Geltonosios dėmės degeneracija

Ligos aprašymas

Geltonosios dėmės degeneracija, dar vadinama su amžiumi susijusia geltonosios dėmės degeneracija (ARMD arba AMD), yra lėtinė akių liga, pažeidžianti centrinę tinklainės dalį, vadinamą geltonąja dėme (makula). Geltonoji dėmė yra atsakinga už centrinį regėjimą, kuris leidžia matyti smulkias detales, skaityti, atpažinti veidus ir atlikti kitus kasdienius veiksmus, kuriems reikia aštraus regėjimo. Kai geltonoji dėmė degeneruoja, centrinis regėjimas tampa neryškus ar iškraipytas, o sunkesniais atvejais gali atsirasti centrinė regėjimo aklumo zona.

AMD dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir yra viena iš pagrindinių regėjimo praradimo priežasčių tarp vyresnių nei 50 metų asmenų. Liga progresuoja lėtai ir ilgainiui gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę.

Ligos priežastys

Geltonosios dėmės degeneracijos priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau yra keletas veiksnių, kurie gali prisidėti prie ligos vystymosi:

  • Amžius: AMD rizika žymiai padidėja vyresniems nei 50 metų asmenims.
  • Genetiniai veiksniai: AMD dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau buvo diagnozuota ši liga.
  • Rūkymas: Rūkymas padidina AMD riziką, nes jis gali pažeisti kraujagysles ir sukelti oksidacinį stresą akyse.
  • Nesveika mityba: Dieta, kurioje mažai antioksidantų, tokių kaip vitaminas C, vitaminas E, cinkas ir liuteinas, gali prisidėti prie AMD vystymosi.
  • Aukštas kraujospūdis: Aukštas kraujospūdis gali pažeisti akių kraujagysles, padidindamas AMD riziką.
  • Šviesios akys: Žmonės su šviesiomis akimis yra labiau pažeidžiami nuo UV spindulių, o tai gali padidinti AMD riziką.
  • Lytis: Moterims AMD dažniau pasireiškia nei vyrams.

Ligos simptomai

Geltonosios dėmės degeneracijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo ligos tipo ir stadijos:

  • Sausas AMD:
    • Neryškus centrinis regėjimas: Palaipsniui blogėjantis regėjimas centrinėje regos lauko dalyje, kuris gali apsunkinti skaitymą ar veidų atpažinimą.
    • Regėjimo iškraipymas: Tiesios linijos gali atrodyti kreivos arba banguotos.
    • Šviesos jautrumas: Sumažėjęs gebėjimas prisitaikyti prie prasto apšvietimo.
    • Lėtas regėjimo praradimas: Sausas AMD paprastai progresuoja lėtai, ir daugelis žmonių gali ilgą laiką išlaikyti dalinį regėjimą.
  • Šlapias AMD:
    • Staigus centrinio regėjimo pablogėjimas: Staigus ir sunkus centrinio regėjimo praradimas, dažnai dėl kraujagyslių, kurios išsilieja arba kraujuoja į geltonąją dėmę.
    • Regėjimo iškraipymas: Tiesios linijos gali tapti kreivos arba banguotos.
    • Aklosios zonos: Tamsios arba tuščios zonos centrinėje regos lauko dalyje.
    • Greitas progresavimas: Šlapias AMD gali greitai pabloginti regėjimą, jei nėra greitai gydomas.

Ligos klasifikacijos

AMD gali būti klasifikuojama į dvi pagrindines formas:

  • Sausas (neeksudacinis) AMD:
    • Dažniausia forma, sudaranti apie 80–90% atvejų.
    • Sausos AMD atveju geltonojoje dėmėje kaupiasi mažos baltymų ir lipidų sankaupos, vadinamos drūzomis, kurios laikui bėgant gali pažeisti makulą.
    • Ši forma progresuoja lėtai, ir daugelis žmonių gali ilgą laiką išlaikyti dalinį regėjimą.
  • Šlapias (eksudacinis) AMD:
    • Reta, bet sunkesnė forma, sudaranti apie 10–20% atvejų.
    • Šlapios AMD atveju po tinklaine formuojasi nenormalios kraujagyslės, kurios gali nutekėti arba kraujuoti, pažeisdamos makulą ir sukeldamos staigų regėjimo praradimą.
    • Reikia skubaus gydymo, kad būtų išvengta didelio regėjimo praradimo.

