Diafragmos išvarža

Ligos aprašymas

Diafragmos išvarža yra būklė, kai organai, paprastai esantys pilvo ertmėje, prasiskverbia pro diafragmą – raumenų pertvarą, atskiriančią krūtinės ir pilvo ertmes – ir patenka į krūtinės ertmę. Tai gali sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo išvaržos dydžio ir vietos. Dažniausiai pasitaikanti diafragmos išvaržos forma yra stemplės angos išvarža (hiatalinė išvarža), kai skrandžio dalis prasiveržia pro diafragmos angą, per kurią praeina stemplė.

Diafragmos išvaržos gali būti įgimtos arba įgytos. Įgimtos išvaržos dažnai aptinkamos naujagimiams ir gali būti susijusios su sunkiomis plaučių vystymosi problemomis. Įgytos išvaržos dažniau pasitaiko suaugusiesiems ir dažniausiai susijusios su suaugusiųjų gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip nutukimas, didelis fizinis krūvis ar ilgalaikis kosulys.

Ligos priežastys

Diafragmos išvaržos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurios skiriasi priklausomai nuo išvaržos tipo:

  • Stemplės angos išvarža (hiatalinė išvarža):
    • Silpnas diafragmos raumenys: Su amžiumi ar dėl genetinių veiksnių diafragmos raumenys gali susilpnėti, leidžiant skrandžiui prasiveržti į krūtinės ertmę.
    • Padidėjęs pilvo spaudimas: Nutukimas, nėštumas, vidurių užkietėjimas, lėtinis kosulys ir sunkus fizinis darbas gali sukelti padidėjusį spaudimą pilvo ertmėje, skatindamas išvaržos susidarymą.
    • Traumos: Diafragmos raumenų pažeidimai, atsirandantys dėl traumų, chirurgijos ar kitų priežasčių, gali sukelti išvaržą.
  • Įgimta diafragmos išvarža:
    • Genetiniai veiksniai: Įgimta diafragmos išvarža dažnai atsiranda dėl vystymosi sutrikimų vaisiaus vystymosi metu, kai diafragma nesusidaro tinkamai, leidžiant pilvo organams prasiveržti į krūtinės ertmę.

Ligos simptomai

Diafragmos išvaržos simptomai gali skirtis priklausomai nuo išvaržos tipo ir dydžio:

  • Stemplės angos išvarža (hiatalinė išvarža):
    • Rėmuo: Dažniausias simptomas, kuris atsiranda dėl skrandžio rūgšties patekimo į stemplę.
    • Skausmas krūtinėje: Dažnai jaučiamas kaip spaudimas ar deginimo pojūtis už krūtinkaulio.
    • Rijimo sunkumai: Gali atsirasti dėl stemplės susiaurėjimo.
    • Rūgšties atpylimas: Skrandžio turinys gali grįžti į burną, sukeldamas rūgštų skonį.
    • Pilvo pūtimas ir raugėjimas: Dėl skrandžio rūgšties patekimo į stemplę gali atsirasti pilvo pūtimas ir raugėjimas.
  • Įgimta diafragmos išvarža:
    • Kvėpavimo sutrikimai: Naujagimiams gali pasireikšti sunkūs kvėpavimo sutrikimai dėl sumažėjusios plaučių vietos krūtinės ertmėje.
    • Mėlynas atspalvis ant odos (cianozė): Dėl deguonies trūkumo kraujyje.
    • Greitas kvėpavimas ir širdies plakimas: Gali būti požymis, kad plaučiai nesivysto normaliai.

Ligos klasifikacijos

Diafragmos išvarža gali būti klasifikuojama pagal išvaržos tipą:

  • Stemplės angos išvarža (hiatalinė išvarža):
    • Slystančioji išvarža: Dažniausia forma, kai skrandžio dalis slysta per stemplės angą į krūtinės ertmę.
    • Paraesofaginė išvarža: Rečiau pasitaikanti, bet pavojingesnė forma, kai dalis skrandžio prasiveržia šalia stemplės, bet stemplės anga lieka vietoje.
  • Įgimta diafragmos išvarža:
    • Bochdaleko išvarža: Dažniausia įgimta forma, kai išvarža atsiranda diafragmos užpakalinėje pusėje.
    • Morgagni išvarža: Reta įgimta išvarža, kuri atsiranda diafragmos priekinėje dalyje.

Ligos diagnostika

Diafragmos išvaržos diagnozė dažnai apima klinikinius simptomus ir įvairius diagnostinius tyrimus:

  • Rentgenograma: Dažnai naudojama diagnozuoti diafragmos išvaržą, ypač stemplės angos išvaržą, kai matomas skrandžio dalies pakilimas į krūtinės ertmę.
  • Endoskopija: Tyrimas, kuriame naudojamas plonas vamzdelis su kamera (endoskopas), siekiant apžiūrėti stemplę ir skrandį iš vidaus bei nustatyti bet kokius struktūrinius pokyčius.
  • Bario rentgeno tyrimas: Skrandžio ir stemplės vaizdavimas naudojant kontrastinę medžiagą, kuri leidžia geriau matyti stemplės angos išvaržą.
  • Krūtinės ląstos ir pilvo kompiuterinė tomografija (KT): Naudojama įgimtos diafragmos išvaržos diagnozei nustatyti, ypač naujagimiams, siekiant įvertinti organų padėtį krūtinėje ir pilvo ertmėje.

Ligos gydymas ir vaistai

Diafragmos išvaržos gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir išvaržos tipo:

  • Stemplės angos išvarža (hiatalinė išvarža):
    • Gyvenimo būdo pokyčiai:
      • Sumažinti riebalų kiekį racione.
      • Vengti valgyti prieš miegą.
      • Kelti lovos galvūgalį.
      • Vengti rūkymo ir alkoholio.
    • Vaistai:
      • Protonų siurblio inhibitoriai (PSI): Tokie kaip omeprazolas, gali sumažinti rūgšties gamybą ir palengvinti rėmens simptomus.
      • H2 blokatoriai: Tokie kaip ranitidinas, gali būti naudojami rūgšties gamybai mažinti.
      • Antacidai: Greitam simptomų palengvinimui.
    • Chirurginis gydymas: Jei konservatyvus gydymas nėra veiksmingas arba jei yra komplikacijų, gali būti rekomenduojama chirurgija, pvz., fundoplikacija, kurios metu skrandis pritvirtinamas prie diafragmos, kad būtų užkirstas kelias išvaržai.
  • Įgimta diafragmos išvarža:
    • Skubi chirurgija: Dažniausiai atliekama naujagimiams, siekiant grąžinti pilvo organus į jų įprastą vietą ir atkurti diafragmos vientisumą.
    • Kvėpavimo palaikymas: Gali būti reikalingas naujagimiams, kurių plaučiai neišsivystę tinkamai dėl išvaržos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti diafragmos išvaržos, kai kurie natūralūs metodai gali padėti sumažinti simptomus:

  • Imbieras: Žinomas dėl savo virškinimo skatinimo ir rūgšties mažinimo savybių, imbieras gali padėti palengvinti rėmenį.
  • Ramunėlių arbata: Gali padėti sumažinti virškinimo sistemos uždegimą ir palengvinti simptomus.
  • Obuolių sidro actas: Kai kuriems žmonėms nedidelis obuolių sidro acto kiekis, praskiestas vandeniu, gali padėti sumažinti rėmenį.
  • Maisto derinimas: Vengti sunkaus maisto valgymo prieš miegą, mažinti porcijas ir valgyti dažniau, bet mažesniais kiekiais.

Šaltiniai

Gydytojai