Chondrosarkoma

Ligos aprašymas

Chondrosarkoma yra piktybinis (vėžinis) kaulų auglys, kuris formuojasi kremzlės audinyje arba aplink kaulus, dažniausiai stubure, dubens kauluose, šonkauliuose, peties ar šlaunies kauluose. Tai yra antra dažniausiai pasitaikanti piktybinė kaulų navikų forma po osteosarkomos. Chondrosarkoma paprastai auga lėtai, tačiau kai kurios agresyvesnės formos gali plisti greitai ir pažeisti aplinkinius audinius.

Chondrosarkoma dažniausiai diagnozuojama suaugusiems, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms, nors ji gali pasireikšti ir jaunesniems žmonėms. Navikas gali augti lėtai ir ilgą laiką nesukelti jokių simptomų, tačiau augant jis gali sukelti skausmą, patinimą ir kitus simptomus, priklausomai nuo pažeidimo vietos.

Ligos priežastys

Tikslios chondrosarkomos atsiradimo priežastys nėra aiškios, tačiau yra žinoma, kad tam tikri veiksniai gali padidinti šios ligos riziką. Dauguma chondrosarkomų atsiranda dėl spontaniškų genetinių mutacijų, nors kai kuriais atvejais jos gali išsivystyti iš anksčiau buvusių gerybinių kremzlių navikų, tokių kaip enchondroma ar osteochondroma.

  • Genetiniai veiksniai: Kai kurios chondrosarkomos gali būti susijusios su genetiniais sutrikimais arba su genų mutacijomis, kurios reguliuoja kremzlės ląstelių augimą.
  • Gerybiniai kremzliniai navikai: Chondrosarkoma gali išsivystyti iš esamų gerybinių kremzlių navikų, tokių kaip enchondromos ar osteochondromos, ypač jei šie navikai yra daugybiniai.
  • Pageto liga: Žmonės, sergantys Pageto kaulų liga, turi didesnę riziką išsivystyti chondrosarkomai.
  • Ankstesnė spindulinė terapija: Kai kuriais atvejais chondrosarkoma gali išsivystyti kauluose, kurie anksčiau buvo paveikti radioterapijos.

Ligos simptomai

Chondrosarkomos simptomai priklauso nuo naviko dydžio, jo vietos ir augimo greičio. Ankstyvose stadijose simptomai gali būti neaiškūs arba visai nebūti, tačiau augant navikui simptomai gali stiprėti.

  • Skausmas: Vienas pagrindinių chondrosarkomos simptomų yra ilgalaikis skausmas paveiktoje vietoje, kuris laikui bėgant gali stiprėti. Skausmas gali būti intensyvesnis naktį arba fizinio krūvio metu.
  • Patinimas: Vėliau gali atsirasti patinimas ar kaulo deformacija paveiktoje vietoje.
  • Judesių ribojimas: Jei navikas auga netoli sąnarių ar raumenų, jis gali riboti sąnarių judrumą ir sukelti raumenų skausmą.
  • Lūžiai: Navikas gali susilpninti kaulą ir padidinti lūžių riziką, net ir esant nedidelei traumai.
  • Neurologiniai simptomai: Jei chondrosarkoma atsiranda stubure ar šalia nervų, ji gali spausti nervus, sukeldama neurologinius simptomus, tokius kaip tirpimas, silpnumas ar skausmas galūnėse.

Ligos klasifikacijos

Chondrosarkomos klasifikuojamos pagal jų histologinę struktūrą ir agresyvumo laipsnį. Ši klasifikacija padeda nustatyti, kaip greitai auglys auga ir kaip jis greitai gali plisti.

  • Mažos agresijos laipsnio chondrosarkoma: Tai yra lėtai augantis auglys, kuris paprastai nesivysto agresyviai ir retai plinta į kitus organus. Šie navikai gali būti mažiau pavojingi, tačiau vis tiek reikia medicininio įsikišimo.
  • Vidutinės agresijos laipsnio chondrosarkoma: Šie navikai auga greičiau nei mažos agresijos laipsnio, ir juos gali būti sunkiau gydyti. Jie dažniau plinta į kitus organus ar audinius.
  • Didelės agresijos laipsnio chondrosarkoma: Tai labai agresyvus navikas, kuris greitai auga ir dažniau plinta (metastazuoja) į kitus organus, pvz., plaučius.