Ligos diagnostika

Geltonosios dėmės degeneracijos diagnozė remiasi klinikiniais simptomais ir akių tyrimais:

  • Akių tyrimas: Akių gydytojas gali atlikti išsamų akių tyrimą, naudodamas specialius prietaisus, kad apžiūrėtų tinklainę ir geltonąją dėmę.
  • Amslerio tinklelis: Paprastas testas, kurio metu pacientas žiūri į tinklelio vaizdą. Jei linijos atrodo banguotos ar iškraipytos, tai gali būti AMD požymis.
  • Optinė koherentinė tomografija (OKT): Neinvazinis tyrimas, naudojamas geltonosios dėmės struktūrai ir storio įvertinimui, kuris gali padėti nustatyti AMD ir stebėti jos progresavimą.
  • Fluorescencinė angiografija: Šis tyrimas naudojamas kraujagyslių ir tinklainės pažeidimams vizualizuoti, ypač šlapios AMD atveju.

Ligos gydymas ir vaistai

AMD gydymas priklauso nuo ligos tipo ir stadijos:

  • Sausas AMD:
    • Vitaminų papildai: Klinikiniai tyrimai rodo, kad tam tikri vitaminai ir mineralai, tokie kaip vitaminas C, vitaminas E, cinkas, varis, liuteinas ir zeaksantinas, gali sulėtinti sausos AMD progresavimą.
    • Gyvenimo būdo pokyčiai: Sveika mityba, turinti daug antioksidantų, mėlynų ir žalumynų, bei rūkymo nutraukimas gali padėti išsaugoti regėjimą.
  • Šlapias AMD:
    • Injekcijos į akį: Anti-VEGF (vaskulinio endotelio augimo faktoriaus) vaistai, tokie kaip ranibizumabas (Lucentis), afliberceptas (Eylea) ir bevacizumabas (Avastin), gali sustabdyti nenormalių kraujagyslių augimą ir kraujavimą tinklainėje.
    • Lazerinė terapija: Kai kuriais atvejais gali būti naudojama lazerinė terapija, siekiant sunaikinti nenormalias kraujagysles po tinklaine.
    • Fotodinaminė terapija: Naudojama speciali šviesai jautri medžiaga kartu su lazeriu, kad būtų sunaikintos nenormalios kraujagyslės.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tačiau tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralūs metodai gali padėti išsaugoti regėjimą ir sulėtinti ligos progresavimą:

  • Mityba turinti daug antioksidantų: Vaisiai ir daržovės, turintys daug vitamino C, vitamino E, cinko, liuteino ir zeaksantino, gali padėti apsaugoti akis nuo degeneracijos.
  • Rūkymo nutraukimas: Rūkymas padidina AMD riziką, todėl rūkymo atsisakymas gali sumažinti ligos progresavimo tikimybę.
  • Reguliari mankšta: Mankšta gali padėti išlaikyti sveiką kraujotaką ir sumažinti kraujospūdį, kuris yra AMD rizikos veiksnys.
  • Apsauga nuo saulės: Dėvėti akinius nuo saulės su UV apsauga, siekiant apsaugoti akis nuo žalingų ultravioletinių spindulių.

Šaltiniai

SVARBU: Gydyk.lt puslapyje pateikta informacija yra skirta tik bendram informavimui. Ji negali būti laikoma gydytojo ar vaistininko konsultacijos pakaitalu. Straipsniuose pateikiami patarimai, aprašymai apie ligas, gydymo metodus, vaistus, maisto papildus ar sveikatos būklės vertinimus yra tik rekomendacinio pobūdžio. Prieš priimdami bet kokius sprendimus dėl sveikatos, vaistų vartojimo ar gydymo, visada pasitarkite su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Gydytojai