Blefaritas (vokų uždegimas)

Ligos aprašymas

Blefaritas yra lėtinis vokų kraštų uždegimas, kuris gali paveikti vieną arba abu akių vokus. Šis uždegimas dažniausiai pasireiškia ten, kur blakstienos auga, ir sukelia paraudimą, sudirginimą, niežėjimą bei šašus ar pleiskanas ant blakstienų. Blefaritas gali būti susijęs su bakterine infekcija, seborėjiniu dermatitu ar meibominių liaukų disfunkcija. Nors liga paprastai nėra pavojinga, ji gali būti nepatogi ir sukelti rimtesnių akių komplikacijų, tokių kaip konjunktyvitas arba ragenos uždegimas.

  • Lėtinis vokų kraštų uždegimas, sukeliantis paraudimą, niežėjimą ir pleiskanas ant blakstienų.
  • Gali būti susijęs su bakterine infekcija, odos ligomis arba meibominių liaukų disfunkcija.
  • Gali sukelti rimtesnių akių komplikacijų, jei nėra tinkamai gydomas.

Ligos priežastys

Blefaritą gali sukelti įvairūs veiksniai, nuo infekcijų iki odos būklių ir alergijų. Tiksliai supratus priežastis, galima geriau valdyti ir gydyti būklę.

  • Bakterinė infekcija: dažnai sukelia bakterijos, tokios kaip Staphylococcus aureus, kurios gyvena ant odos ir gali sukelti infekciją vokų kraštuose.
  • Meibominių liaukų disfunkcija: šių liaukų užsikimšimas ar sutrikusi funkcija gali lemti riebalų perteklių ar trūkumą ašarų plėvelėje, sukeliant uždegimą.
  • Seborėjinis dermatitas: odos liga, sukelianti pleiskanas ir riebalinį uždegimą, kuris gali paveikti akių vokus.
  • Alerginės reakcijos: alergenai, tokie kaip dulkės, augintinių pleiskanos ar kosmetika, gali sukelti uždegimą ir sudirginimą.
  • Rožinė (rosacea): lėtinė odos liga, dažnai sukelianti veido paraudimą, gali paveikti ir akių vokus, sukeliant uždegimą.
  • Kontaktinis dermatitas: reakcija į cheminių medžiagų, vaistų ar kosmetikos dirgiklius, sukeliančius odos ir akių vokų uždegimą.

Ligos simptomai

Blefarito simptomai gali skirtis priklausomai nuo uždegimo priežasties ir sunkumo, tačiau dažniausiai pasireiškia akių vokų diskomfortu ir akių problemomis.

  • Paraudimas ir patinimas: akių vokai gali būti paraudę ir patinę, ypač kraštuose.
  • Niežėjimas ir deginimas: dažnas vokų niežėjimas ir deginimo pojūtis.
  • Akių sausumas ar ašarojimas: gali atsirasti dėl sutrikusios ašarų plėvelės funkcijos.
  • Šašai ir pleiskanos ant blakstienų: gali formuotis šašai arba pleiskanos ant blakstienų pagrindo, ypač po miego.
  • Jautrumas šviesai (fotofobija): padidėjęs jautrumas šviesai dėl akių uždegimo.
  • Neryškus regėjimas: kartais gali atsirasti laikinas regėjimo neryškumas dėl ašarų plėvelės sutrikimų.
  • Svetimkūnio pojūtis: jausmas, tarsi akyje būtų smėlis ar kita svetima medžiaga.

Ligos klasifikacijos

Blefaritas gali būti klasifikuojamas pagal jo atsiradimo vietą ir priežastį, padedant nustatyti tinkamą gydymo strategiją.

  • Priekinis blefaritas: pažeidžia išorinę akių vokų dalį, kur auga blakstienos. Dažniausiai sukeliamas bakterinės infekcijos ar seborėjinio dermatito.
  • Užpakalinis blefaritas: pažeidžia vidinę akių vokų dalį, kur yra meibominės liaukos. Dažnai susijęs su meibominių liaukų disfunkcija arba rožine.
  • Mišrus blefaritas: apima tiek priekinio, tiek užpakalinio blefarito požymius ir simptomus, dažniausiai pasitaikantį tipą.

