Didelė storoji žarna

Ligos aprašymas

Didelė storoji žarna (megakolonas) yra būklė, kuriai būdingas nenormalus storosios žarnos išsiplėtimas. Tai gali būti įgimta arba įgyta būklė, susijusi su nervų ar raumenų sutrikimais žarnos sienelėje, dėl ko sumažėja žarnos gebėjimas tinkamai judinti turinį. Didelė storoji žarna gali sukelti įvairių sveikatos problemų, įskaitant vidurių užkietėjimą, pilvo skausmą, pilvo pūtimą ir kitus simptomus, susijusius su žarnyno funkcijos sutrikimais. Ši būklė gali būti pavojinga, jei nesuteikiamas tinkamas gydymas, nes gali išsivystyti sunki infekcija arba net žarnos perforacija.

Ligos priežastys

Didelė storoji žarna gali būti tiek įgimta, tiek įgyta, ir priežastys gali skirtis priklausomai nuo formos. Įgytos būklės dažniausiai susijusios su įvairiomis ligomis ar veiksniais, kurie veikia žarnyno nervų ir raumenų funkciją.

  • Hirschsprungo liga: tai įgimta būklė, kai dėl nervų trūkumo tam tikroje storosios žarnos dalyje žarnos segmentas negali tinkamai judėti.
  • Toksinis megakolonas: dažniausiai susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis, tokiomis kaip opinis kolitas ar Krono liga, kur žarnos uždegimas sukelia išsiplėtimą.
  • Vaistai: kai kurie vaistai, ypač tie, kurie veikia žarnyno judesius, gali sukelti didelės storosios žarnos išsiplėtimą.
  • Neurologinės ligos: būklės, tokios kaip Parkinsono liga, gali paveikti nervus, kurie kontroliuoja žarnyno judesius, ir sukelti megakoloną.
  • Infekcijos: kai kurios bakterinės ar virusinės infekcijos gali sukelti uždegimą ir storosios žarnos išsiplėtimą.

Ligos simptomai

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo to, kiek žarna išsiplėtusi ir kokia yra pagrindinė priežastis. Dažniausiai megakolonas sukelia virškinimo sistemos sutrikimus, tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali būti rimtesni.

  • Lėtinis vidurių užkietėjimas: vienas pagrindinių simptomų, kai žarnynas negali tinkamai pašalinti išmatų.
  • Pilvo pūtimas ir skausmas: dėl susikaupusių išmatų ir oro žarnoje pacientai gali jausti pilvo pūtimą ir skausmą.
  • Pykinimas ir vėmimas: dėl žarnyno obstrukcijos maistas negali tinkamai judėti, todėl gali atsirasti pykinimas ir vėmimas.
  • Svorio netekimas: ilgai trunkantis žarnyno sutrikimas gali sutrikdyti maistinių medžiagų įsisavinimą ir sukelti svorio praradimą.
  • Pilvo padidėjimas: kai kuriais atvejais žarnyno išsiplėtimas gali būti pastebimas kaip pilvo formos pokytis.

Ligos klasifikacijos

Didelė storoji žarna gali būti klasifikuojama pagal priežastį ir formą. Yra kelios pagrindinės klasifikacijos, kurios padeda atskirti šios būklės tipus.

  • Įgimtas megakolonas: tai būklė, dažniausiai susijusi su Hirschsprungo liga, kai žarnyne trūksta nervinių ląstelių, kurios yra būtinos normaliam peristaltiniam judėjimui.
  • Įgytas megakolonas: dažniausiai susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis, infekcijomis, neurologiniais sutrikimais ar vaistų poveikiu.
  • Toksinis megakolonas: tai sunki būklė, kai dėl infekcijos ar uždegimo žarnos sienelė tampa pažeista, ir tai gali sukelti žarnos perforaciją bei gyvybei pavojingą būklę.

Ligos diagnostika

Diagnozuojant didelę storąją žarną, svarbu tiksliai nustatyti, ar yra struktūrinis žarnyno išsiplėtimas ir kokios yra jo priežastys. Tam naudojami keli diagnostiniai metodai.

  • Fizinė apžiūra: gydytojas apčiuopia pilvą, kad nustatytų bet kokius padidėjimus ar kitus pilvo pokyčius.
  • Rentgeno tyrimai: rentgenograma gali parodyti, ar yra žarnos išsiplėtimas ir kokia jo apimtis.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): naudojama, siekiant įvertinti žarnyno būklę, nustatyti išsiplėtimo priežastis ir galimas komplikacijas, pvz., perforaciją.
  • Kolonoskopija: šis tyrimas leidžia tiesiogiai stebėti žarnos gleivinę ir patikrinti, ar yra struktūrinių pokyčių, uždegimo ar navikų.
  • Manometrija: tyrimas, leidžiantis įvertinti žarnyno raumenų judėjimą ir veiklą, siekiant nustatyti, ar yra neurologinių problemų.

Ligos gydymas ir vaistai

Didelės storosios žarnos gydymas priklauso nuo jos priežasties ir simptomų sunkumo. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga skubi medicininė intervencija, ypač jei yra toksinio megakolono požymių.

  • Chirurginis gydymas: jei megakoloną sukelia Hirschsprungo liga arba sunki struktūrinė žarnyno problema, gali prireikti chirurginės intervencijos pašalinti pažeistą žarnyno segmentą.
  • Vaistai nuo uždegimo: jei megakolonas susijęs su uždegiminėmis žarnyno ligomis, gali būti skiriami steroidai ar kiti uždegimą mažinantys vaistai.
  • Lėtinio užkietėjimo gydymas: gydytojai gali skirti vidurių laisvinamuosius vaistus arba reguliuoti mitybą, siekiant pagerinti žarnyno judesius.
  • Antibiotikai: jei megakoloną sukėlė infekcija, antibiotikai gali būti skirti uždegimui mažinti ir infekcijai kontroliuoti.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiški gydymo būdai gali padėti palengvinti simptomus, tačiau jie neturėtų pakeisti medicininės priežiūros, ypač jei liga yra sunki ar lėtinė.

  • Skaidulų gausi mityba: daugiau skaidulų turinti dieta gali padėti skatinti žarnyno peristaltiką ir mažinti vidurių užkietėjimą.
  • Fizinė veikla: reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveiką žarnyno veiklą.
  • Žolelių arbatos: tokios žolelės kaip pipirmėtė ar pankolis gali padėti sumažinti pilvo pūtimą ir skausmą.
  • Gėrimo režimas: pakankamas skysčių vartojimas padeda minkštinti išmatas ir skatinti žarnyno judėjimą.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti įgimto megakolono ar neurologinių problemų, kurios sukelia šią būklę, tam tikros prevencinės priemonės gali padėti išvengti įgytų formų.

  • Sveika mityba: maistas, turtingas skaidulomis, gali padėti užtikrinti sveiką žarnyno veiklą ir sumažinti vidurių užkietėjimo riziką.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: fizinis aktyvumas skatina žarnyno judėjimą ir padeda palaikyti tinkamą virškinimo sistemos funkciją.
  • Vengti vidurius slegiančių vaistų: kai kurie vaistai gali sukelti žarnyno judėjimo sutrikimus, todėl būtina juos vartoti atsargiai ir pagal gydytojo rekomendacijas.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK507857/#:~:text=The%20large%20intestine%20is%20responsible,descending%20colon%2C%20and%20sigmoid%20colon.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/body/22134-colon-large-intestine
  3. https://www.cancer.gov/publications/dictionaries/cancer-terms/def/large-intestine

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)