Išangės įplėša

Ligos aprašymas

Išangės įplėša (arba analinė įplėša) yra linijinė plyšio formos žaizda, atsirandanti išangės kanalo gleivinėje. Ši būklė sukelia stiprų skausmą, kraujavimą ir diskomfortą tuštinantis. Įplėša gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo to, kiek laiko ji egzistuoja. Ūminė įplėša dažniausiai užgyja savaime, tačiau lėtinė gali reikalauti ilgesnio gydymo arba chirurginės intervencijos.

Analinė įplėša dažniausiai atsiranda dėl per didelio spaudimo išangės srityje arba dėl gleivinės dirginimo, pavyzdžiui, dėl kietų išmatų, vidurių užkietėjimo ar viduriavimo.

Ligos priežastys

Išangės įplėša paprastai atsiranda dėl mechaninio gleivinės pažeidimo arba dėl padidėjusio išangės raumenų tonuso, kuris sukelia spaudimą išangės srityje. Keletas pagrindinių priežasčių:

  • Vidurių užkietėjimas ir kietos išmatos – kietos išmatos, praeidamos per išangės kanalą, gali sukelti gleivinės plyšimus.
  • Viduriavimas – dažnas tuštinimasis taip pat gali sukelti gleivinės sudirginimą ir plyšimus.
  • Per didelis įtempimas tuštinantis – stiprus stūmimas dėl užkietėjimo gali lemti plyšimą išangės srityje.
  • Traumos – analinė chirurgija ar gimdymas gali pažeisti išangės kanalą.
  • Lėtinis vidurių užkietėjimas – sukelia nuolatinį spaudimą išangės srityje, todėl gleivinė tampa pažeidžiamesnė.
  • Hemorojus – padidėjusi hemorojaus mazgų veikla gali padidinti įplėšų riziką.

Ligos simptomai

Pagrindiniai išangės įplėšos simptomai dažniausiai būna stiprūs ir gali sukelti nemažą diskomfortą. Simptomai dažnai pasireiškia tuštinimosi metu ar iš karto po jo.

  • Aštrus skausmas tuštinantis – skausmas gali būti intensyvus ir lydimas deginimo jausmo. Jis dažniausiai pasireiškia tuštinimosi metu ir po jo, o kai kuriais atvejais gali trukti kelias valandas.
  • Kraujavimas iš išangės – nedidelis kiekis ryškiai raudono kraujo gali būti matomas ant tualetinio popieriaus ar išmatų paviršiaus.
  • Niežulys ir dirginimas – aplink išangę gali atsirasti niežulys arba jausmas, kad išangė sudirginta.
  • Raumenų spazmai – išangės srities raumenys gali spazmuoti dėl įplėšos, sukeldami papildomą skausmą.

Ligos klasifikacija

Išangės įplėša gali būti klasifikuojama pagal jos trukmę ir simptomų sunkumą:

  • Ūminė įplėša – trunka mažiau nei šešias savaites ir dažniausiai užgyja savaime su minimalia medicinine intervencija.
  • Lėtinė įplėša – trunka ilgiau nei šešias savaites, gali būti sunkesnė ir dažniausiai reikalauja gydymo ar chirurginės intervencijos. Lėtinėse įplėšose gali atsirasti išopėjimas ar fibrozės formavimasis, kas apsunkina gijimą.

Ligos diagnostika

Išangės įplėša dažniausiai diagnozuojama remiantis paciento simptomais ir gydytojo atlikta fizine apžiūra. Papildomi tyrimai paprastai nereikalingi, tačiau kai kuriais atvejais gali būti atliekami siekiant atmesti kitas galimas ligas.

  • Fizinė apžiūra – gydytojas gali atlikti išangės srities apžiūrą, siekdamas nustatyti įplėšos buvimą ir jos dydį.
  • Anoskopija – instrumentinis išangės ir tiesiosios žarnos kanalo tyrimas, siekiant detaliau įvertinti įplėšą.
  • Kolonoskopija – gali būti atliekama, jei įtariama, kad kraujavimas ar skausmas gali būti susijęs su kitomis žarnyno ligomis, pavyzdžiui, uždegiminėmis žarnyno ligomis ar polipais.

Ligos gydymas ir vaistai

Dauguma išangės įplėšų gali būti gydomos neinvazinėmis priemonėmis, kurios padeda sumažinti skausmą ir paskatinti gleivinės gijimą. Tik sunkesni ar lėtiniai atvejai reikalauja chirurginio gydymo.

