Rinovirusų sukeltas ūminis infekcinis rinitas

Ligos aprašymas

Rinovirusų sukeltas ūminis infekcinis rinitas, dažniau žinomas kaip peršalimas arba ūminis rinitas, yra viena iš labiausiai paplitusių infekcinių ligų pasaulyje. Ją sukelia rinovirusai – virusų grupė, kuri sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Rinovirusai yra labai užkrečiami ir lengvai plinta nuo žmogaus prie žmogaus per oro lašelius, rankų kontaktą arba užterštus paviršius. Ši liga dažniausiai pasireiškia nosies užgulimu, sloga, čiauduliu, gerklės skausmu ir lengvu karščiavimu. Nors ūminis rinitas paprastai nėra sunkus ir praeina savaime per savaitę, jis gali sukelti komplikacijų, ypač kūdikiams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims su nusilpusia imunine sistema.

Ligos priežastys

Ūminį infekcinį rinitą sukelia rinovirusai, priklausantys Picornaviridae šeimai. Rinovirusai yra maži, neapsaugoti RNR virusai, kurių yra daugiau nei 100 serologinių tipų. Jie gali sukelti infekciją bet kuriuo metų laiku, tačiau dažniausiai paplitę rudenį ir pavasarį.

  • Virusinis perdavimas: Rinovirusai plinta oro lašeliniu būdu, kai užsikrėtęs asmuo kosėja arba čiaudi, taip pat per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba užterštais paviršiais.
  • Susilpnėjusi imuninė sistema: Vaikai, pagyvenę žmonės ir asmenys su susilpnėjusia imunine sistema yra labiau linkę susirgti.
  • Aplinkos veiksniai: Peršalimas yra labiau paplitęs vietose, kuriose yra didelė žmonių koncentracija, pvz., mokyklose, biuruose ar viešajame transporte.

Ligos simptomai

Rinovirusų sukeltas ūminis infekcinis rinitas dažniausiai pasireiškia lengvais ar vidutinio sunkumo simptomais, kurie paprastai išryškėja per 1-3 dienas po užsikrėtimo. Simptomai apima:

  • Sloga: Vienas iš pirmųjų simptomų, dažnai pasireiškiantis gausiomis ir skaidriomis išskyromis iš nosies, kurios gali tapti storesnės ir gelsvos per kelias dienas.
  • Nosies užgulimas: Dėl gleivinės patinimo, kuris sukelia kvėpavimo sunkumų per nosį.
  • Čiaudulys: Dažnas simptomas, atsirandantis dėl dirginimo nosies ertmėje.
  • Gerklės skausmas ir diskomfortas: Dažnai būna lengvas ir gali būti pirmasis peršalimo požymis.
  • Kosulys: Dažnai sausas arba nedaug produktyvus, susijęs su gerklės ir viršutinių kvėpavimo takų dirginimu.
  • Lengvas karščiavimas: Dažniau pasitaiko vaikams nei suaugusiems.
  • Galvos skausmas ir bendras negalavimas: Dėl infekcijos ir uždegimo gali pasireikšti nuovargis, bendras silpnumas ir lengvas galvos skausmas.
  • Akių paraudimas ar ašarojimas: Kartais gali pasireikšti dėl gleivinės dirginimo ir uždegimo.

Ligos klasifikacijos

Rinovirusų sukeltas ūminis infekcinis rinitas paprastai klasifikuojamas pagal simptomų sunkumą ir trukmę:

  • Lengvas rinitas: Simptomai yra lengvi, be karščiavimo, ir dažniausiai apsiriboja nosies užgulimu bei sloga. Pranyksta per kelias dienas.
  • Vidutinio sunkumo rinitas: Simptomai yra ryškesni, įskaitant gerklės skausmą, čiaudulį, kosulį ir lengvą karščiavimą. Simptomai gali trukti iki savaitės.
  • Sunkus rinitas: Labai retai pasitaiko, bet gali pasireikšti stipriais simptomais, pvz., stipriu karščiavimu, stipriu galvos skausmu, sunkiu nosies užgulimu ir kosuliu, trukdančiu kasdienei veiklai.

