Inkstinė anemija

Ligos aprašymas

Inkstinė anemija yra anemijos tipas, kuris dažniausiai pasireiškia pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga (LIL) arba lėtiniu inkstų nepakankamumu. Ši būklė atsiranda, kai inkstai negali pagaminti pakankamo kiekio eritropoetino – hormono, kuris skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose. Dėl eritropoetino trūkumo kaulų čiulpai negali gaminti pakankamai raudonųjų kraujo kūnelių, o tai lemia deguonies pernešimo sumažėjimą kraujyje ir anemijos simptomus. Inkstinė anemija yra dažna pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga, ypač 3–5 stadijose, ir dažnai reikalauja gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų ir pagerinta gyvenimo kokybė.

Ligos priežastys

Inkstinė anemija atsiranda dėl kelių priežasčių, susijusių su inkstų funkcijos sutrikimu:

  • Eritropoetino gamybos sumažėjimas: pagrindinė inkstinės anemijos priežastis yra nepakankama eritropoetino gamyba inkstuose. Kai inkstai yra pažeisti dėl lėtinės ligos, jie negali pagaminti pakankamo eritropoetino kiekio, kad paskatintų raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
  • Inkstų uždegimas ir fibrozė: lėtinė inkstų liga dažnai sukelia inkstų audinio uždegimą ir randėjimą, kuris dar labiau mažina eritropoetino gamybą.
  • Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių gyvavimo laikas: pacientams, sergantiems inkstų liga, raudonieji kraujo kūneliai dažnai turi trumpesnį gyvavimo laiką dėl padidėjusio hemolizės ar kitų veiksnių, tokių kaip toksiškos medžiagos, kaupiančios organizme dėl sumažėjusios inkstų funkcijos.
  • Kraujavimo rizika: dėl uremijos (padidėjusio šlapalo kiekio kraujyje) gali sutrikti kraujo krešėjimas, dėl ko padidėja kraujavimo rizika, o tai dar labiau prisideda prie anemijos.
  • Maistinių medžiagų trūkumas: pacientams, sergantiems lėtine inkstų liga, dažnai trūksta geležies, folio rūgšties ir vitamino B12, kurie yra būtini raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

Ligos simptomai

Inkstinės anemijos simptomai gali būti panašūs į kitų anemijos tipų simptomus ir priklauso nuo anemijos sunkumo bei inkstų funkcijos sutrikimo laipsnio:

  • Nuovargis ir silpnumas: vienas dažniausių anemijos simptomų, atsirandantis dėl sumažėjusio deguonies kiekio, kuris pasiekia organizmo audinius.
  • Dusulys: ypač fizinio krūvio metu, dėl sumažėjusios deguonies pernešimo galimybės.
  • Galvos svaigimas ir galvos skausmas: atsiranda dėl sumažėjusio deguonies tiekimo į smegenis.
  • Odos blyškumas: dėl sumažėjusio raudonųjų kraujo kūnelių kiekio.
  • Širdies plakimo pojūtis (palpitacijos): dažnai juntamas padažnėjęs širdies ritmas, kad kompensuotų deguonies trūkumą.
  • Kojų ir rankų šalimas: dėl sumažėjusio kraujo ir deguonies tiekimo galūnėms.
  • Sutrikęs miegas ir neramumas: kai kurie pacientai gali patirti nemigą ar padidėjusį nerimą dėl deguonies trūkumo organizme.

Ligos klasifikacijos

Inkstinė anemija gali būti klasifikuojama pagal jos sunkumą ir ligos eigos pobūdį:

  • Lengva anemija: mažas hemoglobino sumažėjimas, kuris gali būti besimptomis arba sukelti nedidelius simptomus.
  • Vidutinio sunkumo anemija: ryškesnis hemoglobino sumažėjimas, sukeliantis daugiau simptomų, tokių kaip nuovargis, dusulys ir galvos svaigimas.
  • Sunki anemija: labai žemas hemoglobino lygis, kuris gali sukelti rimtų simptomų, tokių kaip stiprus nuovargis, širdies ir kraujagyslių sutrikimai ir gali prireikti skubaus medicininio gydymo.

