Apsinuodijimas salicilatais

Ligos aprašymas

Apsinuodijimas salicilatais yra ūmi arba lėtinė būklė, kuri atsiranda dėl per didelio salicilatų vartojimo. Salicilatai yra cheminės medžiagos, randamos daugelyje vaistų, kurių labiausiai žinomas yra aspirinas (acetilsalicilo rūgštis). Apsinuodijimas gali įvykti dėl atsitiktinio perdozavimo, savižudybės bandymo ar netinkamo vaistų vartojimo. Salicilatų perdozavimas gali sukelti rimtų fiziologinių pokyčių organizme, įskaitant metabolinę acidozę, kvėpavimo šarminimą ir daugybinių organų disfunkciją. Sunkių apsinuodijimų atveju tai gali kelti pavojų gyvybei ir reikalauti skubios medicininės pagalbos.

Ligos priežastys

Apsinuodijimą salicilatais gali sukelti įvairūs veiksniai, susiję su pernelyg dideliu šių medžiagų vartojimu:

  • Aspirino perdozavimas: Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) yra dažniausia salicilatų forma, sukeliančia apsinuodijimą. Perdozavimas gali įvykti dėl tyčinio vaisto vartojimo didelėmis dozėmis (pvz., bandymas nusižudyti) arba netyčia, kai vaikai randa ir suvartoja vaistus.
  • Lėtinis perdozavimas: Lėtinis apsinuodijimas gali atsirasti dėl ilgalaikio didelių dozių vartojimo, dažniausiai gydant lėtines ligas, tokias kaip artritas, kai vaistai vartojami ilgą laiką be tinkamos medicininės priežiūros.
  • Kiti vaistai ir produktai: Be aspirino, salicilatų taip pat yra kai kuriuose aktualiniuose preparatuose (pvz., kremai, naudojami skausmui malšinti), tam tikruose augaliniuose preparatuose, maisto konservantuose ir net kai kuriuose geriamuosiuose vaistuose.
  • Inkstų ir kepenų funkcijos sutrikimai: Pacientams su inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimais gali būti didesnė rizika apsinuodyti, nes jų organizmas negali efektyviai pašalinti salicilatų.

Ligos simptomai

Apsinuodijimo salicilatais simptomai gali skirtis priklausomai nuo dozės ir būklės trukmės (ūmus ar lėtinis apsinuodijimas). Dažniausi simptomai yra:

  • Virškinimo trakto simptomai: Pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, skrandžio gleivinės sudirginimas ar kraujavimas iš virškinamojo trakto.
  • Centrinės nervų sistemos simptomai: Galvos svaigimas, galvos skausmas, spengimas ausyse (tinimas), sumišimas, haliucinacijos, traukuliai ar koma.
  • Kvėpavimo simptomai: Greitas kvėpavimas (hiperventiliacija), dusulys. Kvėpavimo alkalozė gali pasireikšti dėl padidėjusio kvėpavimo dažnio.
  • Metaboliniai simptomai: Metabolinė acidozė (kraujo pH sumažėjimas), padidėjusi kūno temperatūra (hipertermija), hipoglikemija (sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje) ar hiperglikemija (padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje).
  • Kraujavimo sutrikimai: Padidėjęs kraujavimo polinkis dėl salicilatų poveikio kraujo krešėjimui.
  • Inkstų funkcijos sutrikimai: Sumažėjęs šlapimo kiekis, inkstų nepakankamumas dėl salicilatų toksinio poveikio inkstams.
  • Širdies ir kraujagyslių simptomai: Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis (tachikardija), žemas kraujospūdis (hipotenzija), aritmijos.

Ligos klasifikacijos

Apsinuodijimas salicilatais gali būti klasifikuojamas pagal apsinuodijimo sunkumą ir laikotarpį:

  1. Pagal apsinuodijimo sunkumą:
    • Lengvas apsinuodijimas: Pasireiškia lengvi simptomai, tokie kaip pykinimas, spengimas ausyse ir galvos svaigimas.
    • Vidutinio sunkumo apsinuodijimas: Pasireiškia stipresni simptomai, tokie kaip vėmimas, tachipnėja (greitas kvėpavimas), lengva acidozė ir nedidelis sumišimas.
    • Sunkus apsinuodijimas: Simptomai apima traukulius, komą, sunkią metabolinę acidozę, inkstų nepakankamumą, hipertermiją ir mirtį.
  2. Pagal apsinuodijimo laikotarpį:
    • Ūmus apsinuodijimas: Staigus, didelės dozės salicilatų vartojimas. Dažnai sukelia greitą simptomų atsiradimą ir progresavimą.
    • Lėtinis apsinuodijimas: Ilgalaikis mažesnių dozių vartojimas, kuris laikui bėgant sukelia simptomus. Dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ar pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis.

