Autoimuninis hepatitas

Ligos aprašymas

Autoimuninis hepatitas yra lėtinė uždegiminė kepenų liga, kurią sukelia imuninės sistemos sutrikimas. Šios ligos metu organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja kepenų ląsteles, sukelia uždegimą ir gali lemti kepenų pažeidimus. Jei autoimuninis hepatitas negydomas, jis gali progresuoti į kepenų fibrozę, cirozę ir net kepenų nepakankamumą. Liga gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai diagnozuojama moterims.

Ligos priežastis

Tiksli autoimuninio hepatito priežastis nėra visiškai žinoma, tačiau yra manoma, kad liga vystosi dėl genetinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Pagrindinės priežastys ir rizikos veiksniai:

  • Genetinis polinkis: Kai kurie žmonės turi genetinį polinkį autoimuniniams sutrikimams, dėl ko imuninė sistema gali klaidingai atakuoti sveikus kepenų audinius.
  • Aplinkos veiksniai: Tam tikri virusai (pvz., hepatito virusai), vaistai ar toksinai gali sukelti autoimuninę reakciją.
  • Autoimuninės ligos: Žmonės, sergantys kitomis autoimuninėmis ligomis (pvz., reumatoidiniu artritu, vilklige ar celiakija), gali turėti didesnę riziką susirgti autoimuniniu hepatitu.

Ligos simptomai

Autoimuninis hepatitas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie dažnai panašūs į kitų kepenų ligų simptomus. Simptomai gali būti lengvi arba sunkūs, o kai kurie pacientai gali neturėti jokių simptomų, ypač pradiniuose ligos etapuose. Dažniausi simptomai yra šie:

  • Nuovargis: Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
  • Geltonumas (gelta): Odos ir akių baltymų pageltimas dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje.
  • Pilvo skausmas: Skausmas arba diskomfortas dešinėje viršutinėje pilvo dalyje.
  • Sąnarių skausmai: Daugelis pacientų gali patirti sąnarių skausmus ar diskomfortą.
  • Svorio kritimas: Nepagrįstas kūno svorio mažėjimas.
  • Šlapimo ir išmatų pokyčiai: Tamsus šlapimas ir blyškios išmatos.
  • Apetito praradimas: Sumažėjęs apetitas, dėl kurio gali sumažėti svoris.
  • Padidėjusios kepenys (hepatomegalija): Gydytojas gali pastebėti kepenų padidėjimą, atliekant fizinę apžiūrą.

Ligos klasifikacija

Autoimuninis hepatitas gali būti skirstomas į du pagrindinius tipus:

  • 1 tipo autoimuninis hepatitas: Tai dažniausia autoimuninio hepatito forma, kuri gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Ši forma yra dažnesnė moterims ir gali būti susijusi su kitomis autoimuninėmis ligomis.
  • 2 tipo autoimuninis hepatitas: Dažniausiai pasireiškia vaikams ir jaunoms moterims. Ši forma yra retesnė ir gali būti sunkesnė, dažnai susijusi su kitais autoimuniniais sutrikimais.

Ligos diagnostika

Autoimuninis hepatitas diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais, kraujo tyrimais ir kepenų biopsijos rezultatais. Pagrindiniai diagnostiniai tyrimai:

  • Kraujo tyrimai: Atliekami siekiant nustatyti kepenų fermentų lygį (ALT, AST, bilirubinas) ir nustatyti specifinius autoantikūnus, tokius kaip antinukleariniai antikūnai (ANA), anti-gludaminazės antikūnai (anti-LKM) ir kiti.
  • Kepenų biopsija: Biopsija padeda patvirtinti diagnozę ir įvertinti kepenų pažeidimo laipsnį bei uždegimą.
  • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar ultragarsas: Šie vaizdiniai tyrimai gali būti naudojami kepenų struktūrai ir funkcijai įvertinti bei nustatyti galimus pažeidimus ar fibrozę.

Ligos gydymas ir vaistai

Autoimuninio hepatito gydymas siekia sumažinti imuninės sistemos ataką ir uždegimą kepenyse, taip išvengiant tolesnių pažeidimų. Gydymo būdai apima:

  • Kortikosteroidai (prednizolonas): Šie vaistai padeda slopinti imuninės sistemos aktyvumą ir sumažinti kepenų uždegimą. Jie yra pirmojo pasirinkimo vaistai gydant autoimuninį hepatitą.
  • Imunosupresantai (azatioprinas): Kartu su kortikosteroidais gali būti skiriami imunosupresantai, siekiant sumažinti imuninės sistemos veiklą ir išlaikyti ilgalaikį uždegimo kontrolę.
  • Ilgalaikė priežiūra: Po pirminio gydymo laikotarpio daugelis pacientų turi vartoti mažesnes vaistų dozes, kad būtų išvengta ligos atkryčių.
  • Kepenų transplantacija: Sunkiais atvejais, kai autoimuninis hepatitas progresuoja iki kepenų nepakankamumo, gali prireikti kepenų transplantacijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors autoimuninis hepatitas reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palaikyti kepenų sveikatą:

  • Sveika mityba: Subalansuota mityba su daug vaisių, daržovių, neskaldytų grūdų ir sveikų riebalų padeda palaikyti bendrą kepenų sveikatą.
  • Žolelių papildai: Tam tikros žolelės, tokios kaip margainis (silimarinas), gali padėti apsaugoti kepenis nuo pažeidimų. Tačiau prieš vartojant bet kokius papildus būtina pasitarti su gydytoju.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: Tinkamas vandens vartojimas padeda palaikyti bendrą organizmo ir kepenų funkciją.

Prevencija

Nėra specifinių būdų, kaip užkirsti kelią autoimuniniam hepatitui, tačiau tam tikros priemonės gali padėti valdyti ligą arba sumažinti simptomus:

  • Reguliarūs medicininiai patikrinimai: Periodiniai kepenų būklės ir imuninės sistemos patikrinimai gali padėti stebėti ligos progresavimą ir laiku pradėti gydymą.
  • Vengti kepenų pažeidimo: Svarbu vengti alkoholio vartojimo ir kenksmingų medžiagų, kurios gali pakenkti kepenims, nes tai gali pabloginti autoimuninį hepatitą.
  • Imuninės sistemos priežiūra: Vengti streso, infekcijų ir sveikatos būklių, kurios gali suaktyvinti imuninę sistemą.

Šaltiniai

  1. https://www.hopkinsmedicine.org/health/conditions-and-diseases/hepatitis/autoimmune-hepatitis#:~:text=Autoimmune%20hepatitis%20is%20when%20your,(classic)%20or%20type%202.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/autoimmune-hepatitis/symptoms-causes/syc-20352153
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17867-autoimmune-hepatitis

Gydytojai