Epispadija

Ligos aprašymas

Epispadija yra reta įgimta anomalija, kai šlaplės (kanalo, per kurį šlapimas išeina iš kūno) anga yra nenormaliai išsidėsčiusi viršutinėje varpos dalyje (berniukams) arba klitoryje/šlaplės srityje (mergaitėms). Ši būklė dažniausiai diagnozuojama gimimo metu ir gali paveikti tiek berniukus, tiek mergaites, tačiau berniukams ji pasitaiko dažniau. Epispadija gali būti susijusi su kitomis įgimtomis anomalijomis, įskaitant eksstrofiją (būklę, kai šlapimo pūslė yra išsivertusi ir atvira priekinėje pilvo sienoje).

Ligos priežastys

Tiksli epispadijos priežastis nėra visiškai žinoma, tačiau ji atsiranda dėl embriono vystymosi sutrikimo. Galimos priežastys ir veiksniai apima:

  • Genetiniai veiksniai: Kai kurie atvejai gali būti susiję su genetiniais pokyčiais ar paveldimomis sąlygomis, tačiau nėra specifinio geno, kuris būtų atsakingas už epispadiją. Šeimos istorija gali padidinti riziką, bet tai nėra dažna.
  • Vystymosi anomalijos: Epispadija atsiranda ankstyvojo vaisiaus vystymosi metu, kai priekinė kūno siena, įskaitant šlapimo pūslę ir genitalijas, nėra tinkamai susiformavusi. Dėl to šlaplė yra neteisingai išsidėsčiusi.
  • Aplinkos veiksniai: Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri aplinkos veiksniai nėštumo metu gali prisidėti prie vystymosi anomalijų, tačiau specifinės priežastys ar veiksniai nėra aiškiai nustatyti.

Ligos simptomai

Epispadijos simptomai gali skirtis priklausomai nuo lyties ir anomalijos sunkumo:

Berniukams:

  • Nenormaliai išsidėsčiusi šlaplės anga: Šlaplės anga yra viršutinėje varpos dalyje, o ne galvutės centre, kaip įprasta.
  • Varpos kreivumas (dorsiflexija): Dėl šlaplės anomalijos varpa gali būti išlenkta aukštyn (link pilvo).
  • Šlapimo nelaikymas: Sunkesniais atvejais epispadija gali būti susijusi su šlapimo pūslės kaklo raumenų anomalijomis, sukeliančiomis šlapimo nelaikymą.
  • Neįprasta varpos forma: Varpa gali atrodyti platesnė arba plokštesnė nei įprasta.

Mergaitėms:

  • Nenormaliai išsidėsčiusi šlaplės anga: Šlaplės anga gali būti labiau išsidėsčiusi viršutinėje klitorio dalyje arba tarp klitorio ir mažųjų lytinių lūpų.
  • Šlapimo nelaikymas: Kaip ir berniukams, epispadija gali būti susijusi su šlapimo pūslės kaklo raumenų problemomis, sukeliančiomis šlapimo nelaikymą.
  • Genitalijų anomalijos: Klitoris ir lytinės lūpos gali būti platesnės arba išsiplėtusios.

Ligos klasifikacijos

Epispadija gali būti klasifikuojama pagal anomalijos sunkumą ir šlaplės angos vietą:

  1. Izoliuota epispadija: Ši forma atsiranda, kai yra tik šlaplės anomalija be kitų susijusių anomalijų.
    • Distalinė epispadija: Šlaplės anga yra arčiau varpos galvutės arba mergaičių klitorio, labiau paviršinė.
    • Proksimalinė epispadija: Šlaplės anga yra arčiau šlapimo pūslės, dažnai sunkesnė forma.
  2. Epispadija su eksstrofija: Tai sunkesnė forma, kai kartu su epispadija šlapimo pūslė yra atvira priekinėje pilvo sienoje (šlapimo pūslės eksstrofija). Tai kompleksinė būklė, reikalaujanti daugialypio gydymo ir chirurginės korekcijos.

