Dispepsija

Ligos aprašymas

Dispepsija, dažnai vadinama virškinimo sutrikimu arba nevirškinimu, yra būklė, pasižyminti diskomfortu arba skausmu viršutinėje pilvo dalyje. Tai nėra atskira liga, o simptomų kompleksas, kuris gali būti susijęs su įvairiomis virškinimo sistemos problemomis. Dispepsija gali pasireikšti po valgio arba nevalgius, ir ją dažnai lydi pilnumo jausmas, pykinimas, pilvo pūtimas ar rėmuo.

Dispepsija gali būti funkcinė, kai nėra jokios aiškios priežasties, arba organinė, kai jos priežastimi tampa tam tikra virškinimo sistemos liga, tokia kaip opa ar gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Ši būklė gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, nors dažniau ją patiria vyresni žmonės.

Ligos priežastys

Dispepsija gali būti sukelta įvairių veiksnių, nuo gyvenimo būdo pasirinkimų iki rimtų medicininių būklių. Ji gali atsirasti dėl virškinimo sistemos problemų arba būti reakcija į tam tikrus maisto produktus ar vaistus.

• Virškinimo sistemos ligos: Dažniausios organinės dispepsijos priežastys yra pepsinė opa, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), gastritas ir tulžies pūslės ligos.
• Funkcinė dispepsija: Tai būklė, kai simptomai pasireiškia, tačiau tyrimai nerodo jokių struktūrinių sutrikimų. Dažnai susijusi su stresu, nerimu ir kitais psichologiniais veiksniais.
• Vaistai: Tam tikri vaistai, pvz., nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) ar antibiotikai, gali sukelti dispepsijos simptomus, ypač ilgalaikio vartojimo metu.
• Nesveiki gyvenimo būdo įpročiai: Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas, riebus ir aštrus maistas, persivalgymas ir valgymas vėlai vakare gali paskatinti dispepsijos atsiradimą.
• Helicobacter pylori infekcija: Ši bakterija yra susijusi su pepsinių opų atsiradimu ir gali sukelti dispepsijos simptomus.

Ligos simptomai

Dispepsijos simptomai gali būti įvairūs, tačiau pagrindinis jų yra diskomfortas arba skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris dažniausiai pasireiškia po valgio arba kai kuriais atvejais nevalgius. Simptomų intensyvumas ir trukmė gali skirtis priklausomai nuo žmogaus sveikatos būklės.

• Pilvo skausmas: Skausmas arba diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, kuris gali būti nuolatinis arba protarpinis.
• Pilnumo jausmas po valgio: Net po nedidelio maisto kiekio gali atsirasti jausmas, kad skrandis yra pilnas arba „pripildytas“.
• Pykinimas: Dažnas simptomas, kuris kartais gali būti lydimas vėmimo.
• Pilvo pūtimas: Jaučiamas pilvo išsipūtimas arba dujų kaupimasis.
• Rėmuo: Jausmas, kad degina krūtinės srityje, ypač po valgio ar gulint.
• Rijimo sunkumai: Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sunkumai ryjant, nors tai dažniausiai susiję su GERL ar kitomis ligomis.

Ligos klasifikacijos

Dispepsija klasifikuojama į dvi pagrindines kategorijas pagal jos priežastis: funkcinė ir organinė.

• Funkcinė dispepsija: Tai dispepsijos forma, kai simptomai atsiranda be aiškiai nustatomos virškinimo sistemos ligos. Tai dažnai siejama su padidėjusiu jautrumu ar sutrikusia virškinimo sistemos motorika.
• Organinė dispepsija: Atsiranda dėl konkrečių virškinimo trakto ligų, tokių kaip opaligė, GERL, gastritas, pankreatitas ar tulžies pūslės akmenys. Šios ligos gali būti diagnozuotos atlikus tyrimus, tokius kaip endoskopija arba ultragarsas.

Ligos diagnostika

Dispepsijos diagnostika apima išsamų paciento simptomų įvertinimą ir papildomus tyrimus, siekiant nustatyti galimas jos priežastis. Diagnostikos tikslas yra nustatyti, ar dispepsija yra funkcinė, ar organinė, ir pritaikyti tinkamą gydymą.

