Achalazija

Ligos aprašymas

Achalazija yra lėtinė stemplės sutrikimo liga, kuriai būdingas apatinio stemplės sfinkterio (ASS) nesugebėjimas atsipalaiduoti ir nenormalus stemplės raumenų judėjimas (peristaltika). Šis sutrikimas sukelia maisto ir skysčių užsilaikymą stemplėje, o tai gali sukelti rijimo sunkumus (disfagiją), skausmą, regurgitaciją ir kitus simptomus. Achalazija atsiranda dėl nervų ląstelių, kurios kontroliuoja stemplės raumenų judesius, degeneracijos. Šios būklės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad jos atsiradimą gali lemti autoimuniniai, genetiniai ir aplinkos veiksniai.

Ligos priežastys

Tikslios achalazijos priežastys nėra visiškai žinomos, tačiau manoma, kad ligą gali sukelti keletas veiksnių:

  • Autoimuninė reakcija: achalazija gali atsirasti dėl imuninės sistemos atakos prieš stemplės nervų ląsteles, kurios kontroliuoja raumenų susitraukimus ir atsipalaidavimą. Tai gali lemti apatinio stemplės sfinkterio (ASS) nesugebėjimą atsipalaiduoti.
  • Genetiniai veiksniai: kai kurie tyrimai rodo, kad gali būti genetinis polinkis į achalaziją, nes liga kartais atsiranda šeimose.
  • Virusinės infekcijos: tam tikros virusinės infekcijos, tokios kaip Herpes ar Varicella zoster virusai, gali pažeisti stemplės nervus ir sukelti achalaziją.
  • Degeneraciniai nervų sistemos sutrikimai: achalazija gali būti susijusi su kitais nervų sistemos sutrikimais, kurie sukelia nervų ląstelių nykimą.

Ligos simptomai

Achalazijos simptomai dažniausiai pasireiškia palaipsniui ir gali pablogėti laikui bėgant. Dažniausi simptomai yra:

  • Disfagija (rijimo sunkumai): tiek kieto maisto, tiek skysčių rijimo sunkumai. Dažnai pacientai jaučia, kad maistas užstringa krūtinės srityje arba stemplėje.
  • Regurgitacija: nevalingas maisto ir skysčių grįžimas į burną po valgymo. Tai gali atsitikti tiek iš karto po valgymo, tiek praėjus kelioms valandoms.
  • Krūtinės skausmas: spaudžiamojo ar deginančio pobūdžio skausmas krūtinės viduryje, kuris gali būti klaidingai suprantamas kaip širdies skausmas (angina).
  • Svorio netekimas: dėl rijimo sunkumų ir regurgitacijos pacientai dažnai praranda svorį, nes jie negali tinkamai maitintis.
  • Kosulys ir aspiracinė pneumonija: naktinė regurgitacija gali sukelti kosulį ar netgi aspiracinę pneumoniją, kai įkvepiama maisto arba skysčių.
  • Rėmuo (gastroezofaginis refliuksas): kai kurie pacientai jaučia rėmenį, nors tai nėra pagrindinis achalazijos simptomas. Šis pojūtis gali būti susijęs su stemplės uždegimu dėl maisto ir skysčių užsilaikymo.

Ligos klasifikacijos

Achalazija gali būti klasifikuojama pagal manometrinius požymius (stemplės slėgio tyrimai), kurie parodo, kaip sutrinka stemplės raumenų judėjimas ir apatinio stemplės sfinkterio funkcija:

  • I tipo achalazija (klasikinė achalazija): pasižymi visišku stemplės peristaltikos nebuvimu ir žymiai padidėjusiu apatinio stemplės sfinkterio slėgiu, kuris nesugebantis atsipalaiduoti. Stemplės skersmuo dažniausiai yra normalus arba šiek tiek padidėjęs.
  • II tipo achalazija: taip pat būdingas peristaltikos nebuvimas, tačiau apatinio stemplės sfinkterio slėgis gali būti skirtingas, kartais sumažėjęs. Šiai tipui būdingas padidėjęs spaudimas stemplėje dėl nesėkmingų rijimo bandymų. II tipo achalazija dažniau reaguoja į gydymą.
  • III tipo achalazija (spazminė achalazija): būdingos netaisyklingos, neperistaltinės stemplės raumenų kontrakcijos su padidėjusiu apatinio stemplės sfinkterio slėgiu. Šiai formai būdingas didesnis krūtinės skausmas ir dažnai sunkesnė simptomatika.