Ligos diagnostika

Epispadija dažniausiai diagnozuojama naujagimių tyrimo metu dėl akivaizdžių anatominių anomalijų. Diagnostikos procesas gali apimti:

  • Fizinis tyrimas: Neonatologas arba pediatras įvertina naujagimio išorinius lytinius organus ir šlaplės padėtį.
  • Ultragarso tyrimas: Gali būti atliekamas, siekiant įvertinti šlapimo pūslės ir kitų vidaus organų būklę, ypač jei įtariama šlapimo pūslės eksstrofija ar kitos susijusios anomalijos.
  • Mikciocistografija (MCUG): Tai rentgeno tyrimas, kuris gali padėti nustatyti šlapimo pūslės ir šlaplės būklę bei struktūrą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT): Retai naudojama, bet gali būti atliekama siekiant išsamesnio vertinimo, ypač sudėtingesniais atvejais arba kai yra kitų anomalijų.

Ligos gydymas ir vaistai

Epispadijos gydymas dažniausiai apima chirurginę intervenciją, kurios tikslas yra atkurti normalią šlaplės ir išorinių lytinių organų anatomiją bei pagerinti šlapimo sulaikymą:

  • Chirurginė korekcija:
    • Šlaplės atstatymo operacija: Atliekama siekiant perkelti šlaplės angą į normalią padėtį ir atkurti tinkamą varpos ar mergaičių lytinių organų struktūrą. Operacijos tipas ir sudėtingumas priklauso nuo epispadijos sunkumo.
    • Šlapimo pūslės ir šlaplės sfinkterio atstatymas: Kai kuriais atvejais, kai yra šlapimo nelaikymas, gali prireikti papildomų operacijų, kad būtų pagerinta šlapimo sulaikymo funkcija. Tai gali apimti šlapimo pūslės kaklo rekonstrukciją ar dirbtinio sfinkterio įdėjimą.
    • Rekonstrukcinė chirurgija: Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui, kai yra šlapimo pūslės eksstrofija, reikia kompleksinės rekonstrukcinės chirurgijos, kad būtų atkurtos normalios šlapimo takų ir lytinių organų funkcijos bei išvaizda.
  • Palaikomasis gydymas ir priežiūra:
    • Fizinė terapija ir reabilitacija: Po chirurginės intervencijos gali prireikti fizinės terapijos, siekiant atkurti šlapimo sulaikymo funkciją ir pagerinti bendrą sveikatos būklę.
    • Psichologinė parama: Kadangi įgimta epispadija gali paveikti vaiko savivertę ir socialinį prisitaikymą, psichologinė parama gali būti svarbi tiek vaikams, tiek jų šeimoms.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Epispadija yra struktūrinė įgimta anomalija, todėl liaudiškos priemonės nėra veiksmingos jos gydymui. Tačiau tam tikros bendrosios priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir palengvinti simptomus po chirurginės intervencijos:

  • Gera higiena: Po chirurginės intervencijos svarbu palaikyti gerą higieną, kad būtų išvengta infekcijų ir kitų komplikacijų.
  • Subalansuota mityba ir pakankamas skysčių vartojimas: Siekiant palaikyti gerą sveikatos būklę ir skatinti gijimą po operacijos.

Svarbu, kad visos priemonės būtų naudojamos pasitarus su gydytoju arba chirurgu, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra ir išvengta galimų komplikacijų.

Prevencija

Kadangi epispadija yra įgimta būklė, specifinių prevencijos priemonių nėra. Tačiau kai kurios bendrosios nėštumo priežiūros rekomendacijos gali padėti sumažinti įgimtų anomalijų riziką:

  • Genetinė konsultacija: Poroms su šeimos istorija, kurioje yra įgimtų anomalijų, gali būti naudinga genetinė konsultacija prieš planuojant nėštumą.
  • Sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu: Subalansuota mityba, pakankama folio rūgšties vartojimas, vengimas kenksmingų medžiagų (alkoholio, rūkymo, tam tikrų vaistų) ir reguliarūs prenataliniai patikrinimai gali padėti sumažinti kai kurių įgimtų defektų riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/epispadias#:~:text=Epispadias%20is%20a%20rare%20birth,development%20of%20the%20pubic%20bone.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/21551-epispadias
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK563180/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)