Ligos diagnostika

Chondrosarkomos diagnostika apima išsamų paciento simptomų įvertinimą, fizinę apžiūrą ir vaizdinius tyrimus. Be to, norint patvirtinti diagnozę, būtina atlikti biopsiją, kad būtų galima įvertinti naviko histologiją.

  • Rentgenograma: Rentgenografija leidžia nustatyti, ar kauluose yra neįprastų pažeidimų ar auglių.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT padeda tiksliau nustatyti naviko dydį, vietą ir galimą jo poveikį aplinkiniams audiniams.
  • Kompiuterinė tomografija (KT): KT tyrimai dažnai naudojami norint išsiaiškinti, ar navikas išplito į kitus organus, pvz., plaučius.
  • Biopsija: Naviko audinys paimamas biopsijos būdu, siekiant mikroskopiškai įvertinti jo ląsteles ir nustatyti piktybiškumo laipsnį bei tipą.
  • Kraujo tyrimai: Nors chondrosarkoma dažniausiai nesukelia specifinių kraujo pokyčių, kai kurie kraujo rodikliai gali būti naudojami bendros sveikatos būklės įvertinimui.

Ligos gydymas ir vaistai

Chondrosarkomos gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos, agresyvumo ir paciento sveikatos būklės. Gydymo tikslas yra pašalinti naviką, sumažinti recidyvo riziką ir užkirsti kelią metastazėms.

  • Chirurginis gydymas: Chirurgija yra pagrindinis chondrosarkomos gydymo būdas. Dažniausiai atliekama naviko rezekcija (pašalinimas), stengiantis išsaugoti kuo daugiau sveikų audinių. Kai kuriais atvejais gali prireikti galūnės amputacijos, ypač jei navikas yra didelis ar labai agresyvus.
  • Radioterapija: Nors chondrosarkoma dažniausiai nėra jautri radioterapijai, šis gydymo būdas gali būti naudojamas siekiant sumažinti naviko dydį arba kovoti su naviko likučiais po operacijos.
  • Chemoterapija: Chemoterapija dažniausiai nėra efektyvi gydant chondrosarkomą, tačiau ji gali būti naudojama agresyvesnėms formoms arba jei navikas metastazavo į kitus organus.
  • Reabilitacija: Po chirurginio gydymo gali prireikti ilgalaikės reabilitacijos, ypač jei buvo pašalinta dalis kaulų ar sąnarių. Fizioterapija ir protezavimas gali padėti pacientams atgauti judrumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors chondrosarkoma yra rimta ir potencialiai gyvybei pavojinga liga, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir stiprinti imuninę sistemą gydymo metu. Vis dėlto jos negali pakeisti medicininio gydymo.

  • Subalansuota mityba: Sveika mityba, turinti daug antioksidantų (vaisių, daržovių) ir sveikų riebalų (alyvuogių aliejaus, žuvies), gali padėti stiprinti organizmo imuninę sistemą.
  • Žolelės su priešuždegiminėmis savybėmis: Kurkuma, imbieras ir žalioji arbata turi priešuždegiminių savybių ir gali padėti sumažinti uždegimą, tačiau būtina pasitarti su gydytoju prieš vartojant šiuos preparatus.
  • Fizinė veikla: Lengvas fizinis aktyvumas ir reabilitacija po operacijos gali padėti atstatyti jėgas ir išlaikyti raumenų tonusą.

Prevencija

Kadangi chondrosarkomos priežastys nėra visiškai aiškios, prevencija gali būti sudėtinga. Tačiau kai kurių veiksnių valdymas gali sumažinti riziką.

  • Ankstyvas gerybinių navikų stebėjimas: Gerybiniai kaulų navikai, tokie kaip enchondromos ar osteochondromos, turėtų būti reguliariai stebimi, kad būtų išvengta jų piktybiškumo.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Jei šeimoje yra chondrosarkomos atvejų ar kitų paveldimų ligų, rekomenduojama reguliariai tikrintis sveikatą ir stebėti kaulų būklę.

Šaltiniai

  1. https://www.pennmedicine.org/cancer/types-of-cancer/sarcoma/types-of-sarcoma/bone-sarcoma/chondrosarcoma#:~:text=A%20chondrosarcoma%20is%20a%20rare,bigger%20than%204%20centimeters%20across.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/chondrosarcoma/symptoms-causes/syc-20354196
  3. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/sarcoma/chondrosarcoma

Gydytojai