Anorektalinė fistulė

Ligos aprašymas

Anorektalinė fistulė yra nenormalus kanalas, kuris jungia analinį kanalą arba tiesiąją žarną su odos paviršiumi aplink išangę. Ši būklė dažniausiai pasireiškia kaip lėtinė komplikacija po anorektalinio absceso (pūlinio), kai infekcija negyja ir susiformuoja fistulė – ilgalaikis kanalas, per kurį gali tekėti pūliai arba išmatos. Anorektalinės fistulės yra skausmingos ir gali sukelti diskomfortą, odos dirginimą, uždegimą ir infekcijas. Jei nėra tinkamai gydoma, fistulė gali sukelti rimtesnių komplikacijų, įskaitant nuolatinį infekcinį procesą.

• Nenormalus kanalas, jungiantis analinį kanalą arba tiesiąją žarną su oda aplink išangę.
• Dažnai pasireiškia po anorektalinio absceso, kai infekcija negyja.
• Gali sukelti skausmą, diskomfortą, odos dirginimą, uždegimą ir infekcijas.

Ligos priežastys

Anorektalinės fistulės dažniausiai atsiranda kaip lėtinė komplikacija po anorektalinio absceso. Priežastys, dėl kurių gali susidaryti anorektalinė fistulė, yra įvairios:

• Anorektalinis abscesas: dažniausia anorektalinės fistulės priežastis. Pūlinys gali sukelti infekciją, kuri prasiveržia per odą, formuodama fistulę.
• Krono liga: lėtinė uždegiminė žarnyno liga, galinti sukelti gilų žarnyno ir išangės uždegimą bei fistulių susidarymą.
• Tuberkuliozė: gali sukelti išangės ir tiesiosios žarnos uždegimą bei fistulių formavimąsi.
• Radiacinė terapija: gali sukelti audinių pažeidimus ir išangės bei tiesiosios žarnos uždegimą, dėl ko gali formuotis fistulės.
• Ankstesnės anorektalinės operacijos ar traumos: chirurginės intervencijos ar traumos gali padidinti fistulių susidarymo riziką.
• Infekcijos: specifinės infekcijos, pvz., chlamidijų, gonorėjos ar sifilio, gali sukelti anorektalinę fistulę.
• Piktybiniai navikai: retai, bet kai kurie anorektaliniai vėžiai gali sukelti fistulių formavimąsi.

Ligos simptomai

Anorektalinės fistulės simptomai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai jie susiję su lėtiniu uždegimu ir fistulės drenažu. Simptomai gali būti nuolatiniai arba pasikartojantys, priklausomai nuo fistulės tipo ir jos sudėtingumo.

• Skausmas: nuolatinis ar periodiškas skausmas aplink išangę, kuris gali sustiprėti sėdint, tuštinantis arba kosint.
• Pūlingas išskyros: nuolatinis arba periodiškas pūlių nutekėjimas iš mažos angos šalia išangės.
• Kraujavimas: šalia išangės gali pasirodyti kraujas, ypač tuštinantis.
• Odų sudirginimas: dažnas išskyrų iš fistulės srautas gali sukelti aplinkinės odos dirginimą ir niežėjimą.
• Patinimas: šalia išangės gali atsirasti patinimas arba mažas, skausmingas gumbelis.
• Blogas kvapas: dėl pūlingų išskyrų gali pasireikšti nemalonus kvapas.
• Karščiavimas ir bendras negalavimas: kai kuriais atvejais fistulės infekcija gali sukelti karščiavimą, nuovargį ir bendrą negalavimą.

Ligos klasifikacijos

Anorektalinės fistulės gali būti klasifikuojamos pagal jų anatominę vietą ir sudėtingumą. Ši klasifikacija padeda gydytojams nustatyti tinkamiausią gydymo metodą.

• Pagal fistulės trajektoriją:
  • Paprasta (mažos rizikos) fistulė: tiesioginis kanalas nuo vidinės angos išangės viduje iki išorinės angos išangės odoje. Paprastai yra lengvai gydomos ir mažiau sudėtingos.
  • Sudėtinga (didelės rizikos) fistulė: gali būti daugialypė, su keliais kanalais arba šakojasi ir apima daugiau nei vieną raumenų sluoksnį, pavyzdžiui, įtraukia sfinkterio raumenis ar net eina per kitus dubens organus.
• Pagal santykį su sfinkterio raumenimis:
  • Intersfinkterinė fistulė: eina tarp vidinio ir išorinio sfinkterio.
  • Transsfinkterinė fistulė: praeina per išorinį sfinkterį.
  • Suprasfinkterinė fistulė: eina virš išorinio sfinkterio ir aplink jį.
  • Extrasfinkterinė fistulė: praeina virš išorinio sfinkterio ir tiesiogiai jungiasi su tiesiąja žarna, be įtraukimo į išangės sfinkterį.

Ligos diagnostika

Anorektalinės fistulės diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu ir įvairiais diagnostiniais tyrimais, kad būtų galima tiksliai nustatyti fistulės trajektoriją ir pasirinkti tinkamą gydymą.

• Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: gydytojas apklausia pacientą apie simptomus, jų trukmę ir bet kokią buvusią anorektalinę infekciją ar operaciją.
• Fizinė apžiūra: atliekama perianalinės srities apžiūra, siekiant nustatyti išorines fistulės angas, išskyras ir uždegimą.
• Rektoskopija: endoskopinis tyrimas, leidžiantis vizualizuoti vidinę tiesiąją žarną ir aptikti bet kokias vidines fistulės angas ar uždegimą.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gali būti naudojama tikslesniam fistulės trajektorijos nustatymui, ypač sudėtingoms fistulėms.
• Endosonografija (ultragarso tyrimas): atliekamas siekiant nustatyti fistulės trajektoriją ir santykį su išangės sfinkterio raumenimis.
• Fistulografija: rentgenologinis tyrimas, naudojamas retais atvejais, įvedant kontrastinę medžiagą į fistulę ir padedant vizualizuoti jos eigą.

Ligos gydymas ir vaistai

Anorektalinės fistulės gydymas priklauso nuo jos sudėtingumo ir trajektorijos. Gydymo tikslas yra pašalinti infekciją, uždaryti fistulės kanalą ir išvengti atkryčių bei išlaikyti išangės sfinkterio funkciją.

• Chirurginis gydymas:
  • Fistulotomija: dažniausias ir efektyviausias paprastų fistulių gydymo būdas. Operacijos metu fistulė atidaroma išilgai ir paliekama atvira, kad išgytų nuo vidaus.
  • Setono įdėjimas: naudojamas sudėtingoms fistulėms arba tais atvejais, kai yra didelė išangės sfinkterio pažeidimo rizika. Guminis vamzdelis (setonas) įdedamas į fistulę, kad būtų užtikrintas nuolatinis drenažas ir sumažintas infekcijos pavojus.
  • Endorektalinis lopas: procedūra, kurios metu iš tiesiosios žarnos gleivinės suformuojamas lopas, uždarantis vidinę fistulės angą.
  • Lazerinė terapija (FiLaC): minimaliai invazinė procedūra, naudojama kai kurioms fistulėms gydyti, naikinant fistulės traktą lazeriu.
  • Fistulės užkimšimas: naudojamas kai kuriais atvejais, kai į fistulės kanalą įvedamas specialus biologinis klijai arba užpildas, siekiant skatinti gijimą.
• Antibiotikai: skiriami infekcijos kontrolei, ypač jei yra aktyvus pūlinys ar sepsis.
• Priežiūra po operacijos: svarbi siekiant užtikrinti tinkamą žaizdų gijimą ir sumažinti atkryčių riziką. Tai gali apimti šiltas vonias (sitz vonias), tinkamą higieną ir antibiotikus, jei yra indikacijų.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Liaudiškos priemonės negali išgydyti anorektalinės fistulės, tačiau gali padėti sumažinti simptomus ir palengvinti gijimo procesą. Visada svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.

• Šiltos sėdimos vonios (sitz vonios): gali padėti sumažinti skausmą, patinimą ir uždegimą bei skatinti kraujotaką paveiktoje srityje.
• Alijošius (aloe vera): dėl natūralių priešuždegiminių savybių gali būti naudojamas siekiant sumažinti uždegimą ir skatinti žaizdų gijimą.
• Ciberžolė: natūralus priešuždegiminis agentas, kuris gali padėti sumažinti uždegimą ir skatinti gijimą. Gali būti vartojamas kaip priedas maiste arba papildas.
• Medus: dėl antiseptinių savybių gali būti naudojamas kaip papildoma priemonė, kad būtų išvengta infekcijų ir skatinamas gijimas, tačiau jo negalima tiesiogiai tepti ant atvirų žaizdų.
• Ramunėlių arbata: naudojama kaip sėdimos vonios tirpalas gali padėti nuraminti sudirgusią odą ir sumažinti uždegimą.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti anorektalinės fistulės, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką ir skatinti sveiką žarnyno funkciją.

• Tinkama higiena: reguliari anorektalinės srities higiena gali padėti išvengti infekcijų ir sumažinti abscesų riziką.
• Sveika mityba: daug ląstelienos turinti dieta gali padėti išlaikyti reguliarų tuštinimąsi ir sumažinti vidurių užkietėjimą, kuris gali prisidėti prie anorektalinių problemų.
• Greitas abscesų gydymas: jei atsiranda anorektalinis abscesas, svarbu greitai kreiptis į gydytoją ir gauti tinkamą gydymą, kad būtų sumažinta fistulės rizika.
• Krono ligos ir kitų lėtinių žarnyno ligų valdymas: tinkamas lėtinių uždegiminių ligų gydymas gali padėti sumažinti fistulių riziką.

Šaltiniai

1. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/14466-anal-fistula
2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK560657/
3. https://www.nhs.uk/conditions/anal-fistula/