Alkoholio abstinencijos sindromas

Ligos aprašymas

Alkoholio abstinencijos sindromas (AAS) yra simptomų grupė, kuri atsiranda, kai asmuo, ilgą laiką vartojęs didelius kiekius alkoholio, staiga nutraukia arba žymiai sumažina alkoholio vartojimą. Šis sindromas atsiranda dėl centrinės nervų sistemos disbalanso, kai alkoholio vartojimas, kuris anksčiau slopino nervų sistemą, yra staiga nutraukiamas. AAS simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki labai sunkių ir net gyvybei pavojingų.

AAS yra dažna problema tarp asmenų, kurie ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu, ir gali prasidėti per kelias valandas po paskutinio alkoholio vartojimo. Svarbu, kad ši būklė būtų tinkamai įvertinta ir gydoma, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip alkoholinė delyras (delirium tremens).

Ligos priežastys

Alkoholio abstinencijos sindromo priežastis yra staigus arba reikšmingas alkoholio vartojimo sumažėjimas po ilgo ir intensyvaus jo vartojimo. Alkoholio poveikis centrinei nervų sistemai yra slopinantis, todėl ilgalaikis vartojimas sukelia smegenų adaptacijas, kad kompensuotų šį slopinimą. Kai alkoholio vartojimas nutraukiamas, centrinė nervų sistema tampa per daug aktyvi, nes adaptacijos nebeparemiamos alkoholio slopinančiu poveikiu.

Rizikos veiksniai, didinantys AAS tikimybę:

• Ilgalaikis ir intensyvus alkoholio vartojimas: Kuo ilgiau ir daugiau asmuo vartoja alkoholį, tuo didesnė rizika susirgti AAS.
• Ankstesni bandymai nutraukti alkoholio vartojimą: Asmenys, kurie anksčiau patyrė AAS, turi didesnę riziką, kad sindromas pasikartos.
• Sveikatos problemos: Asmenys su lėtinėmis sveikatos problemomis, tokiomis kaip kepenų ligos ar psichikos sveikatos sutrikimai, turi didesnę riziką susirgti sunkiu AAS.

Ligos simptomai

Alkoholio abstinencijos sindromo simptomai gali pasireikšti nuo kelių valandų iki kelių dienų po paskutinio alkoholio vartojimo. Simptomai gali būti lengvi, vidutinio sunkumo arba sunkūs, priklausomai nuo abstinencijos sunkumo ir ankstesnio alkoholio vartojimo lygio:

Lengvi simptomai:

• Drebulys (tremoras): Rankų, liežuvio ar kitų kūno dalių drebulys.
• Nerimas ir dirglumas: Padidėjęs nerimas, nervingumas ar dirglumas.
• Galvos skausmas: Dažnai stiprus ir ilgai trunkantis.
• Prakaitavimas: Padidėjęs prakaitavimas, ypač naktį.
• Pykinimas ir vėmimas: Skrandžio diskomfortas, kuris gali būti lydimas vėmimo.
• Nemiga: Sunku užmigti arba neramus miegas.

Vidutinio sunkumo simptomai:

• Padidėjęs širdies ritmas: Tachikardija.
• Padidėjęs kraujospūdis: Hipertenzija.
• Padidėjęs kvėpavimo dažnis: Greitas kvėpavimas (tachipnėja).
• Karščio bangos: Kūno temperatūros svyravimai, sukelti prakaitavimo.
• Regos ir klausos haliucinacijos: Gali būti laikini, bet gąsdinantys.

Sunkūs simptomai (alkoholinė delyra, delirium tremens):

• Sumišimas ir dezorientacija: Orientacijos laike ir vietoje praradimas, sąmonės lygio pokyčiai.
• Stiprios haliucinacijos: Labai realistiškos regos, klausos ar jutiminės haliucinacijos.
• Didelis sujaudinimas: Neramumas, agresija ar nevaldomas elgesys.
• Traukuliai: Gali būti pavieniai arba pasikartojantys priepuoliai, kurie yra labai pavojingi.
• Sunki tachikardija ir hipertenzija: Labai aukštas širdies ritmas ir kraujospūdis, kuris gali sukelti širdies priepuolį ar insultą.

