Depresija

Ligos aprašymas

Depresija yra dažnas ir rimtas psichikos sveikatos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus emocijoms, mąstymui ir elgesiui. Depresija sukelia ilgalaikį liūdesio jausmą, prarastą susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau buvo malonios, ir gali sumažinti gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Depresija ne tik paveikia emocinę būseną, bet ir gali sukelti įvairius fizinius simptomus, tokius kaip nuovargis, miego sutrikimai, apetito pokyčiai ir bendras silpnumas. Depresija yra daugiau nei laikina nuotaikos pablogėjimo būsena; tai rimta būklė, kuri reikalauja gydymo ir paramos. Depresija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai ji atsiranda paauglystėje ar ankstyvojoje suaugusiųjų stadijoje. Moterys dažniau serga depresija nei vyrai.

Ligos priežastys

Depresijos atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, įskaitant genetinius, biologinius, aplinkos ir psichologinius veiksnius.

• Genetiniai veiksniai: Depresija dažniau pasitaiko šeimose, kuriose jau yra buvę depresijos atvejų, o tai rodo, kad genetiniai veiksniai gali prisidėti prie ligos vystymosi.
• Biologiniai veiksniai: Neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas, disbalansas smegenyse yra susijęs su depresija. Šie cheminiai mediatoriai vaidina svarbų vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir emocijas.
• Hormoniniai pokyčiai: Hormoniniai svyravimai, pvz., po gimdymo, menopauzės metu arba dėl skydliaukės sutrikimų, gali prisidėti prie depresijos atsiradimo.
• Aplinkiniai veiksniai: Gyvenimo įvykiai, tokie kaip netektys, sunkios ligos, finansiniai sunkumai ar darbo praradimas, gali sukelti stresą ir depresiją.
• Psichologiniai veiksniai: Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, per didelis savikritiškumas arba polinkis į pesimizmą, gali padidinti depresijos riziką.
• Lėtinis stresas ir traumos: Nuolatinis stresas ar ilgalaikė trauma, ypač vaikystėje, gali padidinti depresijos atsiradimo riziką.

Ligos simptomai

Depresijos simptomai gali skirtis nuo lengvų iki sunkių ir apimti emocinius, kognityvinius ir fizinius aspektus. Siekiant diagnozuoti depresiją, simptomai turi būti nuolatiniai (trukti mažiausiai dvi savaites) ir turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui.

• Emociniai simptomai:
  • Nuolatinis liūdesys: Nuolatinis liūdesys, tuštumos jausmas arba beviltiškumas.
  • Susidomėjimo praradimas: Prarastas susidomėjimas arba malonumas veiklose, kurios anksčiau buvo malonios, įskaitant hobius ir socialinius santykius.
  • Dirglumas arba nerimas: Padidėjęs jautrumas, dirglumas arba nerimas.
  • Bejėgiškumo arba beviltiškumo jausmas: Jaustis beviltiškai, neturėti perspektyvų ar tikėjimo, kad ateitis gali būti geresnė.
• Kognityviniai simptomai:
  • Sumažėjęs dėmesys ir koncentracija: Sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus ar įsiminti informaciją.
  • Neigiamos mintys: Neigiamos mintys apie save, savo vertę ir gyvenimo prasmę.
  • Kaltės jausmas: Nepagrįstas arba perdėtas kaltės jausmas arba savikritika.
  • Mintys apie mirtį arba savižudybę: Pasikartojančios mintys apie mirtį, savižudybę ar bandymai nusižudyti.
• Fiziniai simptomai:
  • Nuovargis ir energijos stoka: Nuolatinis nuovargio jausmas, net ir po pakankamo miego.
  • Miego sutrikimai: Sunkumas užmigti, dažnas pabudimas naktį arba per ilgas miego laikas.
  • Apetito ir svorio pokyčiai: Padidėjęs arba sumažėjęs apetitas, dėl kurio gali kilti svorio pokyčiai.
  • Skausmas ir fizinis diskomfortas: Galvos skausmai, raumenų skausmai, pilvo skausmai arba kitokie nepaaiškinami skausmai.
  • Psichomotorinis sulėtėjimas arba susijaudinimas: Sulėtėjęs judėjimas ir kalbėjimas arba padidėjęs neramumas.

