Ewing‘o sarkoma

Ligos aprašymas

Ewing’o sarkoma yra reta, bet labai agresyvi kaulų ir minkštųjų audinių piktybinė liga, dažniausiai diagnozuojama vaikams, paaugliams ir jauniems suaugusiesiems. Šis vėžys dažniausiai pažeidžia ilgųjų kaulų (pvz., šlaunikaulio, blauzdikaulio) diaphizę (vidurinę kaulo dalį), tačiau jis gali išsivystyti bet kurioje kūno vietoje, įskaitant minkštuosius audinius, plaučius ir kitas organų sistemas. Ewing’o sarkoma dažniausiai atsiranda dėl specifinių genetinių pokyčių, tačiau šių pokyčių priežastys vis dar nėra tiksliai žinomos.

Ligos priežastis

Tikslios Ewing’o sarkomos atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau šią ligą sukelia specifiniai chromosomų pokyčiai. Dažniausiai šios mutacijos apima genų persigrupavimą tarp 11 ir 22 chromosomų (vadinama translokacija t(11;22)), dėl ko formuojasi genas, kuris lemia nenormalų ląstelių augimą ir jų nekontroliuojamą dauginimąsi. Ši genetinė mutacija yra svarbiausias Ewing’o sarkomos vystymosi veiksnys, tačiau ši liga nėra paveldima ir nėra tiesiogiai susijusi su gyvenimo būdo veiksniais.

Ligos simptomai

Ewing’o sarkomos simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje yra auglys. Kadangi šis vėžys dažnai pažeidžia kaulus, simptomai dažnai yra susiję su skausmu ir kaulų pokyčiais.

  • Skausmas paveiktoje srityje: vienas dažniausių simptomų, kuris gali būti nuolatinis ir sustiprėti naktį ar fizinio aktyvumo metu.
  • Patinimas: vietinis patinimas arba gumbo atsiradimas toje vietoje, kur yra auglys. Ši vieta gali būti šilta arba paraudusi.
  • Karščiavimas: nežymus ar vidutinis karščiavimas, kuris gali būti susijęs su uždegiminiu atsaku į naviką.
  • Nuovargis: bendras silpnumas ar nuovargis, dažnai susijęs su auglio progresavimu.
  • Kaulų lūžiai: navikas gali susilpninti kaulus, dėl ko gali įvykti lūžiai net ir po nedidelės traumos.
  • Svorio kritimas: nepaaiškinamas svorio kritimas gali pasireikšti ligos metu.
  • Kvėpavimo sutrikimai: jei navikas atsiranda plaučiuose ar jų srityje, pacientui gali pasireikšti dusulys arba kiti kvėpavimo sunkumai.

Ligos klasifikacija

Ewing’o sarkoma klasifikuojama pagal naviko lokalizaciją ir išplitimo mastą:

  • Kaulų Ewing’o sarkoma: tai labiausiai paplitusi forma, dažniausiai pažeidžianti ilgųjų kaulų diaphizę (vidurinę kaulo dalį), taip pat dubenį, šonkaulius, stuburą ir kaukolę. Tai forma, kai navikas išsivysto tiesiogiai iš kaulų audinio.
  • Ekstraosalio (ne kaulų) Ewing’o sarkoma: šis tipas pasireiškia minkštuosiuose audiniuose, o ne kauluose. Tai reta forma, kai auglys formuojasi jungiamuosiuose audiniuose arba raumenyse.
  • Primityvios neuroektoderminės navikai (PNET): tai dar viena forma, kuri yra glaudžiai susijusi su Ewing’o sarkoma ir gali paveikti tiek kaulų, tiek minkštuosius audinius, ypač nervų sistemą.

Ligos stadija taip pat klasifikuojama pagal išplitimą:

  • Lokalizuota Ewing’o sarkoma: vėžys yra ribotas tik toje vietoje, kurioje jis prasidėjo, ir nėra išplitęs į kitas kūno dalis.
  • Metastazavusi Ewing’o sarkoma: navikas išplito į tolimas kūno dalis, dažniausiai plaučius, kaulus ar kaulų čiulpus. Metastazavusi forma turi blogesnę prognozę ir reikalauja intensyvesnio gydymo.