  • Mitybos keitimas – padidinti skaidulų kiekį maiste ir gerti daug skysčių, kad būtų išvengta vidurių užkietėjimo ir kietų išmatų.
  • Šilti sėdimosios vonios – sėdėjimas šilto vandens vonelėje keletą kartų per dieną padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.
  • Tepalai ir kremai – vietinio poveikio tepalai su lidokainu ar hidrokortizonu gali sumažinti skausmą ir uždegimą.
  • Laisvinamieji vaistai – gali būti skiriami, jei pacientui pasireiškia vidurių užkietėjimas, siekiant išvengti kietų išmatų.
  • Nitroglicerino tepalas – padeda atpalaiduoti išangės raumenis, skatina kraujotaką ir spartina gijimą.
  • Botulino toksino injekcijos – naudojamos, kad sumažintų išangės raumenų spazmus lėtinės įplėšos atvejais.

Jei konservatyvus gydymas yra neveiksmingas, gali būti svarstoma chirurginė intervencija:

  • Lateralinė vidinė sfinkterotomija – tai chirurginė procedūra, kurios metu dalis vidinio išangės sfinkterio raumens yra perpjaunama, kad sumažėtų spaudimas ir pagerėtų kraujotaka, kas skatina įplėšos gijimą.

Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti

Nors liaudiškos priemonės negali visiškai išgydyti išangės įplėšos, jos gali padėti sumažinti simptomus ir skatinti natūralų gijimą.

  • Alyvuogių aliejus – turi priešuždegiminių savybių ir gali būti naudojamas vietiškai siekiant sumažinti sudirginimą ir palengvinti tuštinimąsi.
  • Ramunėlių arbata – ramunėlių kompresai gali sumažinti uždegimą ir palengvinti skausmą.
  • Aloe vera – žinoma dėl savo raminamųjų savybių, gali būti naudojama vietiškai siekiant palengvinti sudirginimą ir skatinti gijimą.
  • Vandens ir skaidulų vartojimas – gerti daug vandens ir didinti skaidulų kiekį maiste, kad būtų lengviau tuštintis ir išvengti vidurių užkietėjimo.

Prevencija

Nors ne visada įmanoma visiškai išvengti išangės įplėšos, tam tikri įpročiai gali padėti sumažinti riziką.

  • Subalansuota mityba, turinti daug skaidulų – padeda išvengti vidurių užkietėjimo ir kietų išmatų.
  • Reguliarus vandens vartojimas – pakankamas skysčių vartojimas minkština išmatas ir palengvina tuštinimąsi.
  • Tinkama higiena – po kiekvieno tuštinimosi švelniai valyti išangės sritį, siekiant išvengti papildomo dirginimo.
  • Vengti stipraus stūmimo tuštinantis – stengiantis švelniau tuštintis ir išvengti per didelio spaudimo išangės srityje.

Šaltiniai

  1. https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/anal-fissure/symptoms-causes/syc-20351424
  2. https://www.nhs.uk/conditions/anal-fissure/
  3. https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/13177-anal-fissures

