Atviro kampo glaukoma

Ligos aprašymas

Atviro kampo glaukoma yra lėtinė akių liga, kuri pasižymi laipsnišku regos nervo pažeidimu ir regos lauko siaurėjimu. Tai yra labiausiai paplitusi glaukomos forma, sudaranti apie 90% visų glaukomos atvejų. Atviro kampo glaukoma vystosi lėtai ir dažnai nesukelia akivaizdžių simptomų ankstyvose stadijose, todėl ji dažnai vadinama „tyliuoju regos vagiu“. Liga dažniausiai prasideda vyresniame amžiuje ir gali paveikti abu akis, tačiau dažnai prasideda vienoje akyje. Jei negydoma, atviro kampo glaukoma gali sukelti negrįžtamą regos netekimą ir aklumą.

Ligos priežastys

Atviro kampo glaukomos priežastys yra susijusios su sutrikusiu skysčių nutekėjimu iš akies, dėl ko padidėja akispūdis, kuris ilgainiui pažeidžia regos nervą.

  • Padidėjęs akispūdis: Pagrindinė priežastis yra per didelis akies vidinis spaudimas (akispūdis), kuris atsiranda dėl nepakankamo akispūdžio skysčio (akies skysčio) nutekėjimo per trabekulinę tinklinę akies kampe.
  • Genetiniai veiksniai: Dažnai paveldima, atviro kampo glaukoma yra labiau tikėtina tiems, kurių šeimos nariai sirgo šia liga.
  • Amžius: Rizika susirgti glaukoma didėja su amžiumi, ypač po 40 metų.
  • Rasė: Tam tikros rasinės grupės, tokios kaip afrikiečiai ar lotynų amerikiečiai, turi didesnę riziką susirgti atviro kampo glaukoma.
  • Kitos akių būklės: Didelis trumparegystės laipsnis, ankstesnės akių traumos arba akių uždegimai gali padidinti glaukomos riziką.
  • Medicininės būklės: Ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, hipertenzija ir migrena, gali padidinti riziką susirgti atviro kampo glaukoma.

Ligos simptomai

Atviro kampo glaukoma dažnai vadinama „tyliąja“ liga, nes ankstyvose stadijose ji gali neturėti jokių pastebimų simptomų. Simptomai dažnai atsiranda tik vėlyvose ligos stadijose.

  • Lėtas regos lauko susiaurėjimas: Pradžioje gali būti sunku pastebėti šį pokytį, nes jis dažniausiai vyksta iš periferijos (šoninio matymo) ir progresuoja labai lėtai.
  • „Tunelio“ matymas: Kai liga pažengusi, regos laukas smarkiai susiaurėja, todėl žmogus gali matyti tik centrinėje regos dalyje.
  • Aklumas: Jei atviro kampo glaukoma nėra gydoma, gali atsirasti visiškas regėjimo praradimas.

Ligos klasifikacijos

Atviro kampo glaukoma gali būti klasifikuojama pagal ligos progresavimo greitį ir regos nervo pažeidimo laipsnį.

  • Pirminė atviro kampo glaukoma (PAKG): Dažniausia forma, kuriai būdingas lėtas akispūdžio padidėjimas dėl neaiškios priežasties, kuris sukelia regos nervo pažeidimą.
  • Normalios įtampos glaukoma: Ši forma atsiranda, kai regos nervas pažeidžiamas net esant normaliam akispūdžiui. Manoma, kad įtakos gali turėti regos nervo kraujotakos sutrikimai arba padidėjęs jautrumas normaliam akispūdžiui.
  • Antrinė atviro kampo glaukoma: Atsiranda dėl kitų akių būklių ar ligų, tokių kaip akies trauma, uždegimas, navikai, arba tam tikrų vaistų (pvz., steroidų) vartojimas.

Ligos diagnostika

Atviro kampo glaukomos diagnostika apima kelis tyrimus ir procedūras, skirtas nustatyti akispūdį, regos nervo būklę ir regos lauką.