Ligos diagnostika

Ewing’o sarkomos diagnostika prasideda nuo fizinės apžiūros ir simptomų įvertinimo. Toliau naudojami įvairūs vaizdiniai ir laboratoriniai tyrimai:

  • Rentgenografija: pirmasis žingsnis įtariant kaulų vėžį. Rentgeno nuotraukos gali parodyti kaulų pažeidimus ar auglius.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): padeda detaliai įvertinti naviko dydį, lokalizaciją ir jo plitimą į minkštuosius audinius.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): naudojama naviko struktūrai ir plitimui įvertinti, ypač jei įtariama metastazė į plaučius.
  • Biopsija: svarbiausias tyrimas, kurio metu paimamas naviko audinys ir tiriamas mikroskopu, kad būtų patvirtinta Ewing’o sarkomos diagnozė ir nustatyti genetiniai pokyčiai.
  • Kaulų scintigrafija: naudojama įvertinti, ar navikas išplito į kitus kaulus.
  • Pozitronų emisijos tomografija (PET): padeda aptikti vėžio ląstelių aktyvumą ir plitimą visame kūne.
  • Kraujo tyrimai: atliekami siekiant įvertinti bendrą paciento būklę ir galimą organizmo atsaką į ligą.

Ligos gydymas ir vaistai

Ewing’o sarkomos gydymas yra sudėtingas ir apima kelių skirtingų metodų derinį. Pagrindiniai gydymo būdai yra:

  • Chemoterapija: tai pirmo pasirinkimo gydymas, kuris naudojamas tiek prieš operaciją, kad sumažintų naviko dydį, tiek po operacijos, kad sunaikintų likusias vėžio ląsteles. Dažnai naudojamas kelių vaistų derinys, pavyzdžiui, vinkristinas, doksorubicinas, ifosfamidas ir etopozidas.
  • Chirurgija: naviko pašalinimas operacijos būdu yra vienas svarbiausių gydymo etapų, jei tai įmanoma. Priklausomai nuo naviko dydžio ir lokalizacijos, gali prireikti dalies kaulo arba minkštųjų audinių pašalinimo.
  • Spindulinė terapija: taikoma, jei chirurgija nėra įmanoma arba jei po operacijos yra likusių vėžinių ląstelių. Spinduliuotė naikina likusias vėžio ląsteles ir mažina ligos atkryčio riziką.
  • Kaulų čiulpų transplantacija: kai kuriais atvejais gali būti svarstomas kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacija, ypač jei liga yra labai pažengusi.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali išgydyti Ewing’o sarkomos, tačiau gali būti naudojamos kaip papildomos priemonės simptomams palengvinti ar pacientų gyvenimo kokybei gerinti. Jos turėtų būti naudojamos tik pasikonsultavus su gydytoju.

  • Žalioji arbata: turi antioksidantų, kurie gali padėti sumažinti organizmo uždegimus, nors tiesioginių įrodymų apie naudą sergant Ewing’o sarkoma nėra.
  • Imbieras: natūrali priemonė, kuri gali padėti sumažinti chemoterapijos sukeltą pykinimą ir vėmimą.
  • Skaidulinės maistinės medžiagos: gali padėti išlaikyti sveiką virškinimo sistemą, kurią gali pažeisti chemoterapija.

Svarbu pažymėti, kad natūralios priemonės neturi pakeisti oficialaus gydymo, pvz., chemoterapijos ar operacijų.

Prevencija

Ewing’o sarkomos prevencija yra sudėtinga, nes ši liga nėra susijusi su gyvenimo būdo veiksniais ar išoriniais rizikos veiksniais. Kadangi liga kyla dėl genetinių mutacijų, specifinių prevencijos priemonių nėra.

  • Ankstyva diagnozė: svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia kaulų skausmas, patinimas ar kiti Ewing’o sarkomai būdingi požymiai. Ankstyva diagnozė gali padėti pagerinti ligos gydymo sėkmę.
  • Genetinė konsultacija: jei šeimoje yra buvę retų genetinių navikų atvejų, gali būti rekomenduojama genetinė konsultacija, nors Ewing’o sarkoma nėra paveldima liga.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/ewing-sarcoma/symptoms-causes/syc-20351071#:~:text=Ewing%20sarcoma%20is%20a%20type,can%20happen%20in%20any%20bone.
  2. https://orthoinfo.aaos.org/en/diseases–conditions/ewings-sarcoma/
  3. https://www.webmd.com/cancer/ewings-sarcoma

Gydytojai

Simptomai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)