Ligos klasifikacija

Depresija gali būti klasifikuojama pagal jos trukmę, sunkumą ir specifines klinikines formas.

• Didžioji depresija: Tai dažniausia depresijos forma, kuriai būdingas intensyvus liūdesys, prislėgtumas ir kiti simptomai, kurie trunka mažiausiai dvi savaites ir daro didelę įtaką kasdieniam gyvenimui.
• Distimija (dabar vadinama nuolatiniu depresijos sutrikimu): Lengvesnė, bet ilgesnė depresijos forma, kai simptomai trunka dvejus metus ar ilgiau.
• Bipolinė depresija: Depresijos epizodai, kurie vyksta bipolinio sutrikimo kontekste, kartu su manijos arba hipomanijos epizodais.
• Sezoninė afektinė sutrikimas: Depresijos epizodai, kurie paprastai prasideda rudenį ar žiemą, kai mažiau natūralios šviesos, ir praeina pavasarį ar vasarą.
• Prenatalinė ir pogimdyvinė depresija: Depresijos epizodai, kurie atsiranda nėštumo metu (prenatalinė depresija) arba po gimdymo (pogimdyvinė depresija).
• Atsitiktinė depresija: Depresijos epizodai, susiję su konkrečiu stresiniu įvykiu ar gyvenimo pokyčiu, kuris gali sukelti laikiną depresiją.

Ligos diagnostika

Depresijos diagnozė yra pagrįsta klinikiniu vertinimu, kuris apima paciento istoriją, simptomų vertinimą ir, jei reikia, psichologinius testus. Diagnostikos procese gali būti naudojami tam tikri kriterijai, pvz., DSM-5 (Diagnostikos ir statistikos vadovo, 5 leidimas) arba TLK-11 (Tarptautinė ligų klasifikacija, 11 leidimas).

• Medicininė istorija: Gydytojas ar psichiatras apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę ir intensyvumą, gyvenimo įvykius, šeimos istoriją, psichikos ligas ir kitus veiksnius.
• Fizinis tyrimas ir laboratoriniai tyrimai: Gydytojas gali atlikti fizinį tyrimą ir laboratorinius tyrimus (pvz., kraujo tyrimus, skydliaukės funkcijos testus), siekiant atmesti kitas medicinines priežastis, kurios galėtų sukelti depresijos simptomus.
• Psichologiniai testai ir klausimynai: Gydytojas ar psichologas gali naudoti standartizuotus klausimynus, tokius kaip Becko depresijos inventorius (BDI) arba Hamiltono depresijos skalė (HAM-D), siekiant įvertinti depresijos sunkumą ir kognityvinę būklę.
• Diagnostikos kriterijai: Diagnozė grindžiama simptomų buvimu ir jų atitikimu DSM-5 ar TLK-11 kriterijams, įskaitant bent penkis simptomus, trukusius mažiausiai dvi savaites, kurie reikšmingai veikia kasdienį gyvenimą.

Ligos gydymas ir vaistai

Depresijos gydymas paprastai yra kompleksinis ir apima psichoterapiją, vaistus ir gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo planas priklauso nuo depresijos tipo, sunkumo, paciento būklės ir individualių poreikių.