  • Tonometrija: Naudojama akispūdžiui matuoti. Padidėjęs akispūdis gali būti glaukomos požymis.
  • Oftalmoskopija: Regos nervo tyrimas naudojant oftalmoskopą arba optinę koherentinę tomografiją (OKT), siekiant nustatyti bet kokius regos nervo pažeidimus.
  • Perimetrija (regos lauko tyrimas): Naudojamas regos lauko plotui įvertinti ir nustatyti, ar yra susiaurėjimų, būdingų glaukomai.
  • Gonioskopija: Tyrimas, skirtas įvertinti priekinės akies kameros kampą, siekiant atskirti atviro kampo glaukomą nuo uždaro kampo glaukomos.
  • Pachimetrija: Ragenos storio matavimas, kuris gali turėti įtakos akispūdžio matavimams ir glaukomos rizikos vertinimui.

Ligos gydymas ir vaistai

Atviro kampo glaukomos gydymas siekia sumažinti akispūdį, kad būtų išvengta tolesnio regos nervo pažeidimo. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento reakcijos į gydymą.

  • Akių lašai:
    • Prostaglandinų analogai (pvz., latanoprostas, bimatoprostas): Padeda padidinti akispūdžio skysčio nutekėjimą ir sumažinti akispūdį.
    • Beta blokatoriai (pvz., timololis, betaksololis): Mažina akispūdžio skysčio gamybą akyje.
    • Alfa adrenerginiai agonistai (pvz., brimonidinas): Mažina akispūdžio skysčio gamybą ir padidina jo nutekėjimą.
    • Karboanhidrazės inhibitoriai (pvz., dorzolamidas, brinzolamidas): Mažina akispūdžio skysčio gamybą.
  • Geriamieji vaistai: Retais atvejais skiriami geriamieji karboanhidrazės inhibitoriai (pvz., acetazolamidas), jei akių lašai yra nepakankami.
  • Lazerinė terapija:
    • Lazerinė trabekuloplastika: Naudojama, siekiant pagerinti skysčių nutekėjimą iš akies per trabekulinę tinklinę, sumažinant akispūdį.
  • Chirurginė intervencija:
    • Trabekulektomija: Chirurginė procedūra, skirta sukurti naują skysčio nutekėjimo kanalą, kad sumažėtų akispūdis.
    • Šuntai ir stentai: Implantuojami į akis, siekiant pagerinti skysčių nutekėjimą ir kontroliuoti akispūdį.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors atviro kampo glaukoma reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti sumažinti rizikos veiksnius ir pagerinti bendrą akių sveikatą. Svarbu pasitarti su gydytoju prieš naudojant bet kokias natūralias priemones.

  • Omega-3 riebalų rūgštys: Gali padėti sumažinti akispūdį ir pagerinti akių kraujotaką.
  • Vitaminai ir antioksidantai: Maisto produktai, turintys daug vitaminų A, C, E ir antioksidantų, gali padėti palaikyti akių sveikatą.
  • Reguliarus fizinis aktyvumas: Vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali padėti sumažinti akispūdį.
  • Streso valdymas: Atsipalaidavimo technikos, tokios kaip meditacija ar joga, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

Prevencija

Nors atviro kampo glaukomos visiškai išvengti neįmanoma, tam tikros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką arba užkirsti kelią ligos progresavimui.

  • Reguliarūs akių patikrinimai: Ankstyvas glaukomos nustatymas ir gydymas gali padėti išvengti regėjimo praradimo.
  • Akispūdžio kontrolė: Laiku vartojami vaistai ir reguliarūs patikrinimai gali padėti palaikyti normalų akispūdį.
  • Šeimos istorijos žinojimas: Jei šeimoje yra buvę glaukomos atvejų, būtina dažniau tikrintis akis.
  • Sveikas gyvenimo būdas: Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir rūkymo nutraukimas gali padėti palaikyti akių sveikatą ir sumažinti glaukomos riziką.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK441887/#:~:text=%2DAngle%20Glaucoma).-,Open%2Dangle%20glaucoma%20(OAG)%20is%20a%20chronic%2C%20progressive,of%20peripheral%20vision%20(see%20Image.
  2. https://glaucoma.org/types/open-angle-glaucoma
  3. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/glaucoma/symptoms-causes/syc-20372839

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)