Ligos diagnostika

Rinovirusų sukeltą ūminį infekcinį rinitą dažniausiai diagnozuoja gydytojas, remdamasis simptomais ir fizine apžiūra. Paprastai specifinių laboratorinių tyrimų nereikia, nes liga yra savaime praeinanti, tačiau kai kuriais atvejais gali būti naudojami papildomi diagnostiniai metodai:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertina simptomus, jų trukmę ir sunkumą. Apžiūrima nosies ertmė, gerklė ir ausys.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Virusų aptikimo tyrimai: PGR (polimerazės grandinės reakcija) arba antigeno tyrimai iš nosies ir gerklės tamponų gali būti naudojami nustatyti rinovirusą, tačiau dažniausiai jie nenaudojami, nes rezultatai neturi įtakos gydymui.
    • Kraujo tyrimai: Paprastai nebūtini, bet gali būti atliekami norint atmesti bakterinę infekciją ar kitas priežastis esant sunkesniems simptomams.

Ligos gydymas ir vaistai

Rinovirusų sukeltas ūminis infekcinis rinitas paprastai yra savaime praeinanti būklė, todėl gydymas daugiausia skirtas simptomų palengvinimui:

  • Poilsis ir hidratacija: Pakankamas poilsis ir gausus skysčių vartojimas yra svarbūs norint palengvinti simptomus ir palaikyti bendrą sveikatą.
  • Simptominis gydymas:
    • Dekongestantai: Nosies purškalai arba tabletės gali padėti sumažinti nosies užgulimą. Tačiau nosies purškalų vartojimą reikia riboti iki kelių dienų, kad būtų išvengta medikamentinio rinito.
    • Antihistamininiai vaistai: Gali padėti sumažinti nosies užgulimą, čiaudulį ir slogą.
    • Analgetikai ir antipiretikai: Tokie kaip paracetamolis arba ibuprofenas gali būti naudojami skausmui, karščiavimui ir galvos skausmui malšinti.
    • Kosulio sirupai ir lozengės: Gali padėti sumažinti kosulį ir gerklės skausmą.
  • Drėkinamieji tirpalai ir garai: Drėkinantys tirpalai nosiai arba garų inhaliacijos gali padėti drėkinti nosies gleivinę ir sumažinti užgulimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors rinovirusų sukeltas ūminis infekcinis rinitas yra savaime praeinanti būklė, kai kurios natūralios priemonės gali padėti palengvinti simptomus ir palaikyti organizmo atsparumą:

  • Šiltos žolelių arbatos: Arbatos su medumi, imbieru, citrina ar ramunėlėmis gali padėti nuraminti gerklės skausmą ir sumažinti diskomfortą.
  • Druskingo tirpalo nosies plovimai: Druskingo tirpalo plovimai gali padėti išvalyti nosies kanalus, sumažinti užgulimą ir pagerinti kvėpavimą.
  • Garų inhaliacijos: Garų inhaliacijos su eteriniais aliejais, tokiais kaip eukaliptas ar pipirmėtė, gali padėti atpalaiduoti užsikimšusius kvėpavimo takus ir sumažinti nosies užgulimą.
  • Česnakas ir svogūnai: Natūralūs priešvirusiniai ir priešuždegiminiai agentai, kurie gali padėti sustiprinti imuninę sistemą.

Prevencija

Kadangi rinovirusai yra labai užkrečiami, prevencija yra svarbi siekiant sumažinti infekcijos riziką:

  • Rankų higiena: Dažnas rankų plovimas su muilu ir vandeniu arba alkoholio pagrindo rankų dezinfekavimo priemonių naudojimas gali padėti sumažinti virusų plitimą.
  • Vengti kontakto su sergančiais asmenimis: Vengti tiesioginio kontakto su peršalusiais asmenimis ir nesidalinti asmeniniais daiktais, pvz., rankšluosčiais ar stalo įrankiais.
  • Dezinfekuoti paviršius: Dažnai liečiami paviršiai, tokie kaip durų rankenos, telefonai ir klaviatūros, turėtų būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami.
  • Stiprinti imuninę sistemą: Sveika mityba, reguliari mankšta, pakankamas miegas ir streso valdymas padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC7123171/
  2. https://emedicine.medscape.com/article/227820-overview?form=fpf
  3. https://www.health.harvard.edu/a_to_z/common-cold-viral-rhinitis-a-to-z

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)