Gydytojai

Pagal abėcėlę

A
Abetalipoproteinemija Achalazija Achlorhidrija Adaptacijos sutrikimas Adisono liga Afrikinė triposonomozė Aftinis stomatitas Agranulocitozė Akiduobės flegmona Akromegalija Aktininė keratozė Albinizmas Alerginis kontaktinis dermatitas Alerginis rinokonjuktyvitas Alfa-1 antitripsino deficitas Alkoholinis hepatitas Alkoholinis kepenų suriebėjimas Alkoholio abstinencijos sindromas Alkoholizmas Alveolinė proteinozė Alzheimerio liga Ambliopija Amebiazė Amfetamino perdozavimas Amiloidozė Anafilaksija Analgetinė nefropatija Androgeninis nuplikimas Angliakasių pneumokoniozė Ankilozinis spondilitas Ankstyvasis sifilis Anorektalinė fistulė Antifosfolipidinis sindromas (AFS) Antinksčių žievės funkcijos nepakankamumas Antrinė amiloidozė Antro tipo cukrinis diabetas (II tipo CD) Aortos atsisluoksniavimas Aortos koarktacija Aortos lanko sindromas (Takajasu) Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo stenozė Apalpimas ir kolapsas Aplastinė anemija Apsinuodijimas anaboliniais steroidais Apsinuodijimas anglies monoksidu Apsinuodijimas benzodiazepinais Apsinuodijimas salicilatais Apyvarpės perteklius, fimozė ir parafimozė Aristolochinės rūgšties nefropatija Arterinė hipertenzija Ašarojanti akis Ascitas Askaridozė Askorbo rūgšties trūkumas Aspiracinė pneumonija Asteninis sindromas Astigmatizmas Astma Astminė būklė Aterosklerozė Atopinis dermatitas (atopinė egzema, neurodermitas) Atrioventrikulinė blokada Atsikosėjimas krauju Atviras arterinis latakas Atviro kampo glaukoma Aukštikalnių liga Ausies būgnelio perforacija Ausies trimito uždegimas Autizmas Autoimuninis hepatitas
P
Pakinklio srities sinovinė cista (Beikerio cista) Paprastoji pūslelinė Paraproktitas Parkinsono liga Parvovirusinė infekcija Pasiutligė Paveldima hemochromatozė Pedikuliozė ir ftiriazė Pedžeto (Paget) liga Pelagra Perikarditas, skystis perikardo ertmėje Peritonitas Peties rezginio ligos Peyronie liga Pigmentinis retinitas Piktybinė odos melanoma Piktybinė pleuros mezotelioma Pilvaplėvės sąaugos Pilvinės aortos aneurizma Pilvo aortos aneurizma Pirminė (šeiminė) hemofagocitinė limfohistiocitozė (ŠHLM) Pirminė amiloidozė Pirminė biliarinė kepenų cirozė Pirminė ilgalaikė nemiga Pirminis kepenų vėžys Pirminis sklerozuojantis cholangitas Pirmo tipo cukrinis diabetas (I tipo CD) Piruvatkinazės stoka Plasmodium falciparum maliarija Plaučių aktinomikozė Plaučių arterijos stenozė Plaučių arterijos tromboembolija Plaučių aspergiliozė Plaučių atelektazė Plaučių fibrozė Plaučių ir tarpuplaučio abscesas Plaučių limfangiolejomiomatozė Plaučių mikobakterinė infekcija Plaučių sarkoidozė Plaučių tuberkuliozė Plaučių uždegimas Plaukuotųjų ląstelių leukemija Plautinė hipertenzija Plokščioji kerpligė (Lichen planus) Plonosios žarnos atrezija Pneumocistozė Pneumonija, sukelta pneumonijos streptokoko Podagra Polimiozitas Potrauminio streso sutrikimas Poūmis tiroiditas (virusinis, De Kerveno) Povirusinis nuovargio sindromas Praeinantis klubo sinovitas Pragulų opos Premenstruacinis sindromas (PMS) Priapizmas Priekinio kryžminio raiščio patempimas Prieširdžių plazdėjimas ir virpėjimas Priešlaikinis placentos atsidalijimas (placentos atšoka) Prievarčio atrezija Prievarčio spazmas Prievarčio stenozė Prionų sukeltos centrinės nervų sistemos ligos Prolaktinoma Prostatos vėžys Protinis atsilikimas Pseudohipoparatirozė Pseudomembraninis kolitas Psoriazė Psoriazinis artritas Pūlingas vidurinės ausies uždegimas Pūslinis pemfigoidas
S
Sąauginis peties sąnario kapsulitas Salmonelinis enteritas Sausos odos dermatitas arba sausos odos egzema Sausų akių sindromas (sausasis keratokonjuktyvitas) Scheuermanno kifozė Schprengelio liga Seborėjinė keratozė Seborėjinis dermatitas Sėklidės piktybinis navikas Sėklidės užsisukimas Senatvinė katarakta Sepsis Seropozityvus reumatoidinis artritas Serozinis vidurinis otitas Sieros kamštis Sindaktilija Sinusinė histiocitozė Siringomielija Sisteminė raudonoji vilkligė Sisteminė sklerozė Sisteminis jaunatvinis idiopatinis artritas (SJIA) Sjogreno sindromas Skarlatina Skausmas susijės su mėnesinių ciklu Skilvelių pertvaros defektas Skleritas Skleroderma Skrandžio divertikulas Skrandžio opa Skrandžio piktybiniai navikai Skrandžio polipai Skydliaukės piktybinis navikas Skystis pleuros ertmėje, neklasifikuojamas kitur Smegenų sukrėtimas Somatizacinis sutrikimas Somatoforminė autonominė disfunkcija (vegetodistonija) Somnambulizmas (lunatizmas) Specifiniai asmenybės sutrikimai Spontaninis pneumotoraksas Sporotrichozė Spuogai (acne) Stabilioji krūtinės angina Stabligė Stemplės atrezija Stemplės divertikulas Stemplės opa Stemplės perforacija Stemplės piktybiniai navikai Stemplės spazmas Stemplės striktūra Stemplės venų mazgai Stiklakūnio atšokimas Storosios žarnos (gaubtinės žarnos) piktybiniai navikai Storosios žarnos angiodisplazija Streptokokinis tonzilitas Stuburgalio skausmas Suaugusių aktyvumo – dėmesio sutrikimas (ADS) Suaugusiųjų osteomaliacija: Suaugusiųjų respiracinis sindromas Sunkus kombinuotas imunodeficitas Svetimkūnis virškinimo trakte Sydenhamo chorėja (reumatinė chorėja)