• Medicininė istorija ir simptomų analizė: Gydytojas išsamiai apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę ir galimas dispepsijos priežastis, pvz., mitybą, stresą, vaistų vartojimą.
• Endoskopija: Jei įtariama organinė dispepsija, atliekama viršutinės virškinimo sistemos endoskopija, siekiant tiesiogiai apžiūrėti skrandį, stemplę ir dvylikapirštę žarną.
• Kraujo tyrimai: Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant patikrinti uždegimo, infekcijų ar anemijos požymius.
• Helicobacter pylori testai: Atliekami kvėpavimo, išmatų ar kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar nėra Helicobacter pylori infekcijos, kuri gali sukelti opaligę ir dispepsiją.
• Ultragarsas ar kiti vaizdiniai tyrimai: Gali būti naudojami norint įvertinti galimas tulžies pūslės ar kasos problemas.

Ligos gydymas ir vaistai

Dispepsijos gydymas priklauso nuo jos priežasties ir simptomų sunkumo. Pagrindinis tikslas yra sumažinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę. Gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, vaistus arba, jei būtina, chirurginę intervenciją.

• Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Šie vaistai sumažina skrandžio rūgšties gamybą ir yra dažnai naudojami gydant GERL, opaligę ir kitus rūgšties perteklių sukeliančius sutrikimus.
• H2 receptorių blokatoriai: Kaip ir PSI, šie vaistai sumažina skrandžio rūgšties kiekį ir gali būti naudojami lengvesniems simptomams gydyti.
• Antacidai: Trumpalaikiai vaistai, kurie neutralizuoja skrandžio rūgštį ir gali sumažinti rėmens simptomus.
• Prokinetiniai vaistai: Naudojami, jei dispepsija susijusi su skrandžio judrumo sutrikimais, jie padeda greičiau pernešti maistą per skrandį.
• Antibiotikai: Jei dispepsija susijusi su Helicobacter pylori infekcija, skiriami antibiotikai, kurie sunaikina bakteriją.
• Gyvenimo būdo pokyčiai: Rekomenduojama vengti riebalų, alkoholio, kofeino, aštraus maisto ir persivalgymo. Taip pat gali būti naudinga valgyti mažesniais kiekiais ir dažniau.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors dispepsija gali reikalauti medikamentinio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti virškinimą.

• Imbieras: Imbieras turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti pykinimą ir skrandžio diskomfortą.
• Ramunėlių arbata: Ramunėlės turi raminamųjų savybių ir gali sumažinti virškinimo trakto uždegimą bei padėti atsipalaiduoti.
• Mėtų arbata: Mėta padeda atpalaiduoti virškinimo trakto raumenis ir sumažina pilvo pūtimą bei skausmą.
• Probiotikai: Probiotiniai papildai arba maisto produktai, turintys gerųjų bakterijų (pvz., jogurtas), gali padėti atkurti sveiką žarnyno mikroflorą ir pagerinti virškinimą.
• Alyvuogių aliejus: Jis gali padėti pagerinti virškinimą ir sumažinti skrandžio rūgštingumą.

Prevencija

Dispepsijos prevencija susideda iš sveiko gyvenimo būdo ir tam tikrų mitybos bei elgesio įpročių, kurie gali padėti išvengti virškinimo sutrikimų arba sumažinti jų riziką.

• Sveika mityba: Valgykite reguliariai mažesnėmis porcijomis, venkite riebaus, aštraus, kepto ir rūgštinio maisto.
• Rūkymo ir alkoholio atsisakymas: Rūkymas ir alkoholis gali padidinti skrandžio rūgštingumą ir dirginti virškinimo sistemą.
• Streso valdymas: Stresas ir nerimas gali pabloginti virškinimo sutrikimus, todėl relaksacijos technikos, tokios kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas, gali padėti išvengti dispepsijos simptomų.
• Reguliari mankšta: Fizinis aktyvumas skatina sveiką virškinimą ir padeda palaikyti sveiką svorį, kuris gali sumažinti dispepsijos riziką.
• Vaistų vartojimas atsargiai: Venkite ilgalaikio nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo be gydytojo priežiūros, nes jie gali dirginti skrandį.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22248-functional-dyspepsia
2. https://www.medicalnewstoday.com/articles/163484
3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/functional-dyspepsia/symptoms-causes/syc-20375709