure). Taip pat gali būti naudojama po operacijos, jei yra didelė recidyvo rizika.
  • Vaistų terapija:
    • Denosumabas: Biologinis vaistas, slopinantis osteoklastų aktyvumą, naudojamas gydyti navikus, kurie nėra operuojami arba kaip priedas prie chirurginio gydymo. Denosumabas gali padėti sumažinti naviko dydį prieš operaciją.
    • Bifosfonatai: Vaistai, mažinantys kaulų rezorbciją, kartais naudojami kartu su kitais gydymo būdais.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Gigantinių ląstelių navikas yra rimta būklė, reikalaujanti medicininio gydymo, tačiau tam tikros priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti simptomus:

  • Subalansuota mityba: Sveika ir subalansuota mityba, kurioje gausu kalcio ir vitamino D, gali padėti palaikyti kaulų sveikatą.
  • Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas: Po gydymo, lengvas fizinis aktyvumas gali padėti pagerinti kaulų stiprumą ir bendrą sveikatos būklę, tačiau būtina pasitarti su gydytoju dėl tinkamo aktyvumo lygio.
  • Skausmo valdymas: Lengvi nuskausminamieji vaistai arba alternatyvios terapijos, pvz., akupunktūra ar masažas, gali padėti sumažinti skausmą ir diskomfortą, tačiau svarbu pirmiausia pasitarti su gydytoju.

Nors liaudiškos priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą, jos neturėtų būti naudojamos kaip pagrindinis gydymo būdas ir visada turėtų būti derinamos su gydytojo rekomenduojamomis medicininėmis intervencijomis.

Prevencija

Kadangi gigantinių ląstelių naviko priežastys nėra tiksliai žinomos, nėra konkrečių prevencijos priemonių. Tačiau kai kurios bendros sveikatos priežiūros rekomendacijos gali padėti išvengti kaulų sveikatos sutrikimų:

  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Reguliarūs apsilankymai pas gydytoją ir savalaikiai sveikatos patikrinimai gali padėti anksti nustatyti bet kokius kaulų ar sveikatos pokyčius.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir vengimas rūkymo bei per didelio alkoholio vartojimo gali padėti išlaikyti sveikus kaulus.
  • Traumų prevencija: Vengiant sunkių kaulų traumų ir tinkamai prižiūrint sporto ar fizinės veiklos metu, galima sumažinti kaulų pažeidimų riziką, kurie gali būti susiję su kaulų navikų atsiradimu.

Šaltiniai

  1. https://www.orthobullets.com/pathology/8046/giant-cell-tumor
  2. https://orthoinfo.aaos.org/en/diseases–conditions/giant-cell-tumor-of-bone/
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK559229/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)