Ligos diagnostika

Achalazijos diagnostika remiasi klinikinių simptomų vertinimu, endoskopiniais tyrimais ir specializuotais funkcijos testais:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: gydytojas vertins paciento simptomus, tokius kaip disfagija, regurgitacija, krūtinės skausmas, ir atliks bendrą sveikatos būklės vertinimą.
  • Stemplės rentgeno tyrimas su bario prarijimu: pacientas išgeria bario tirpalo, kuris padeda vizualizuoti stemplės formą ir funkciją rentgenografijos metu. Achalazijai būdinga stemplės padidėjimas ir apatinio stemplės sfinkterio susiaurėjimas, vadinamas „paukščio snapo“ požymiu.
  • Stemplės manometrija: pagrindinis tyrimas achalazijai diagnozuoti. Šio tyrimo metu matuojamas stemplės ir apatinio stemplės sfinkterio slėgis bei jų atsipalaidavimo funkcija. Manometrija padeda nustatyti achalazijos tipą ir sunkumą.
  • Virškinimo trakto endoskopija (EGD): endoskopas įvedamas per burną į stemplę, siekiant tiesiogiai apžiūrėti stemplės vidų ir atmesti kitas galimas rijimo sunkumų priežastis, tokias kaip stemplės striktūros ar navikai. Endoskopija gali parodyti stemplės išsiplėtimą ir stemplės apačios susiaurėjimą, tačiau nėra specifinė achalazijai.
  • Stemplės pH stebėjimas: gali būti naudojamas atskirti achalaziją nuo gastroezofaginio refliukso ligos (GERL), ypač jei pacientas skundžiasi rėmeniu.

Ligos gydymas ir vaistai

Achalazijos gydymas siekia palengvinti simptomus, pagerinti rijimo funkciją ir užkirsti kelią komplikacijoms. Gydymo galimybės apima:

  • Endoskopinės procedūros:
    • Pneumatinė balioninė dilatacija: endoskopinės procedūros metu į apatinį stemplės sfinkterį įvedamas balionas, kuris pripūčiamas, kad išplėstų sfinkterį. Tai gali laikinai palengvinti disfagiją, tačiau procedūra gali reikėti kartoti ir yra tam tikra perforacijos rizika.
    • Peroralinė endoskopinė miotomija (POEM): naujesnė minimaliai invazinė procedūra, kurios metu endoskopiškai per burną atliekamas apatinio stemplės sfinkterio raumenų pjūvis, siekiant sumažinti sfinkterio spaudimą ir pagerinti rijimo funkciją.
  • Chirurginis gydymas:
    • Hellerio miotomija: chirurginė procedūra, kurios metu perpjautas apatinio stemplės sfinkterio raumenis, siekiant sumažinti spaudimą ir pagerinti rijimo funkciją. Dažnai atliekama kartu su fundoplikacija, kad būtų išvengta gastroezofaginio refliukso po operacijos.
  • Medikamentinis gydymas:
    • Nitroglicerinas ir kalcio kanalų blokatoriai (pvz., nifedipinas): gali būti naudojami kaip trumpalaikis gydymas, siekiant sumažinti apatinio stemplės sfinkterio spaudimą. Šie vaistai turi ribotą veiksmingumą ir dažnai sukelia šalutinius poveikius, tokius kaip galvos skausmas ir žemas kraujospūdis.
    • Botulino toksino injekcijos: tiesiogiai įleidžiamos į apatinį stemplės sfinkterį endoskopijos metu, siekiant laikinai paralyžiuoti raumenis ir sumažinti spaudimą. Šis gydymas yra laikinas ir dažnai reikalingos pakartotinės injekcijos.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors achalazija reikalauja medicininio gydymo, kai kurie natūralūs būdai gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti rijimo funkciją:

  • Mitybos pokyčiai: rekomenduojama valgyti mažas, dažnas porcijas ir vengti labai karšto arba šalto maisto bei gėrimų, kurie gali pabloginti simptomus.
  • Skysčių vartojimas valgio metu: gali padėti palengvinti maisto praeinamumą per stemplę.
  • Stemplės išvalymas: po valgio gali padėti išvengti naktinės regurgitacijos ir sumažinti aspiracijos riziką. Rekomenduojama kelti lovos galvūgalį, kad būtų išvengta naktinės regurgitacijos.
  • Žolelių papildai: kai kurie žmonės mano, kad žolelių, tokių kaip imbieras ir pipirmėtė, papildai gali padėti sumažinti spazmus ir pagerinti virškinimą, tačiau nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių jų veiksmingumą gydant achalaziją.

Prevencija

Kadangi tikslios achalazijos priežastys nėra žinomos, nėra specifinių prevencinių priemonių šiai ligai išvengti. Tačiau ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti užkirsti kelią komplikacijoms, tokioms kaip stemplės išsiplėtimas, uždegimas ar aspiracinė pneumonija.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/achalasia/symptoms-causes/syc-20352850
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/17534-achalasia
  3. https://www.nhs.uk/conditions/achalasia/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)