Aortos lanko sindromas (Takajasu)

Ligos aprašymas

Aortos lanko sindromas, dar žinomas kaip Takajasu arteritas, yra reta lėtinė uždegiminė liga, kuri paveikia didžiąsias kraujagysles, ypač aortą ir jos pagrindines šakas. Liga sukelia kraujagyslių uždegimą (vaskulitą), dėl kurio gali atsirasti kraujagyslių sienelių sustorėjimas, susiaurėjimas arba užsikimšimas, taip pat gali susidaryti aneurizmos (kraujagyslių išsiplėtimas). Takajasu arteritas dažniausiai diagnozuojamas jaunoms moterims, ypač Azijos kilmės, tačiau gali paveikti bet kokio amžiaus ir lyties žmones.

Ligos priežastys

  • Autoimuninė reakcija: manoma, kad Takajasu arteritą sukelia autoimuninė reakcija, kai organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas kraujagyslių sieneles, sukeldama uždegimą ir pažeidimus.
  • Genetiniai veiksniai: nors tikslūs mechanizmai nėra aiškūs, genetiniai veiksniai gali padidinti jautrumą šiai ligai, ypač tam tikrose populiacijose.
  • Infekciniai veiksniai: kai kurie tyrimai rodo, kad infekcijos gali būti paleidžiamasis mechanizmas arba prisidėti prie autoimuninio atsako, tačiau tiesioginis ryšys nėra patvirtintas.

Ligos simptomai

Takajasu arteritas gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kurios kraujagyslės yra pažeistos:

  • Bendrieji simptomai:
    • Nuovargis ir silpnumas
    • Karščiavimas
    • Naktinis prakaitavimas
    • Svorio netekimas
    • Sąnarių ir raumenų skausmas
  • Specifiniai simptomai dėl kraujagyslių pažeidimo:
    • Sumažėjęs arba išnykęs pulsas rankose ar kojose
    • Kraujospūdžio skirtumai tarp rankų
    • Galvos skausmas, galvos svaigimas ar alpulys
    • Krūtinės skausmas
    • Dusulys
    • Regėjimo sutrikimai, įskaitant neryškų matymą ar regėjimo praradimą
    • Šaltos rankos ar kojos, ypač po fizinio krūvio

Ligos klasifikacijos

Takajasu arteritas klasifikuojamas pagal paveiktas aortos ir jos šakų sritis:

  • I tipas: pažeidžiamos aortos lankas ir jo šakos.
  • IIa tipas: pažeidžiama kylančioji aorta, aortos lankas ir jo šakos.
  • IIb tipas: pažeidžiama kylančioji aorta, aortos lankas, jo šakos ir krūtinės aorta.
  • III tipas: pažeidžiama nusileidžiančioji krūtinės aorta ir pilvo aorta.
  • IV tipas: pažeidžiama pilvo aorta ir jos pagrindinės šakos.
  • V tipas: pažeidžiama visa aorta, įskaitant kylančiąją, krūtinės ir pilvo dalis, taip pat aortos lankas ir jo šakos.

Ligos diagnostika

  • Fizinė apžiūra: gydytojas gali pastebėti sumažėjusį ar išnykusį pulsą, kraujospūdžio skirtumus tarp rankų arba klausyti širdies ūžesius dėl pažeistų kraujagyslių.
  • Laboratoriniai tyrimai: kraujo tyrimai gali parodyti uždegimo rodiklių padidėjimą, tokių kaip eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) arba C reaktyvus baltymas (CRB).
  • Magnetinio rezonanso angiografija (MRA): naudojama kraujagyslių vaizdams gauti ir pažeidimų vietai bei mastui nustatyti.
  • Kompiuterinė tomografija (KT) ir KT angiografija: padeda įvertinti kraujagyslių struktūras ir pažeidimus.
  • Ultragarsas: gali būti naudojamas vertinant kraujotaką pagrindinėse arterijose.
  • Pozitronų emisijos tomografija (PET): kartais naudojama norint nustatyti uždegimo aktyvumą kraujagyslėse.

Ligos gydymas ir vaistai

  • Kortikosteroidai: pirmiausia naudojami uždegimui mažinti ir ligos progresavimui kontroliuoti. Dažnai skiriamas prednizolonas arba kiti steroidai.
  • Imunosupresantai: tokie kaip metotreksatas, azatioprinas ar ciklofosfamidas, gali būti naudojami kartu su steroidais arba tais atvejais, kai steroidai nėra veiksmingi.
  • Biologiniai vaistai: vaistai, tokie kaip tocilizumabas arba adalimumabas, gali būti naudojami atspariems ar pasikartojantiems atvejams.
  • Chirurginė intervencija: kai kuriais atvejais gali prireikti kraujagyslių rekonstrukcijos ar angioplastikos, jei yra reikšmingas kraujagyslių susiaurėjimas arba užsikimšimas.
  • Antihipertenziniai vaistai: naudojami kraujospūdžiui kontroliuoti, ypač jei yra didelė hipertenzijos rizika.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

  • Sveika mityba: dieta, turtinga antioksidantais ir priešuždegiminėmis maistinėmis medžiagomis, gali padėti palaikyti bendrą sveikatą ir mažinti uždegimą.
  • Reguliari fizinė veikla: švelni fizinė veikla, pavyzdžiui, vaikščiojimas ar joga, gali padėti pagerinti kraujotaką ir bendrą sveikatą, bet būtina pasitarti su gydytoju.
  • Streso valdymas: meditacija, kvėpavimo pratimai ar kiti streso mažinimo metodai gali padėti kontroliuoti ligos simptomus.
  • Poilsis: tinkamas poilsis ir miego režimas yra svarbūs imuninės sistemos veiklai palaikyti.

Prevencija

  • Reguliari sveikatos priežiūra: ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra pagrindinės priemonės, siekiant išvengti komplikacijų.
  • Kontroliuoti kraujospūdį ir cholesterolio lygį: kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė gali padėti sumažinti kraujagyslių pažeidimų riziką.
  • Vengti rūkymo: rūkymas gali pabloginti kraujagyslių būklę ir padidinti ligos komplikacijų riziką.
  • Uždegimo kontrolė: svarbu laikytis gydytojo rekomenduoto gydymo plano ir reguliariai tikrintis sveikatą.
  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/takayasus-arteritis/symptoms-causes/syc-20351335
  2. https://en.wikipedia.org/wiki/Takayasu%27s_arteritis
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK459127/

Gydytojai