Ligos diagnostika

Apsinuodijimo salicilatais diagnostika apima klinikinį vertinimą, anamnezę, laboratorinius tyrimus ir, jei reikia, vaizdinius tyrimus:

  • Medicininė istorija ir fizinis tyrimas: Gydytojas apklausia pacientą apie vartotus vaistus, simptomus ir jų trukmę, taip pat apie bet kokius inkstų ar kepenų sutrikimus. Fizinis tyrimas gali parodyti kvėpavimo, neurologinius ir virškinimo trakto simptomus.
  • Laboratoriniai tyrimai:
    • Serumo salicilatų lygio nustatymas: Nustato salicilatų koncentraciją kraujyje, kuri padeda įvertinti apsinuodijimo sunkumą.
    • Kraujo dujų analizė (ABG): Atlikta siekiant įvertinti kvėpavimo alkalozę ir metabolinę acidozę, kurios dažnai pasireiškia apsinuodijus salicilatais.
    • Serumo elektrolitų tyrimai: Įvertina elektrolitų disbalansą (pvz., hipokalemiją) ir inkstų funkcijos rodiklius (kreatininas, šlapalas).
    • Kraujo gliukozės kiekis: Gali būti sumažėjęs arba padidėjęs, ypač vaikams ar lėtinio apsinuodijimo atvejais.
    • Koagulograma: Įvertina kraujo krešėjimo sutrikimus.
  • EKG (elektrokardiograma): Naudojama vertinti širdies aritmijas, kurios gali pasireikšti dėl elektrolitų disbalanso ar tiesioginio salicilatų toksinio poveikio.
  • Krūtinės rentgenograma: Gali būti atliekama, jei įtariama aspiracinė pneumonija arba plaučių edema dėl apsinuodijimo.

Ligos gydymas ir vaistai

Apsinuodijimo salicilatais gydymas priklauso nuo apsinuodijimo sunkumo ir simptomų. Gydymo tikslas yra pašalinti salicilatus iš organizmo, koreguoti metabolinę acidozę ir palaikyti gyvybines funkcijas:

  • Pirmosios pagalbos priemonės:
    • Skrandžio plovimas: Galima atlikti per pirmąsias kelias valandas po ūmaus apsinuodijimo didelėmis dozėmis, siekiant pašalinti neištirpusį vaistą iš skrandžio.
    • Apykaitos anglis: Skiriama per burną, kad sugertų salicilatus virškinimo trakte ir sumažintų jų absorbciją į kraują.
  • Šarminimas:
    • Natrio bikarbonatas: Naudojamas intraveniniu būdu siekiant šarminti kraują ir šlapimą, taip pagreitinant salicilatų pašalinimą per inkstus. Šis metodas taip pat padeda koreguoti metabolinę acidozę.
  • Rehidratacija ir elektrolitų pusiausvyros atstatymas:
    • Intraveniniai skysčiai: Naudojami dehidratacijos ir elektrolitų disbalanso korekcijai, siekiant palaikyti tinkamą kraujo tūrį ir organų perfuziją.
  • Hemodializė:
    • Indikuojama sunkiais apsinuodijimo atvejais, kai salicilatų lygis kraujyje yra labai aukštas arba yra gyvybei pavojingų simptomų, tokių kaip sunki metabolinė acidozė, inkstų nepakankamumas, plaučių edema ar koma. Hemodializė veiksmingai pašalina salicilatus iš kraujo.
  • Simptominis gydymas:
    • Antikonvulsantai: Skiriami, jei pacientas patiria traukulius.
    • Širdies ir kraujagyslių palaikymas: Galima skirti vaistų, jei pacientas patiria hipotenziją arba širdies nepakankamumą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Apsinuodijimas salicilatais yra medicininė būklė, kuri reikalauja skubios medicininės intervencijos. Liaudiškos priemonės negali pakeisti tinkamo gydymo šioje situacijoje. Tačiau po gydymo ir sveikimo laikotarpiu galima taikyti kai kurias priemones, siekiant palaikyti bendrą sveikatą:

  • Skysčių vartojimas: Geriant daug skysčių, ypač vandens, galima padėti inkstams pašalinti toksinus, tačiau tai turi būti atliekama tik pasitarus su gydytoju.
  • Lengva dieta: Vengti sunkiai virškinamo maisto, kol visiškai atsistatys virškinimo trakto funkcija.
  • Poilsis: Svarbu pakankamai ilsėtis ir leisti organizmui atsigauti po apsinuodijimo ir gydymo.

Svarbu pažymėti, kad bet kokios liaudiškos priemonės turėtų būti naudojamos tik pasitarus su gydytoju, ypač po apsinuodijimo.

Prevencija

Norint išvengti apsinuodijimo salicilatais, svarbu laikytis kelių prevencinių priemonių:

  • Vaistų saugojimas: Laikyti aspiriną ir kitus salicilatus vaikams nepasiekiamoje vietoje, geriausiai užrakintame kabinete.
  • Tinkamas vaistų vartojimas: Vartoti salicilatus tik pagal gydytojo nurodymus arba kaip nurodyta vaisto etiketėje. Nevartoti didesnių nei rekomenduojama dozių.
  • Informavimas apie produktus: Žinoti, kuriuose vaistuose ir produktuose yra salicilatų, kad būtų išvengta atsitiktinio perdozavimo, ypač naudojant kelis produktus.
  • Sveikatos priežiūra: Reguliarūs medicininiai patikrinimai ir konsultacijos su gydytoju, ypač jei vartojami ilgalaikiai vaistai ar yra inkstų arba kepenų funkcijos sutrikimų.

Šaltiniai

  1. https://www.msdmanuals.com/professional/injuries-poisoning/poisoning/aspirin-and-other-salicylate-poisoning
  2. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK499879/
  3. https://litfl.com/salicylate-toxicity/

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)