• Psichoterapija:
  • Kognityvinė elgesio terapija (KET): Efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientui atpažinti ir pakeisti neigiamas mintis bei elgesio modelius, susijusius su depresija.
  • Interpersonalinė terapija (IPT): Sutelkia dėmesį į paciento santykius su kitais ir padeda spręsti tarpasmeninius konfliktus ir socialinius sunkumus.
  • Psichodinaminė terapija: Padeda pacientui suprasti, kaip praeities patirtis ir nesąmoningi procesai gali daryti įtaką dabartiniam elgesiui ir emocijoms.
  • Humanistinė terapija: Sutelkiama dėmesį į savęs supratimą ir asmeninio potencialo realizavimą.
• Farmakologinis gydymas:
  • Antidepresantai: Pagrindinė depresijos gydymo priemonė, įskaitant selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI, pvz., fluoksetinas, sertralinas), serotonino ir norepinefrino reabsorbcijos inhibitorius (SNRI, pvz., venlafaksinas, duloksetinas), triciklius antidepresantus (TCA, pvz., amitriptilinas) ir monoaminooksidazės inhibitorius (MAOI, pvz., fenelzinas).
  • Anksiolitikai: Kai kuriais atvejais gali būti skiriami benzodiazepinai arba kiti anksiolitikai, siekiant sumažinti nerimą ar nemigą.
  • Stabilizatoriai: Vaistai, tokie kaip litis arba kiti nuotaikos stabilizatoriai, gali būti naudojami bipolinės depresijos atveju.
• Kitos gydymo galimybės:
  • Elektrokonvulsinė terapija (EKT): Naudojama sunkioms depresijos formoms, kurios nereaguoja į kitus gydymo būdus arba yra skubus poreikis greitai sumažinti simptomus (pvz., savižudybės rizika).
  • Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS): Neinvazinis gydymo metodas, naudojamas pacientams, kurie nereaguoja į vaistus ar psichoterapiją.
  • Šviesos terapija: Naudojama sezoninei afektinei sutrikimo (SAD) gydymui, naudojant dirbtinės šviesos šaltinius, kad būtų kompensuotas natūralios šviesos trūkumas žiemos mėnesiais.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Be medicininio ir psichoterapinio gydymo, tam tikros natūralios priemonės ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti depresijos simptomus ir pagerinti bendrą savijautą:

• Reguliarus fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas, pvz., vaikščiojimas, bėgimas, joga ar kita fizinė veikla, gali padidinti endorfinų (laimės hormonų) lygį ir pagerinti nuotaiką.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų, mineralų, omega-3 riebalų rūgščių (pvz., riebiosios žuvys, linų sėmenys), gali padėti palaikyti psichikos sveikatą.
• Žolelių papildai: Tokie kaip jonažolė (Hypericum perforatum) gali padėti sumažinti lengvą ar vidutinio sunkumo depresiją, tačiau reikia pasitarti su gydytoju dėl sąveikos su kitais vaistais.
• Miego higiena: Reguliarus miego režimas, gerai vėdinama miego aplinka ir miego higienos taisyklių laikymasis gali padėti sumažinti nemigą ir pagerinti nuotaiką.
• Atsipalaidavimo technikos: Meditacija, gilus kvėpavimas, progresyvus raumenų atpalaidavimas ir kitos technikos gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę.
• Socialinė parama: Bendravimas su draugais ir šeima, dalyvavimas palaikymo grupėse ar savanoriavimas gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir pagerinti nuotaiką.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti depresijos, kai kurios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką arba sumažinti simptomų pasikartojimo dažnumą:

• Streso valdymas: Mokymasis valdyti stresą naudojant atsipalaidavimo technikas, meditaciją ar kitus metodus gali padėti išvengti depresijos.
• Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyvas psichikos sveikatos problemų nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti depresijos.
• Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, tinkamas miegas ir alkoholio vartojimo apribojimas gali padėti išvengti depresijos.
• Socialinė parama: Išlaikyti artimus santykius su draugais ir šeima bei dalyvauti bendruomenės veikloje gali padėti sumažinti izoliacijos ir depresijos riziką.
• Psichoterapija: Jei yra padidėjusi depresijos rizika, reguliarūs susitikimai su psichoterapeutu gali padėti valdyti emocijas ir išvengti simptomų pablogėjimo.

Šaltiniai

1. https://www.nimh.nih.gov/health/topics/depression
2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/depression/symptoms-causes/syc-20356007
3. https://www.psychiatry.org/patients-families/depression/what-is-depression