Ligos diagnostika

Inkstinės anemijos diagnostika apima kelis laboratorinius tyrimus, skirtus nustatyti anemijos priežastį ir sunkumą bei inkstų funkcijos būklę:

  • Kraujo tyrimai:
    • Pilnas kraujo tyrimas (PKT): parodo hemoglobino lygį, hematokritą ir raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, leidžiantį įvertinti anemijos buvimą ir sunkumą.
    • Serumo eritropoetino lygis: gali būti sumažėjęs pacientams su inkstine anemija.
    • Feritino lygis ir geležies tyrimai: naudojami įvertinti geležies atsargas organizme ir nustatyti geležies trūkumą, kuris gali prisidėti prie anemijos.
    • Folio rūgšties ir vitamino B12 lygis: gali būti tikrinami, kad būtų išvengta šių vitaminų trūkumo, kuris taip pat gali sukelti anemiją.
  • Inkstų funkcijos tyrimai:
    • Kreatinino ir šlapalo kiekis kraujyje: naudojami įvertinti inkstų funkcijos lygį.
    • Glomerulų filtracijos greitis (GFG): naudojamas inkstų funkcijai įvertinti ir nustatyti lėtinės inkstų ligos stadiją.
  • Kaulų čiulpų biopsija: atliekama retai, tik tais atvejais, kai reikia tiksliai nustatyti anemijos priežastį arba jei yra įtarimų dėl kitų hematologinių sutrikimų.

Ligos gydymas ir vaistai

Inkstinės anemijos gydymas priklauso nuo anemijos sunkumo ir pagrindinės priežasties. Gydymo tikslas yra pagerinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, sumažinti simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę:

  • Eritropoetino stimuliuojančios medžiagos (ESM): vaistai, tokie kaip epoetinas alfa ir darbepoetinas alfa, kurie padeda padidinti eritropoetino kiekį organizme ir skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą kaulų čiulpuose.
  • Geležies papildai: gali būti skiriami per burną arba intraveniniu būdu, jei yra nustatytas geležies trūkumas. Geležies terapija yra ypač svarbi pacientams, vartojantiems ESM, kadangi pakankamas geležies kiekis yra būtinas efektyviai eritropoezei.
  • Kiti vitaminai ir papildai: jei yra nustatytas vitamino B12 arba folio rūgšties trūkumas, gali būti skiriami atitinkami papildai.
  • Kraujo perpylimai: gali būti reikalingi pacientams su sunkia anemija, ypač tais atvejais, kai greitai reikia padidinti hemoglobino lygį arba kai ESM ir geležies terapija nėra pakankamai veiksminga.
  • Gyvenimo būdo ir mitybos pokyčiai: gali apimti subalansuotą mitybą, praturtintą geležimi, vitaminais B12 ir folio rūgštimi, bei vengimą maisto produktų ir vaistų, kurie gali trukdyti geležies absorbcijai.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti ir gydyti

Nors inkstinė anemija reikalauja medicininio gydymo, kai kurios natūralios priemonės gali padėti pagerinti bendrą sveikatos būklę ir palaikyti gydymo efektyvumą:

  • Geležies turtinga dieta: raudona mėsa, žuvis, kiaušiniai, tamsiai žalios lapinės daržovės ir ankštiniai augalai gali padėti padidinti geležies atsargas organizme.
  • Vitaminas C: vartojimas kartu su geležies turinčiais maisto produktais gali pagerinti geležies absorbciją. Geras vitamino C šaltinis yra citrusiniai vaisiai, braškės, brokoliai ir paprikos.
  • Venkite geležies absorbciją mažinančių medžiagų: tokių kaip kava, arbata, pieno produktai ir kalcio papildai, vartojami kartu su geležimi.
  • Subalansuota mityba: užtikrina, kad organizmas gautų visus būtinus vitaminus ir mineralus, kurie yra svarbūs kraujo gamybai.

Prevencija

Nors inkstinė anemija dažniausiai susijusi su lėtine inkstų liga, kai kurie veiksmai gali padėti sumažinti anemijos riziką arba jos sunkumą:

  • Ankstyva lėtinės inkstų ligos diagnozė ir gydymas: reguliari inkstų funkcijos stebėsena ir rizikos veiksnių valdymas (pvz., hipertenzija, cukrinis diabetas) gali padėti sumažinti inkstų pažeidimą.
  • Sveikas gyvenimo būdas: subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir vengimas alkoholio bei rūkymo gali padėti išlaikyti bendrą sveikatą ir sumažinti anemijos riziką.
  • Reguliarūs kraujo tyrimai: padeda anksti nustatyti anemiją ir pradėti gydymą prieš atsirandant rimtiems simptomams ar komplikacijoms.

Šaltiniai

  1. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK539871/#:~:text=Anemia%20of%20chronic%20kidney%20disease%20(CKD)%2C%20also%20known%20as,increased%20mortality%20risk%20in%20CKD.
  2. https://www.niddk.nih.gov/health-information/kidney-disease/anemia
  3. https://www.kidney.org/kidney-topics/anemia-and-chronic-kidney-disease

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)