Aftinis stomatitas

Ligos aprašymas

Aftinis stomatitas (dar vadinamas aftine opa) yra dažna burnos ertmės uždegiminė liga, kuri pasireiškia skausmingomis, mažomis opomis ar erozijomis ant burnos gleivinės. Aftos dažniausiai atsiranda ant skruostų, lūpų vidinės dalies, liežuvio ar gomurio. Ši būklė yra dažniau pasitaikanti vaikams, tačiau gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms. Nors aftinis stomatitas nėra pavojingas ir praeina savaime, jis gali sukelti didelį diskomfortą valgant, kalbant ar valantis dantis.

Ligos priežastis

Tiksli aftinio stomatito priežastis nėra iki galo žinoma, tačiau yra keletas galimų veiksnių, kurie gali prisidėti prie šios būklės išsivystymo:

  • Imuninės sistemos sutrikimai: Aftos gali atsirasti dėl imuninės sistemos reakcijos į burnos gleivinės pažeidimus arba jos disbalanso.
  • Stresas: Psichologinis ar fizinis stresas gali būti vienas iš aftinio stomatito sukeliamų veiksnių.
  • Traumos: Mažos burnos gleivinės traumos (pvz., įkandimai, dantų valymo metu sužeidimai) gali sukelti aftų susidarymą.
  • Vitaminų ir mineralų trūkumas: Geležies, folio rūgšties ar B grupės vitaminų trūkumas yra susijęs su padidėjusia aftų rizika.
  • Maisto produktai: Aštrūs, rūgštūs ar šiurkštūs maisto produktai gali dirginti burnos gleivinę ir skatinti aftų atsiradimą.
  • Hormonų pokyčiai: Kai kurioms moterims aftos pasireiškia menstruacinio ciklo metu dėl hormoninių svyravimų.
  • Genetiniai veiksniai: Aftinis stomatitas gali būti paveldimas, ir tie, kurių šeimoje yra buvę atvejų, dažniau patiria šią būklę.

Ligos simptomai

Aftinis stomatitas pasireiškia būdingomis opomis, kurias lydi diskomfortas ir skausmas. Pagrindiniai simptomai yra šie:

  • Mažos, apvalios opos: Baltos arba gelsvos spalvos, apsuptos raudono uždegimo krašto. Opos paprastai būna mažos (apie 1–10 mm skersmens).
  • Skausmas: Skausmas ypač jaučiamas valgant, geriant ar kalbant.
  • Degimo pojūtis: Opos atsiradimo pradžioje dažnai juntamas degimo pojūtis toje vietoje, kur vėliau formuojasi opa.
  • Sunku valgyti ir kalbėti: Dėl skausmo gali būti sunku vartoti tam tikrus maisto produktus arba sklandžiai kalbėti.
  • Gleivinės jautrumas: Burnos gleivinė tampa jautri dirgikliams, pvz., aštriam ar karštam maistui.

Aftos paprastai praeina per 1–2 savaites be specifinio gydymo, tačiau sunkesniais atvejais jos gali trukti ilgiau arba pasikartoti dažnai.

Ligos klasifikacija

Aftinis stomatitas gali būti skirstomas į kelias formas, priklausomai nuo opų dydžio ir simptomų sunkumo:

  • Mažosios aftos (aftos minor): Tai dažniausia forma, kai opos būna mažos (iki 10 mm), skausmingos, tačiau paprastai praeina per 1–2 savaites be randų.
  • Didžiosios aftos (aftos major): Tai didesnės opos (daugiau nei 10 mm), kurios gali trukti iki 6 savaičių ir kartais palikti randus. Ši forma yra sunkesnė ir retesnė.
  • Herpetiforminės aftos: Tai daug mažų (1–3 mm) opų grupių, kurios gali susilieti į didesnes pažeidimo zonas. Nors jos primena herpeso infekciją, nėra sukeliamos herpeso viruso.

Ligos diagnostika

Aftinis stomatitas paprastai diagnozuojamas remiantis klinikine apžiūra, nes opos yra būdingos ir lengvai atpažįstamos. Gydytojas ar odontologas gali atlikti šiuos tyrimus:

  • Fizinė apžiūra: Gydytojas įvertina opos dydį, formą ir lokalizaciją burnoje.
  • Anamnezė: Gydytojas gali klausti apie galimus veiksnius, pvz., traumas, stresą, mitybą ar šeimos istoriją.
  • Laboratoriniai tyrimai: Jei aftos dažnai kartojasi arba yra labai sunkios, gydytojas gali atlikti kraujo tyrimus, siekiant nustatyti geležies, vitamino B12, folio rūgšties kiekį arba imuninės sistemos būklę.

Ligos gydymas ir vaistai

Nors aftos dažniausiai praeina savaime per kelias savaites, simptomų palengvinimui ir pasikartojimų prevencijai gali būti taikomi šie gydymo būdai:

  • Antiseptiniai burnos skalavimo skysčiai: Naudojami, siekiant išvengti antrinių infekcijų ir sumažinti uždegimą.
  • Vietiniai anestetikai (pvz., lidokainas): Padeda sumažinti skausmą ir diskomfortą valgant ar kalbant.
  • Kortikosteroidų tepalai: Gali būti skiriami sunkesniais atvejais, siekiant sumažinti uždegimą ir pagreitinti opos gijimą.
  • Vitamino B12 papildai: Jei aftos yra susijusios su vitamino trūkumu, gali būti skiriami papildai.
  • Gydytojo paskirti vaistai: Sunkiais ar dažnai pasikartojančiais atvejais gali būti skiriami imunosupresantai ar kiti sisteminiai vaistai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Kai kurie natūralūs gydymo būdai gali padėti sumažinti skausmą ir skatinti aftų gijimą:

  • Ramunėlių arbata: Ramunėlių ekstraktas turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti nuraminti sudirgusią burnos gleivinę.
  • Medus: Medus pasižymi natūraliomis antibakterinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis, todėl gali būti tepamas tiesiai ant opos, siekiant sumažinti skausmą ir skatinti gijimą.
  • Soda: Burnos skalavimas sodos tirpalu (šiltame vandenyje ištirpinta soda) gali padėti neutralizuoti rūgštis burnoje ir sumažinti uždegimą.
  • Alojos gelis: Aloe vera gelis gali padėti sumažinti skausmą ir pagreitinti gijimą.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma išvengti aftinio stomatito, kai kurios priemonės gali padėti sumažinti pasikartojimų dažnį:

  • Tinkama burnos higiena: Reguliarus dantų valymas ir burnos skalavimas padeda išvengti infekcijų ir sumažinti traumų riziką.
  • Vengti traumos: Stengtis valgyti minkštą maistą ir vengti kietų, aštrių maisto produktų, galinčių sužeisti burnos gleivinę.
  • Streso valdymas: Streso kontrolė gali padėti išvengti aftų, jei jų atsiradimas yra susijęs su psichologine įtampa.
  • Tinkama mityba: Užtikrinti, kad būtų gaunama pakankamai vitaminų ir mineralų, ypač geležies, folio rūgšties ir vitamino B12.
  • Vengti maisto alergenų: Jei pastebite, kad tam tikri maisto produktai (pvz., rūgštūs vaisiai, aštrus maistas) sukelia aftų atsiradimą, geriau jų vengti.

Šaltiniai

  1. https://emedicine.medscape.com/article/1075570-overview?form=fpf
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK431059/
  3. https://en.wikipedia.org/wiki/Aphthous_stomatitis

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)