Fibrosarkoma

Ligos aprašymas

Fibrosarkoma yra reta, piktybinė minkštųjų audinių sarkoma, kuri išsivysto iš fibroblastų – ląstelių, atsakingų už jungiamojo audinio gamybą ir palaikymą. Fibrosarkomos gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, kur yra jungiamojo audinio, tačiau dažniausiai jos pasireiškia giliuosiuose minkštuosiuose audiniuose, ypač galūnėse (pvz., šlaunyse, rankose) ir liemens srityje. Ši vėžio forma dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems, bet kartais gali būti nustatyta ir vaikams. Fibrosarkomos yra agresyvios navikai, kurie gali greitai augti ir plisti į kitus kūno audinius, įskaitant kaulus, raumenis ir odą.

Ligos priežastys

Fibrosarkomos tikslios priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad įvairūs genetiniai ir aplinkos veiksniai gali prisidėti prie šios ligos vystymosi:

  • Genetiniai veiksniai: Genetinės mutacijos ir chromosomų pokyčiai gali padidinti fibrosarkomos riziką. Kai kurios genetinės būklės, pvz., Li-Fraumeni sindromas, taip pat yra susijusios su padidėjusia rizika susirgti įvairiomis vėžio formomis, įskaitant minkštųjų audinių sarkomas.
  • Ankstesnis radioterapijos gydymas: Žmonėms, kurie anksčiau buvo gydyti radioterapija dėl kitų vėžio formų, yra šiek tiek didesnė rizika susirgti fibrosarkoma.
  • Cheminis poveikis: Tam tikrų cheminių medžiagų, tokių kaip herbicidai ar tam tikri pramoniniai cheminiai junginiai, poveikis gali padidinti riziką.
  • Lėtiniai uždegimai ar traumos: Nors šie veiksniai nėra tiesiogiai susiję su vėžio atsiradimu, kai kurie tyrimai rodo, kad lėtiniai uždegiminiai procesai ar ilgalaikiai audinių pažeidimai gali prisidėti prie piktybinio naviko vystymosi.

Ligos simptomai

Fibrosarkomos simptomai gali labai skirtis priklausomai nuo naviko dydžio, vietos ir augimo greičio. Ankstyvosiose stadijose navikas gali nesukelti jokių pastebimų simptomų, tačiau augant gali atsirasti šie požymiai:

  • Auglys arba masė: Pagrindinis simptomas dažnai yra neskausminga masė ar guzas, kuris laikui bėgant gali augti.
  • Skausmas: Skausmas gali pasireikšti, jei auglys spaudžia nervus, raumenis ar kitus audinius. Skausmas gali būti nuolatinis ir stiprėti laikui bėgant.
  • Patinimas ir paraudimas: Vėlesnėse stadijose gali atsirasti patinimas aplink naviką ir odos paraudimas.
  • Sumažėjęs mobilumas ar sąnarių funkcija: Jei navikas atsiranda netoli sąnario ar raumenų, jis gali apriboti judesius ir sukelti sunkumų judant.
  • Svorio netekimas ir nuovargis: Kaip ir kitos vėžio formos, fibrosarkoma gali sukelti bendrą silpnumą, nuovargį ir nepaaiškinamą svorio netekimą.

Ligos klasifikacijos

Fibrosarkoma gali būti klasifikuojama pagal augimo greitį, ląstelių struktūrą ir mikroskopinius požymius:

  • Klasikinė fibrosarkoma: Šiai formai būdingos verpstės formos ląstelės, kurios yra išsidėsčiusios storuose, netvarkinguose pluoštuose. Tai agresyvi vėžio forma, kuri linkusi greitai augti ir plisti.
  • Diferencijuota fibrosarkoma: Navikas turi mažiau agresyvių savybių ir lėčiau auga, tačiau vis tiek gali būti pavojingas, ypač jei jis nėra gydomas laiku.
  • Infantilinė fibrosarkoma: Reta vaikams pasitaikanti fibrosarkomos forma, kuri dažniausiai diagnozuojama pirmaisiais gyvenimo metais. Šis navikas yra mažiau agresyvus nei suaugusiųjų fibrosarkoma ir dažnai turi geresnę prognozę.

Ligos diagnostika

Fibrosarkomos diagnostika reikalauja kruopštaus klinikinio vertinimo, vaizdinių tyrimų ir biopsijos.

