Diabetinė retinopatija

Diabetinės retinopatijos aprašymas

Diabetinė retinopatija yra akių liga, kuri atsiranda dėl ilgalaikio cukrinio diabeto poveikio tinklainei – jautriai šviesai akies vidinėje dalyje. Ši liga yra viena iš pagrindinių suaugusiųjų regėjimo praradimo priežasčių. Diabetinė retinopatija išsivysto, kai didelis cukraus kiekis kraujyje sukelia tinklainės kraujagyslių pažeidimus, dėl kurių gali atsirasti kraujavimas, skysčių kaupimasis arba tinklainės audinio randėjimas. Laikui bėgant ši liga gali sukelti rimtų regėjimo problemų ir netgi aklumą.

Diabetinės retinopatijos priežastys

Diabetinė retinopatija atsiranda dėl ilgalaikio cukrinio diabeto poveikio kraujagyslėms tinklainėje. Pagrindiniai veiksniai, didinantys šios ligos riziką, yra:

  • Ilgalaikis cukrinis diabetas: Kuo ilgiau asmuo serga diabetu, tuo didesnė rizika, kad išsivystys diabetinė retinopatija.
  • Nekontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje: Aukštas gliukozės kiekis kraujyje ilgą laiką pažeidžia tinklainės kraujagysles.
  • Aukštas kraujospūdis: Hipertenzija gali dar labiau pažeisti kraujagysles ir padidinti diabetinės retinopatijos riziką.
  • Aukštas cholesterolio kiekis: Padidėjęs cholesterolio kiekis gali prisidėti prie kraujagyslių užsikimšimo ir pabloginti tinklainės būklę.
  • Rūkymas: Rūkymas gali pabloginti kraujotaką ir didinti akių kraujagyslių pažeidimo riziką.

Diabetinės retinopatijos simptomai

Diabetinė retinopatija ankstyvosiose stadijose dažnai yra besimptomė, tačiau ligai progresuojant gali atsirasti šie simptomai:

  • Neryškus regėjimas
  • Tamsios arba plūduriuojančios dėmės (vadinamos „muselėmis“) regėjimo lauke
  • Sunkumai matyti naktį arba silpnoje šviesoje
  • Regėjimo lauko praradimas
  • Regėjimo pablogėjimas, kuris gali būti staigus arba laipsniškas

Diabetinės retinopatijos diagnostika

Diabetinės retinopatijos diagnostika reikalauja specializuoto akių tyrimo, kurio metu vertinama tinklainės būklė:

  • Oftalmoskopija: Gydytojas naudoja specialų prietaisą, vadinamą oftalmoskopu, kad galėtų tiesiogiai apžiūrėti tinklainę ir jos kraujagysles.
  • Fluoresceino angiografija: Šio tyrimo metu į veną suleidžiama dažančioji medžiaga, o gydytojas naudoja specialų fotoaparatą, kad galėtų stebėti kraujo tėkmę tinklainės kraujagyslėse ir nustatyti galimus pažeidimus.
  • Optinė koherentinė tomografija (OCT): Šis tyrimas leidžia detaliai įvertinti tinklainės struktūrą ir storį, kad būtų galima nustatyti skysčių kaupimąsi ar audinių pažeidimus.

Diabetinės retinopatijos gydymas ir vaistai

Diabetinės retinopatijos gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir simptomų sunkumo. Pagrindiniai gydymo metodai apima:

  • Kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje kontrolė: Svarbiausias būdas užkirsti kelią diabetinei retinopatijai ar sulėtinti jos progresavimą yra griežta cukraus kiekio kraujyje ir kraujospūdžio kontrolė.
  • Vaistai: Injekcijos į akį su anti-VEGF (vaskuliarinis endotelio augimo faktorius) inhibitoriais, tokiais kaip ranibizumabas (Lucentis) arba bevacizumabas (Avastin), gali padėti sumažinti kraujagyslių augimą ir skysčių nutekėjimą į tinklainę.
  • Lazerinė chirurgija: Lazerinė koaguliacija gali būti naudojama kraujagyslių nutekėjimui sustabdyti arba naujų nenormalių kraujagyslių augimui apriboti.
  • Vitrektomija: Tai chirurginė procedūra, kurios metu pašalinamas stiklakūnio kūnas ir tinklainėje susikaupę kraujo krešuliai, jei yra didelis kraujavimas ar tinklainės atsiskyrimas.

Svarbu pažymėti, kad šie gydymo metodai padeda valdyti ligą ir išvengti jos progresavimo, tačiau jie negali visiškai išgydyti diabetinės retinopatijos.

Liaudiškos priemonės regėjimui išlaikyti

Nors liaudiškos priemonės negali pakeisti medicininio gydymo, tam tikros priemonės gali padėti išlaikyti akių sveikatą ir palaikyti bendrą sveikatos būklę:

  • Omega-3 riebalų rūgštys: Žuvų taukai gali padėti pagerinti kraujo apytaką ir palaikyti tinklainės sveikatą.
  • Cinkas ir antioksidantai: Cinko ir vitaminų C, E bei beta-karotino turtinga dieta gali padėti sumažinti tinklainės pažeidimo riziką.
  • Reguliari akių priežiūra: Reguliarūs apsilankymai pas akių gydytoją yra svarbūs, kad būtų galima anksti aptikti ir gydyti bet kokius pokyčius.

Šaltiniai

  1. https://www.nei.nih.gov/learn-about-eye-health/eye-conditions-and-diseases/diabetic-retinopathy#:~:text=Diabetic%20retinopathy%20is%20an%20eye,at%20least%20once%20a%20year.
  2. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/diabetic-retinopathy/symptoms-causes/syc-20371611
  3. https://www.aao.org/eye-health/diseases/what-is-diabetic-retinopathy

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)