Ligos klasifikacijos

Alkoholio abstinencijos sindromas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų sunkumą:

• Lengvas abstinencijos sindromas: Lengvi simptomai, tokie kaip drebulys, nerimas, prakaitavimas, kurie paprastai nesukelia rimtų sveikatos problemų ir gali būti gydomi ambulatoriškai.
• Vidutinio sunkumo abstinencijos sindromas: Vidutinio sunkumo simptomai, reikalaujantys medicininės priežiūros, bet paprastai nėra pavojingi gyvybei.
• Sunkus abstinencijos sindromas (Delirium tremens): Labai pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos ir hospitalizacijos.

Ligos diagnostika

Alkoholio abstinencijos sindromo diagnostika apima klinikinį įvertinimą, laboratorinius tyrimus ir paciento istorijos analizę:

• Klinikinė apžiūra: Gydytojas įvertins simptomus, tokius kaip drebulys, prakaitavimas, nerimas, širdies ritmas ir kraujospūdis. Taip pat bus atsižvelgiama į paciento alkoholio vartojimo istoriją.
• CIWA-Ar skalė (Klinikinio alkoholio abstinencijos įvertinimo skalė): Naudojama abstinencijos simptomų sunkumui įvertinti ir gydymo planui parengti.
• Kraujo tyrimai:
  • Elektrolitų pusiausvyros įvertinimas: Siekiant nustatyti galimus elektrolitų disbalansus, kurie gali sukelti komplikacijas.
  • Kepenų funkcijos tyrimai: Dažnai atliekami dėl galimo kepenų pažeidimo nuo ilgalaikio alkoholio vartojimo.
• Kiti tyrimai: Priklausomai nuo simptomų, gali būti atliekami kiti tyrimai, siekiant įvertinti bendrą paciento sveikatos būklę ir pašalinti kitas galimas priežastis.

Ligos gydymas ir vaistai

Alkoholio abstinencijos sindromo gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir paciento sveikatos būklės:

• Hospitalizacija: Sunkiais atvejais, ypač esant alkoholiniai delyrai, reikalinga hospitalizacija intensyvios terapijos skyriuje.
• Benzodiazepinai: Dažniausiai naudojami vaistai, skirti simptomams kontroliuoti, tokie kaip diazepamas arba lorazepamas. Jie padeda sumažinti sujaudinimą, drebulį, traukulius ir haliucinacijas.
• Vitaminų terapija:
  • Tiaminas (vitaminas B1): Dažnai skiriamas, siekiant išvengti Wernicke-Korsakoff sindromo, kuris gali atsirasti dėl vitamino B1 trūkumo alkoholikams.
  • Folinė rūgštis ir multivitaminai: Gali būti skiriami siekiant koreguoti mitybos trūkumus.
• Skysčių ir elektrolitų balanso atstatymas: Gali prireikti intraveninių skysčių terapijos, ypač jei pacientas yra dehidratavęs arba turi elektrolitų disbalansą.
• Antipsichotikai: Kartais naudojami, jei yra sunkių haliucinacijų ar sujaudinimo, tačiau jie naudojami atsargiai dėl galimų šalutinių poveikių.
• Tolesnis gydymas: Po ūminės fazės gali būti reikalinga psichologinė pagalba, reabilitacija ir ilgalaikė pagalba dėl priklausomybės nuo alkoholio.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralūs metodai gali padėti sumažinti abstinencijos simptomus ir pagerinti bendrą sveikatą:

• Hidratacija: Svarbu gerti daug skysčių, kad būtų išvengta dehidratacijos, kuri gali pabloginti abstinencijos simptomus.
• Sveika mityba: Subalansuota mityba, turinti daug vitaminų ir mineralų, gali padėti atkurti organizmo pusiausvyrą po ilgalaikio alkoholio vartojimo.
• Raminančios arbatos: Ramunėlių ar levandų arbata gali padėti sumažinti nerimą ir pagerinti miegą.
• Fizinė veikla: Lengvi fiziniai pratimai, tokie kaip vaikščiojimas, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

Šaltiniai

• https://en.wikipedia.org/wiki/Alcohol_withdrawal_syndrome
• https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK441882/
• https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/alcohol-withdrawal