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas įvertins paciento simptomus ir atliks fizinį tyrimą, siekdamas nustatyti auglio vietą, dydį ir kitus požymius.
  • Vaizdiniai tyrimai:
    • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): MRT yra pagrindinis vaizdo tyrimas, padedantis nustatyti naviko dydį, vietą ir įsiskverbimą į aplinkinius audinius.
    • Kompiuterinė tomografija (KT): Gali būti naudojama, siekiant įvertinti, ar vėžys išplito į kitas kūno dalis, pvz., plaučius.
    • Ultragarsas: Gali būti naudojamas kaip pradinis tyrimas, ypač vertinant paviršinius navikus.
  • Biopsija: Norint patvirtinti fibrosarkomos diagnozę, būtina atlikti biopsiją. Audinio mėginys tiriamas mikroskopu, siekiant nustatyti vėžio ląstelių tipą ir piktybiškumo laipsnį.

Ligos gydymas ir vaistai

Fibrosarkomos gydymas priklauso nuo naviko dydžio, vietos, plitimo masto ir paciento bendros sveikatos būklės. Gydymas dažnai apima kelių metodų derinį.

  • Chirurginis gydymas:
    • Naviko pašalinimas: Pagrindinis fibrosarkomos gydymo būdas yra chirurginis naviko pašalinimas. Gali būti atliekama plati ekscizija, pašalinant naviką su dalimi sveikų audinių, kad būtų užtikrinta, jog pašalintos visos vėžio ląstelės.
    • Rekonstrukcinė chirurgija: Gali būti reikalinga po naviko pašalinimo, ypač jei pašalinama didelė kūno dalis.
  • Radioterapija: Naudojama prieš operaciją (neoadjuvantinė terapija), siekiant sumažinti naviko dydį, arba po operacijos (adjuvantinė terapija), siekiant sunaikinti likusias vėžio ląsteles.
  • Chemoterapija: Naudojama sisteminiam gydymui, ypač jei yra didelė rizika, kad vėžys išplito į kitas kūno dalis. Chemoterapija gali būti naudojama kartu su radioterapija ir chirurgija.
  • Tikslinė terapija ir imunoterapija: Tyrimai tęsiasi siekiant nustatyti tikslinės terapijos ir imunoterapijos veiksmingumą fibrosarkomos gydymui. Šie metodai orientuojasi į specifinius molekulinius naviko aspektus, siekiant pagerinti gydymo rezultatus.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Fibrosarkoma yra rimta onkologinė būklė, reikalaujanti profesionalaus medicininio gydymo. Nors liaudiškos priemonės negali išgydyti fibrosarkomos, tam tikri papildomi metodai gali padėti pagerinti paciento gyvenimo kokybę ir palaikyti bendrą sveikatą:

  • Subalansuota mityba: Mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir baltymų, gali padėti palaikyti stiprią imuninę sistemą ir geresnį organizmo atsaką į gydymą.
  • Fizinė veikla: Reguliarus mankštinimasis, jei leidžia paciento būklė, gali padėti pagerinti bendrą savijautą, sumažinti nuovargį ir palaikyti raumenų tonusą.
  • Psichologinė parama: Dalyvavimas palaikymo grupėse, pokalbiai su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti susidoroti su emociniais ir psichologiniais iššūkiais, susijusiais su vėžio gydymu.
  • Žolelių papildai ir alternatyvios terapijos: Kai kurie pacientai renkasi papildomas terapijas, tokias kaip akupunktūra ar žolelių papildai, tačiau svarbu pasitarti su gydytoju prieš pradedant bet kokį papildomą gydymą, kad būtų išvengta galimos sąveikos su vėžio gydymu.

Prevencija

Kadangi tikslios fibrosarkomos priežastys nėra žinomos, nėra specifinių priemonių, kaip visiškai išvengti šios ligos. Tačiau kai kurios bendros prevencinės priemonės gali padėti sumažinti riziką:

  • Apsauga nuo radiacijos ir cheminių medžiagų: Vengti nereikalingos spinduliuotės ir sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis darbo ar gyvenamosios aplinkos sąlygomis.
  • Genetinė konsultacija: Šeimoms su padidėjusia genetine polinkio rizika, pvz., Li-Fraumeni sindromu, gali būti naudinga genetinė konsultacija ir ankstyvas stebėjimas.
  • Reguliarūs sveikatos patikrinimai: Ankstyva naviko aptikimas ir diagnozė gali padidinti gydymo sėkmės tikimybę.

Šaltiniai

  1. https://www.childrenshospital.org/conditions/fibrosarcoma#:~:text=What%20is%20fibrosarcoma%3F,to%20other%20surrounding%20soft%20tissues.
  2. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22009-fibrosarcoma
  3. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK560759/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)