Gastritas

Gastrito aprašymas

Gastritas yra skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūmus arba lėtinis. Liga gali sukelti įvairių simptomų – nuo lengvo diskomforto iki stipraus skausmo. Gastritas dažniausiai pasireiškia dėl skrandžio gleivinės pažeidimo, kurį sukelia įvairūs veiksniai, tokie kaip bakterinės infekcijos, ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas ar per didelis alkoholio vartojimas.

Ligos priežastys

Gastritas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios sukelia skrandžio gleivinės pažeidimą:

  • Helicobacter pylori infekcija: Ši bakterija yra dažniausia gastrito priežastis. Ji pažeidžia skrandžio gleivinę, sukeldama uždegimą ir kartais opas.
  • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Ilgalaikis vaistų, tokių kaip aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas, vartojimas gali pažeisti skrandžio gleivinę.
  • Alkoholio vartojimas: Per didelis alkoholio vartojimas gali sudirginti ir pažeisti skrandžio gleivinę.
  • Stresas: Stresinės situacijos, traumos ar sunkios ligos gali prisidėti prie gastrito vystymosi.
  • Autoimuninės ligos: Kai kuriais atvejais organizmo imuninė sistema gali atakuoti savo skrandžio ląsteles, sukeldama uždegimą (autoimuninis gastritas).

Gastrito simptomai

Gastritas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo ligos sunkumo ir trukmės:

  • Pilvo skausmas: Dažnai lokalizuotas viršutinėje pilvo dalyje, skausmas gali būti deginantis arba aštrus.
  • Pykinimas: Pykinimas gali pasireikšti kartu su kitais virškinimo trakto simptomais.
  • Vėmimas: Kai kuriais atvejais pacientai gali vemti, o vėmalai kartais gali turėti kraujo priemaišų (hemoptizė).
  • Pilvo pūtimas: Gali pasireikšti pilvo diskomfortas ir pilvo pūtimas.
  • Apetito praradimas: Pacientai gali jausti sumažėjusį apetitą ar visišką apetito praradimą.
  • Juodos išmatos: Jei yra kraujavimas skrandyje, išmatos gali būti tamsios arba juodos.

Gastrito klasifikacija

Gastritas gali būti klasifikuojamas pagal jo trukmę ir priežastis:

  • Ūminis gastritas: Staigus ir trumpalaikis skrandžio gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas infekcijos ar NVNU vartojimo.
  • Lėtinis gastritas: Ilgalaikis skrandžio gleivinės uždegimas, kuris gali progresuoti lėtai ir sukelti komplikacijų, tokių kaip skrandžio opos arba skrandžio gleivinės atrofija.
  • Erozinis gastritas: Sunkesnė forma, kai skrandžio gleivinė ne tik uždegama, bet ir eroduojama, sukeldama opas ar kraujavimą.

Gastrito diagnostika

Gastrito diagnostika apima kelis tyrimus, siekiant nustatyti uždegimo priežastį ir jo mastą:

  • Endoskopija: Tai pagrindinis diagnostikos metodas, kurio metu į skrandį įvedamas plonas vamzdelis su kamera, leidžiantis gydytojui tiesiogiai apžiūrėti skrandžio gleivinę ir paimti biopsiją.
  • H. pylori testas: Gali būti atliekamas kraujo, išmatų arba kvėpavimo testas, siekiant nustatyti H. pylori infekciją.
  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant patikrinti bendrą sveikatos būklę, nustatyti anemiją ar uždegimo žymenis.
  • Rentgeno tyrimas: Skrandžio rentgeno nuotrauka gali būti atlikta po to, kai pacientas išgeria bario skystį, kuris leidžia geriau matyti skrandžio struktūras.

Gastrito gydymas ir vaistai

Gastrito gydymas priklauso nuo ligos priežasties ir simptomų sunkumo:

  • Antibiotikai: Jei gastritą sukelia H. pylori infekcija, gydytojas skirs antibiotikų kursą, pvz., amoksiciliną, klaritromiciną ar metronidazolą.
  • Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Vaistai, tokie kaip omeprazolas ar lansoprazolas, sumažina skrandžio rūgšties gamybą, leidžiant gleivinei gyti.
  • H2 receptorių antagonistai: Tokie vaistai kaip ranitidinas ar famotidinas mažina skrandžio rūgšties gamybą ir padeda sumažinti skrandžio uždegimą.
  • Antacidai: Vaistai, neutralizuojantys skrandžio rūgštį, gali greitai sumažinti skausmą ir diskomfortą.
  • Gyvenimo būdo pokyčiai: Vengimas alkoholio, rūgštinių ir aštrių maisto produktų bei NVNU gali padėti išvengti gastrito paūmėjimo.

Liaudiškos priemonės gastritui gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti gastrito, jos gali padėti palengvinti simptomus:

  • Imbieras: Imbieras turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti skrandžio uždegimą ir pykinimą.
  • Ramunėlių arbata: Ramunėlių arbata gali padėti sumažinti skrandžio gleivinės uždegimą ir nuraminti virškinimo traktą.
  • Mėtos: Mėtų lapai arba mėtos arbata gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pykinimą.
  • Probiotikai: Maisto produktai, turintys daug probiotikų, tokie kaip jogurtas, gali padėti atkurti sveiką žarnyno mikroflorą ir pagerinti virškinimą.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/gastritis/symptoms-causes/syc-20355807
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/10349-gastritis
  3. https://www.nhs.uk/conditions/gastritis/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)