Ligos diagnostika

Blefarito diagnostikai dažniausiai reikalingas išsamus paciento simptomų įvertinimas ir vokų apžiūra. Kai kuriais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai, siekiant nustatyti specifinę priežastį.

  • Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas įvertins paciento simptomus, jų trukmę ir bet kokius galimus veiksnius, pvz., alergijas ar odos būkles.
  • Akių vokų apžiūra: naudojant padidinimą, gydytojas gali apžiūrėti akių vokus ir blakstienas, kad nustatytų uždegimo požymius, pleiskanas ar liaukų užsikimšimą.
  • Akių testai: gali būti atliekami siekiant įvertinti ašarų gamybą ir ašarų plėvelės stabilumą.
  • Ląstelių ir sekretų mėginiai: jei yra įtariama infekcija, gydytojas gali imti vokų sekretų mėginius, kad atliktų laboratorinius tyrimus ir nustatytų infekcijos sukėlėją.

Ligos gydymas ir vaistai

Blefarito gydymas yra skirtas mažinti uždegimą, užkirsti kelią komplikacijoms ir palengvinti simptomus. Gydymas paprastai apima akių higieną, medikamentinį gydymą ir kitus papildomus metodus.

  • Akių vokų higiena: kasdieninis vokų plovimas šiltu vandeniu ir švelniu muilu arba specialiais akių valikliais padeda pašalinti pleiskanas ir riebalų perteklių.
  • Šiltos kompresės: šiltos kompresės padeda atpalaiduoti riebalus meibominėse liaukose, sumažina liaukų užsikimšimą ir uždegimą.
  • Antibiotikai: gali būti skiriami akių lašų, tepalų ar tablečių pavidalu, jei blefaritas yra susijęs su bakterine infekcija.
  • Kortikosteroidai: akių lašai ar tepalai su kortikosteroidais gali būti naudojami trumpą laiką, siekiant sumažinti uždegimą.
  • Dirbtinės ašaros: padeda sumažinti akių sausumą ir diskomfortą.
  • Omegos-3 riebalų rūgščių papildai: gali padėti pagerinti meibominių liaukų funkciją ir sumažinti akių sausumą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti blefarito, kai kurios gali padėti sumažinti simptomus ir palaikyti akių sveikatą. Visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.

  • Alyvuogių aliejus arba kokosų aliejus: švelniai masažuojamas ant akių vokų kraštų gali padėti sumažinti uždegimą ir sudrėkinti odą.
  • Ramunėlių arbatos kompresai: šiltos ramunėlių arbatos maišeliai gali padėti sumažinti vokų uždegimą ir dirginimą.
  • Agurko griežinėliai: gali būti dedami ant akių vokų, kad sumažintų patinimą ir sudrėkintų odą.
  • Žaliosios arbatos kompresai: turi natūralių priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir diskomfortą.
  • Medus: natūralus antibakterinis agentas, gali būti naudojamas kaip priedas į šiltus kompresus, siekiant sumažinti bakterijų kiekį vokų kraštuose.

Prevencija

Blefarito prevencija yra susijusi su tinkama akių higiena ir rizikos veiksnių vengimu. Toliau pateikiamos kelios priemonės, kurios gali padėti sumažinti blefarito riziką.

  • Reguliarus vokų valymas: kasdien plauti akių vokus šiltu vandeniu ir švelniu muilu arba specialiais akių valikliais, kad būtų pašalintos pleiskanos ir riebalų perteklius.
  • Vengti akių trynimo: vengti akių trynimo, kad būtų išvengta dirginimo ir infekcijos.
  • Tinkama kosmetikos priežiūra: naudoti hipoalerginę kosmetiką, vengti dalintis akių makiažo priemonėmis ir reguliariai jas keisti, siekiant sumažinti infekcijos riziką.
  • Alergenų kontrolė: identifikuoti ir vengti alergenų, kurie gali sukelti akių vokų uždegimą.
  • Sveika mityba: subalansuota mityba, turtinga vitaminais A, C, E ir omega-3 riebalų rūgštimis, gali padėti palaikyti akių sveikatą.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/blepharitis/symptoms-causes/syc-20370141
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/10032-blepharitis
  3. https://www.nei.nih.gov/learn-about-eye-health/eye-conditions-and-diseases/blepharitis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)